Iliustracija Živilė Geina

Pirmąkart pornografiją pamačiau trečioje klasėje. Klasiokė rado pas tėvus spintoje vaizdajuostę be pavadinimų ir užrašų, atsinešė pas kitą mūsų draugę į namus, subrukome ją į grotuvą ir… neregėti vaizdai užvaldė TV ekraną! Pamenu keistą nejaukumo jausmą, šleikštulį.

Po kelių metų, prasidėjus paauglystei, šėlstantys hormonai, aistringai besilaižantys bendraamžiai paaugliai plotuose ėmė kelti daug klausimų, kuriuos bandėme atsakyti sau grupelėse: pavyzdžiui, kam reikalingi prezervatyvai? Ant ko jie maunami? Mano spėjimas buvo, kad ant krūtų (ir man tuo metu buvo gal trylika metų, lankiau vieną geriausių Vilniaus mokyklų). Apie tai, kada ir kaip vaikinai ejakuliuoja, sužinojau geroookai vėliau…

Mano bendraamžiai sėkmingai lytinio švietimo spragas užpildydavo žiūrėdami porno. Bernai po truputį pradėjo vartoti tokius išsireiškimus, apibūdindami merginas, kaip „čiulpikė“, „išdulkinti mergą“ ir pan. Viena klasiokė pastojo nebaigusi dešimties klasių ir jai teko mesti mokyklą (taip, ir tai įvyko Vilniuje, o ne kažkur gilioje provincijoje, kaip daugelis mano).

Neturėdami dėsningo lytinio švietimo, kuris būtų mums suteikęs žinių, kur tie prezervatyvai maunami, kam jie reikalingi, kas yra ejakuliacija, mes tas žinias gaudėmės taip, kaip mokėjome, po kruopelytę. Ir iš mitų, gandų, susiformavome savo matymą, kas yra tas seksas. Prie vaikinų matymo stipriai prisidėjo porno.

Mokslas aiškina, kad dėl to, jog mus sujaudina kitų žmonių lytinio akto stebėjimas, yra kalti veidrodiniai neuronai. Šie neuronai reaguoja ne tik tuomet, kai mes mylimės, bet įsijungia ir tuomet, kai stebime lytinį aktą.

O dar sėdėti prie kompiuterio ekrano, visiškai anonimiškai, ir stebėti kitus…

Pornografijos puslapius per mėnesį aplanko daugiau žmonių nei „Netflix“, „Amazon“ ir „Twitter“ kartu sudėjus. Kiekvieną minutę vieną populiariausių pornografijos puslapių „Pornhub“ aplanko 63 992 žmonės.

Kodėl žmonės žiūri pornografiją?

1. Mokymosi tikslais. Kai mokykloje lytiniams santykiams yra skiriami vos keli puslapiai per 12 mokymosi metų, kai tėvai su tavimi apie tai nepasikalba, o visuomenė šiuo klausimu šnabždasi, tai būnant paaugliu, pornografijos puslapiai gali būti vienintelis žinių šaltinis.

2. Norėdami susijaudinti. Yra žmonių, kuriems masturbacija yra neatsiejama nuo pornografinių vaizdų žiūrėjimo.

3. Norėdami pabėgti nuo sunkių jausmų. Pornografija gali pasitarnauti norint nukreipti dėmesį, bėgant nuo realybės. Pavyzdžiui, jeigu žmogus jaučiasi vienišas, jam sunku užmegzti ryšį realiame gyvenime, jis gali pasinaudoti pornografinių vaizdų žiūrėjimu kaip to trūkumo užpildymu.

Kokie galimi pavojai?

1. Formuoja iškreiptą suvokimą, kas yra seksas. Mainstream’o pornografijoje moteris dažnai yra „baudžiama“ seksu, kurio prioritetas yra vyro malonumas. Vaizduojamos nerealistiškos situacijos, kuriose moteris oraliniu seksu „sumoka“ vyrui už mašinos taisymo paslaugas. Ir jis jai, žinoma, dar ejakuliuoja ant veido. Ji tai pasitinka su šypsena! Pirmąsyk matomo vyro spermos davinį ant veido ji pasitinka su entuziazmu. Jeeez.

Moterys orgazmą pasiekia labai greitai, vyrui įdėjus minimaliai ar visiškai neįdėjus pastangų į tai. Moteris ten – dažniausiai vyro malonumui skirtas objektas, su kuriuo tu gali elgtis kaip nori. Vyrai yra didelių varpų galingos mašinos, kurios nuolat ieško, ką čia „nubausti“.

Klaidingos žinutės siunčiamos apie žmonių kūnus: ne visos moterys nori tiek daug dažytis, didintis krūtis, vaikščioti su nenormalaus aukščio aukštakulniais prie baseino. Ne visų vyrų varpos yra didžiulės arba visada stačios. Seksas gyvenime trunka kartais ilgiau, kartais trumpiau ir daug mažiau sklandžiai, negu pornografijoje. Bet, kadangi jaunų žmonių dažniausiai pirma informacija apie seksą yra gaunama iš mainstream porno, į savo pirmąsias lytines patirtis ateinam tokie: moterys vaidina orgazmus taip, kaip girdėjo pornhube („mmm mmmm mmmmm, oooo taaaaip…“) Daugiau nei pusė moterų yra vaidinusios orgazmą. O vyrai į lytinį aktą leidžiasi kaip į kovą su buliumi ringe – vaidina sekso galiūną, persistengia, turi tikslą „išdulkinti“, kai moteris guli ir leidžia ja naudotis.

Žinoma, ne visada taip yra, bet tokį vaizdą susidariau iš to, ką girdėjau, patyriau ir skaičiau. Man atrodo, kad mums labiausiai trūko pavyzdžių apie tai, kas yra intymumas, lygiavertis seksualinis ryšys heteroseksualiose porose, kur abiejų malonumas yra svarbus.

Turiu įtarimą, kadangi homoseksualios poros nebuvo taip stipriai terorizuojamos iškreiptais tos pačios lyties asmenų santykių vaizdais, tai jie galbūt turėjo didesnę ir palankesnę terpę susikurti seksualinį gyvenimą tokį, kokio patys norėjo, be šablonų. Taip kalbu todėl, kad tyrimai rodo, jog lesbietės patiria daug daugiau orgazmų nei heteroseksualiuose santykiuose esančios moterys ir lesbiečių seksas trunka vidutiniškai 30-45 min, o heteroseksualių porų 15-30 min. O vyrai, nepriklausomai nuo santykių tipo, patyrė daugiau orgazmų už moteris.

2. Priklausomybė nuo pornografijos, galimos seksualinės disfunkcijos. Skaičiau vieno vyruko istoriją, kuris stengiasi atprasti nuo pornografijos. Jis pasakojo, kad kuo daugiau jis žiūrėjo porno, tuo labiau jį nuvildavo seksas realybėje, nes jo metu jis negalėjo kartoti tų dalykų, kuriuos matė kompiuterio ekrane, o tas seksas, kuriuo užsiimdavo realybėje, atrodė klaikiai nuobodus. Dėl to jam atsirado erekcijos disfunkcija – varpa nebebūdavo tokia standi kaip anksčiau.

Knygoje apie neuroplastiškumą „Save keičiančios smegenys“ psichoanalitikas Norman Doidge rašo:

„Šiandieninė pornografijos epidemija siūlo grafišką įrodymą to, kad seksualinis skonis yra įgyjamas. <…> Iš pirmo žvilgsnio pornografija gali pasirodyti instinktyvi: filmai, kuriuose atvirai rodomas seksualumas, sukelia instinktyvias reakcijas, kurios yra milijonų evoliucijos metų padarinys. Tačiau jeigu tai būtų tiesa, pornografija niekados nesikeistų. Mus jaudintų tie patys dirgikliai – tos pačios kūno dalys ir tos pačios proporcijos, kurios jaudino protėvius.

<…> Tačiau pornografijos turinys iš tiesų yra dinamiškai kintantis reiškinys, kuris idealiai tinka įgyto polinkio raidai pavaizduoti. Prieš trisdešimt metų sunkioji pornografija dažniausiai reiškė dviejų susijaudinusių partnerių lytinio akto ir jų lytinių organų vaizdavimą. <…>

Šiandien sunkiosios pornografijos kūriniuose vis labiau dominuoja sadomazochistinės temos, apimančios priverstinį seksą, ejakuliaciją ant moters veido ar agresyvų analinį seksą. Šių filmų scenarijuose seksas dažnai siejamas su pažeminimu.

Toliau autorius pasakoja apie kelis vyrus, kuriuos jam teko gydyti. Jų istorijos turėjo labai daug bendrumų: išvystytas polinkis į sunkiąją pornografiją, kuri kėlė pasišlykštėjimą, visi jie buvo subrendę, kuriantys visai sėkmingus santykius su moterimis, susituokę. Juos kamavusi problema buvo tai, kad tie pornografiniai klipai, iš pradžių padėję susijaudinti sekso metu, dabar tapo kliuviniu tam. „Užuot galėję vadovautis savo jutimais ir džiaugtis tuo, kas vyksta lovoje čia ir dabar tarp jų ir partnerių, kad galėtų atlikti lytinį aktą, kuo toliau, tuo labiau tapo priklausomi nuo fantazijų, kuriose įsivaizduoja save atliekant kokį nors vaidmenį pagal vieną iš pornografijos scenarijų.“

Vieni bandė įkalbėti partneres, kad jos elgtųsi kaip pornografijos žvaigždės ir kuo toliau, tuo labiau jie norėjo kruštis, o ne mylėtis. „Jų seksualinėse fantazijose ėmė dominuoti tie scenarijai, kuriuos jie tarsi „parsisiuntė“ į savo smegenis iš interneto. Šie scenarijai dažniausiai buvo primityvesni ir juose buvo daugiau smurto nei pieš tai turėtose seksualinėse fantazijose.“

Ką daryti?

1. Galima atsisakyti pornografijos ir ją boikotuoti. Turint minty, kaip mainstreaminė pornografija gaminama, kaip ji išnaudoja žmones, o ypač moteris. Žinant tai, kad jaunos merginos, vos sulaukusios pilnametystės, pasuka į pornografijos industriją, kurioje yra verčiamos daryti dalykus, kurių nenori, už kuriuos ne visada gauna atlygį. Apie tai išsamiai pasakoja filmas „Hot girls wanted“, jį galima rasti Netflixe. Taip pat yra ir dokumentinis serialas tuo pačiu pavadinimu.

*Yra sukurtas judėjimas NoFap, kuris užgimė 2011 metais visų gyvenimo klausimų forume „Reddit“. Alexander Rhodes papasakojo apie Kinijoje atliktą tyrimą 2003 m., kuris parodė, kad vyrų, kurie susilaiko nuo masturbacijos septynias dienas, septintą dieną testosterono lygmuo pakyla 145,7 proc.

Vyrai, kurie priima NoFap iššūkį ir susilaiko nuo masturbacijos ir porno tam tikrą laiką, liudija, kad tai labai teigiamai veikia savivertę, padaugėja energijos, pagerėja koncentracija, motyvacija, emocinis stabilumas, taip pat potraukis kitiems asmenims ir seksualinis pajėgumas. Šaltiniai: a, b, c.

2. Galima keisti pornografiją. Tai daro viena žinomiausių feministinių erotinių filmų kūrėjų, Erika Lust. Erika Lust savo Ted kalboje kelissyk pabrėžė, kad „Atėjo laikas pornografijai keistis. Aš kviečiu į pornografiją ateiti moteris: moteris režisieres, prodiuseres, operatores.“ Erika teigia, kad jos kartos seksualumas nėra reprezentuojamas tradicinėje į vyrus orientuotoje pornografijoje. „Mes, moterys, turime pakeisti požiūrį į seksą, kurį mums suformavo vyrai per pornografiją. Jeigu mes to nepadarysime, ateities kartoms liks ta sumenkinta, nuskurdinta seksualumo vizija“ (citata iš jos knygos „Good porn“).

Erika savo filmuose vaizduoja įvairių seksualinių tapatybių žmones, įvairaus amžiaus, kūno formų. Ji atsisako tradicinėje pornografijoje paplitusių infantilių ir sudaiktintų moterų įvaizdžių, vietoj to ji teigia, kad nori matyti šiuolaikines moteris: verslininkes, vienišas motinas, grafikos dizaineres ir t.t. Jokių infantilių kasyčių, didžiulių silikoninių krūtinių ar auklių.

„Mano erotiniai filmai gali būti kaip edukacijos įrankis ir galimybė moterims išsilaisvinti nuo gėdos, kaltės ir seksualinės priespaudos jausmų, kurie vis tūno mumyse. Moterys pamatys, kad geismas ir fantazijos, kurios, manėme, kad yra nenormalios, yra iš tikrųjų dažnos.“

Mums, moterims, svarbu suteikti sau leidimą patyrinėti mūsų pačių seksualumą.

Mano asmeninė nuomonė

Man labai patinka Erikos Lust filmai, nes aš užaugau aplinkoje, kuri smerkė seksualumą ir laikė jį purvinu bei nederamu dalyku. Informacijos apie tai daug negavau, tad man ir beliko mokytis iš partnerių bei iš populiariosios pornografijos, kuri man neatrodo priimtina dėl moters vaidmens joje.

Erikos Lust filmai man vizualiai labai gražūs. Vieni primena spoken word klipus, o kiti – šiuolaikinio šokio spektaklį. Treti panašūs į tai, ką pati esu patyrus, o ketvirti kaip ištrauka iš serialo, kurį žiūriu. Man gražūs žmonės juose: su ryškiais lūpdažiais ar be jų, su nuostabiai apvaliom kūno formom ar su strijom, su laibom kojom, plaukais ar be plaukų, vyrai ir moterys.

Jos filmai mane veikia terapiškai. Kažkur pasąmonėje pas mane dar sėdi manymas, kad seksas yra tamsu ir gėdinga, dėl to Erikos filmų žiūrėjimas man išvalo tokias nuostatas. Aš suprantu, kad seksas yra beprotiškai gražu. Ir jo metu galima lygiavertiškai dviem žmonėms mėgautis ir patirti malonumą.

Taip pat, kadangi dar gaji nuostata, kad „moterys nesimasturbuoja“ ir mums parašo nemažai merginų, kurioms virš 22 metų ir jos niekada nėra to dariusios bei negali patirti orgazmo su partneriu, tai Erikos Lust filmai gali padėti žmonėms save pažinti. Galima stebėti ir suprasti: „o, šis dalykas man patinka, norėčiau pabandyti”. Galima žiūrėti ir su partneriu, kartu pasitariant, kas patinka, ką galima būtų pakartoti.

Daugiau šiomis temomis: Kada aš jau neištikima(s) ir kiti klausimai apie erotines fantazijas