Migloko ir Neringos Rekašiūtės nuotraukos: asmeninio arcyvo

Elžbietos Latėnaitės nuotraukos: autorė Eglė Dabkutė, viršelio nuotrauka – iš „Son de Flor” fotosesijos

Vaikystėje ir ankstyvoje paauglystėje žodis „seksas“ turbūt kiekvienam iš mūsų skambėdavo kaip burtažodis ar kažkoks uždraustas vaisius, apie kurį visi norėjome sužinoti, tačiau nebuvo galima. 

Mokyklose per lytinį švietimą, o jeigu tokio nebūdavo – per biologijos pamokas visi kikendavom išgirdę žodžius seksas ar mėnesinės, o žodis vagina apskritai galėjo išversti visus iš suolų, ant kiek tada mums būdavo juokinga. Arba kai nuėjusi atsakinėti prie lentos, o paskui grįžusi į suolą rasdavai sąsiuvinyje pripaišytų „meno kūrinių“, kurių centre – ne kas kitas, o visų taip intensyviai piešiama varpa. O kokia gėda! Užbraukai tuos piešinius su tokia jėga, kad tušinukas pereina kiaurai popierių.

Nors šiais laikais viską, ko norisi, galima sužinoti internete, taip buvo ne visada. Vos keliose mokyklose būdavo vedamos lytinio švietimo pamokos, tačiau ir jos neduodavo daug naudos. Dažniausiai tokios pamokos tema būdavo tik viena – mėnesinės. O kaip saugus seksas? O kaip lytiškai plintančios ligos? O gi niekaip – seniau puikiai nardėme posakyje „Daug žinosi – greit pasensi“. Vyravo kažkoks keistas susitarimas, kad jeigu paaugliai nieko apie tai nežinos, tai nieko panašaus ir nebandys, bus saugūs ir laimingi.

Tik kažkodėl buvo pamirštas tas jaunatviškas smalsumas ir noras sužinoti apie tai, kas draudžiama.

Todėl nenuostabu, kad visų pirmosios pamokos apie seksą yra skirtingos, tačiau daugelio tikriausiai – pakankamai linksmos ir iššaukiančios šypseną. Taigi šia tema noriu pakalbinti 3 žinomas Lietuvos moteris ir išgirsti, kokios gi buvo jų pirmosios pažintys su sekso sąvoka (na, ar tuo, kas buvo arčiausiai jos). Savo trumpais pasakojimais dalinasi aktorė Elžbieta Latėnaitė, kompozitorė bei dainų atlikėja Migloko ir fotografė Neringa Rekašiūtė.

Elžbieta Latėnaitė: „Man svarbu, kad mano dukra jaustųsi laisva kalbėtis apie seksualinius dalykus su manimi“

Apie seksą aktorei Elžbietai Latėnaitei sužinoti padėjo televizorius, knygos ir draugės. Tačiau niekas nemokė apie seksualinio smurto pavojus – tik po daugybės metų aktorė gali dar kartą peržvelgti praeityje matytus smurto ženklus ir suprasti, kad paaugliu naivumas ir nežinojimas gali sukelti jiems didelį pavojų.

„Na, tiksliai žinau, kad apie seksą nesužinojau iš šeimos ir mokykloje. Tad kur tik neieškojau informacijos! Kai grįždavau iš mokyklos, atidžiai žiūrėdavau erotines scenas filmuose, kurių kasetes turėjome – „Džiazas“ ir „Graži moteris“. Taip pat vėlyvi filmų suaugusiems seansai per teliką, kuriuos žiūrėjau arba slapta, arba naktį su pussesere ar broliu, kai užmigdavo suagusieji. Kaip dabar juokinga atsiminti: tėvų nėra namie, o su broliu žiūrim kažkokį vėlyvą filmą su erotinėmis scenomis, bet laikom pagalvę tarp mūsų galvų, nes nejauku. Taip juokinga prisiminti.

Dar su geriausia drauge daug visko skaitėm. Pavyzdžiui, žurnale „Panelė“ buvo rubrika apie seksą. Dar skaitėme kažkokią knygą jos namuose, kur buvo rašoma apie sekso technikas ar pozas. Draugė man papasakojo, kas yra klitoris ir kad jis parankus masturbacijai. Dar vėliau, kai praleisdavau daug laiko duše tyrinėdama savo kūną ir pojūčius, mama pasisodino mane ir turėjom nejaukiausią pasaulyje pokalbį apie masturbaciją, kurią ji pavadino „dirginimu“ (skamba nesexy, ane?) ir jaučiau milžinišką gėdą to pokalbio metu ir dėl savo elgesio.

Deja, tik iš draugės sužinojau ir apie seksualinį smurtą. Ji papasakojo, kaip autobuse vyras bandė įbrukti jai (paauglei) savo sustandėjusią varpą. Aišku, apie kreipimąsi į policiją ar pasakymą tėvams nebuvo kalbos, nes su suaugusiais išvis nebuvo kalbos apie nieką, kas susiję su seksualumu. Net nesuvokėm, kad tas žmogus padarė nusikaltimą.

Kai dabar pagalvoju, tai juk itin pavojinga – nežinoti galimų pavojų. Ir kaip gaila, kad informaciją kaip balandžiai trupinius rinkdavomės kur papuola.

Todėl mano septynmetė dukra gali su manimi kalbėti apie viską: ji žino lytinių organų tikslius pavadinimus, žino apie masturbaciją, kas yra seksas, kaip atsiranda vaikai, žino apie skirtingas seksualines orientacijas, žino, kuriose kūno zonose ji negali būti kitų liečiama (apatinių drabužių taisyklė), o kurios yra saugios. Ji rodo susidomėjimą tomis temomis ne nuolat, o bangomis, ir kalbame tik tiek, kiek natūraliai, pagal amžių ji nori ir gali priimti. Žinoma, stebiu jos reakciją, stengiuos neapkrauti jos, nedetalizuoti, ko nereikia. Matau, kad ji sveika, smalsi, jai kyla daug klausimų, ir noriu, kad smalsumą patenkintų saugiais būdais, informaciją gaudama iš patikimų šaltinių. Man svarbu, kad mano dukra jaustųsi laisva kalbėtis apie seksualinius dalykus su manimi.“

Migloko: „Iš tikrųjų, kai aš buvau paauglė, labai mažai kas atvirai kalbėdavo apie seksą ir aš išaugau visiškai tamsoje“

Atlikėja Migloko savo paauglystės žinias apie seksą apibūdina kaip tamsą – niekas apie tai nekalbėjo, todėl viską teko išsiaiškinti pačiai.

„Apie seksą, man rodos, taip jau visiškai sužinojau tai tiesiog per teliką. Pamenu, mano tėvai švęsdavo namuose (kartais ten vykdavo visokie bohemiški vakarėliai), o mes palėpėj su vaikais įsijungdavom teliką. O būdavo taip: įsijungi jį kokią 22-23 h vakaro,o ten pradeda rodyti kažkokius erotikos kanalus. Tai taip ir sužinojau apie seksą.

Arba būdavo eini kur nors ir pamatai besibučiuojančius žmones – tai jau toks irgi susimąstymas ateidavo. Bučiniai, aišku, ne seksas, bet vis tiek. Taigi, pirmoji pažintis buvo iš aplinkos.

Pas mus mokykloje niekas apie tai nekalbėdavo. Atsimenu, lytinis švietimas buvo toks – atnešdavo ten, pavyzdžiui, kokių nors tamponų ir paketų. Sudėdavo juos į maišiukus, išdalindavo mergaitėms ir viskas. Daugiau nieko. Tikrai niekas nešnekėdavo. Iš tikrųjų, kai aš buvau paauglė, labai mažai kas atvirai kalbėdavo apie seksą ir aš išaugau visiškai tamsoje.

Nei tėvai, nei mokykloj, niekas nemokė. Tai labai liūdna, nes pati turėjau ieškotis informacijos, eksperementuoti kažkaip, suvokti, kas tai yra.

Šiaip noriu pridurti, kad man nerealiausias serialas, kurį aš dabar žiūriu, yra „Sex Education“ ir aš manau, kad jeigu aš būčiau pamačiusi tą serialą kai buvau paauglė, tai man būtų buvę daug lengviau. Nes seniau kai niekas apie tai nešnekėdavo ir tai buvo laikoma tabu, tai tikrai buvo daug daugiau pavojaus. Jeigu visi būtų atvirai apie seksą šnekėję, tai būtų buvę daug lengviau įeiti į tą tokį jau subrendusio žmogaus pasaulį.“

Neringa Rekašiūtė apie vaikystės norą būti striptizo šokėja

Kai paklausiau fotografės Neringos Rekašiūtės apie jos pirmąją pažintį su seksu, ji prisiminė kiek kitokią, tačiau itin linksmą vaikystės istoriją apie tai, kaip savo vaikystės svajonėmis vos nesukėlė močiutei širdies smūgio.

„Kai man buvo kokie 5 ar 6 metai, manęs močiutė paklausė kuo aš norėčiau būti užaugusi. Ir aš jai atsakau – „Nesakysiu, nes labai supyksi“. Močiūtė nepasiduoda ir sako „Pasakyk į ausį“. Ir tada aš jai pasakiau, kad noriu būti striptizo šokėja. 

Iš tikrųjų nelabai atsimenu jos reakcijos, bet man atrodo, kad ji buvo pakraupusi ir visas jos dievobaimingumas buvo sukeltas į aukštumas. Ji, turbūt, labai išsigando, kad mane kažkoks velnias apsėdo. Galvojant apie seksą, tai pirmas atsiminimas yra apie tai, kad tai kažkas neleistino, bet ir įdomaus.

Po to pokalbio su močiute aš galvojau – kodėl aš tai pasakiau? Tarsi jau žinojau, kad būti striptizo šokėja yra kažkas neleistino, bet įdomaus ir geistino. Tada prisiminiau, kad mano tėvai kadaise turėjo kavinę „Paršelio rojus“ ir joje vyko visokie tokie laiką pralenkę 90-ųjų laukiniai vakarėliai, kuriuose kartais šokdavo striptizo šokėjos. Ir gal man, kaip vaikui, pasirodė, kad „oho, visi į jas žiūri, tai čia reiškia yra kažkas gero!“

Daugiau žinomų žmonių patirčių: Kodėl jie bėgioja? 3 žinomų žmonių patirtys