Teksto autorė: psichologė Ilona Kižina

Poroje dažnai kalbamės „apie viską“, bet kaip dažnai apie vienas kitą? Pokalbis, kurio pagrindinė tema – jūs ir jūsų partneris, gali sukurti tokį artumo ir intymumo pojūtį, kurį sunku pajusti kalbantis apie buitį, kaimyną, darbą ar vaikus. Kartais tiesiog nežinome, ko vienas kito paklausti, kad pavyktų geriau vienas kitą pažinti ir pagilinti ryšį su savo partneriu (-e). Tad pateikiame klausimus su paaiškinimais, kurie gali padėti „užvesti tokį pokalbį ant kelio“.

Visiškai normalu, jei nebus taip lengva rasti aiškių atsakymų, tad gali būti lengviau, jei pradėsite nuo atsakymų sau – nuoširdaus pokalbio su savimi. Jei jūsų poroje kalbėti apie vienas kito jausmus, norus, svajones yra kiek neįprasta ar nejauku, prisijaukinkite tokį pokalbį sukurdami jūsų porai tinkamą atmosferą. Tai gali būti bet kas, kas jus atpalaiduoja – galima kalbėtis vaikštant ir ilsintis gamtoje / skanaujant vakarienę ar pan.Pašnekesio metu būkite dėmesingi sau – stebėkite, kaip jaučiatės kalbėdami ar klausydamiesi partnerio (-ės).

Palikite sau ir partneriui (-ei) pasirinkimą atsiverti tiek, kiek norisi, ir tada, kada norisi. Visiškai nebūtina vieno pokalbio metu atsakyti į visus klausimus, galite pasirinkti jūsų porai aktualiausius. Skirkite šiems klausimams tiek laiko, kiek jaučiate, jog reikia, neskubėkite „pabėgti“ vis prie kito klausimo ar atvirkščiai – neskubėkite atsiverti, kai dar nesijaučiate tam pasirengęs (-usi).

1. Kada santykyje su manimi jautiesi labiausiai mylimas (-a) / priimtas (-a) / saugus (-i)?

Esame linkę rodyti savo meilę tokia forma, kokios patys norėtume sulaukti iš partnerio (-ės). Tai kažkuo panašu į gimtadienio dovanos paiešką geriausiam draugui – net geriausių norų vedami dažnai vis tiek išrenkame tokią dovaną, kuria apsidžiaugtume labiau patys, nei apsidžiaugia jubiliatas. Tad kartais verta tiesiai paklausti – kokios mano dovanos norėtum? Panašiai ir reiškiant meilę – vienas gali jausti meilę, kai juo pasirūpina, kitas atvirkščiai – rūpestį gali priimti kaip nepasitikėjimą jo (-os) savarankiškumu. Pabandykite sau ir partneriui (-ei) atsakyti, o kada aš jaučiuosi labiausiai mylimas (-a)?

2. Kokius savo poreikius / norus / svajones paaukoji „vardan“ mūsų santykio?

Kartais savo arba partnerio (-ės) poreikius vertiname kaip svarbesnius arba tarpusavyje nesuderinamus. Tuomet savęs realizavimą galime aukoti „vardan“ partnerio (-ės) realizavimo, savo poilsį aukoti „vardan“ partnerio (-ės) poilsio, laiką sau ar savo pomėgiams aukoti „vardan“ partnerio (-ės) noro dažniau būti su mumis.

Kelkite į paviršių visas savo svajones / norus ir kartu su partneriu (-e) ieškokite kūrybiškų sprendimų tuos poreikius įgyvendinti, net jei pirma mintis išgirdus šį pasiūlymą – „tai neįmanoma / nesvarbu“.

Psichologinių poreikių alkio jausmas juntamas kiek subtiliau, tačiau jų nepaisymas palieka labai panašų į nepasitenkinimo ir nelaimingumo jausmą. Pasirūpinę savo poreikiais taip, kaip pasirūpiname savo pietumis, prisiimame atsakomybę už savo laimę ir tokiu būdu apsaugome santykius nuo nuoskaudų susikaupimo.

3. Kas mūsų santykyje Tave džiugina / leidžia pajusti dėkingumą?

Ilgainiui partnerio (-ės) buvimą šalia galime pradėti vertinti kaip savaime suprantamą. O kaip jaustumėtės, jei pažiūrėtume į partnerio (-ės) mums rodomą dėmesį / rūpestį / elgesį ne kaip į prievolę, bet kaip į jo (jos) dovaną mums? Už ką tuomet norėtumėte savo partneriui (-ei) padėkoti? Kuo galėtumėte pasidžiaugti?

4. Kas mūsų santykyje Tave liūdina ar sukelia pyktį?

Kylančio pykčio dažnai neparodome / neišreiškiame, norėdami apsaugoti santykius nuo „konfliktų“. Kol mes „saugomės“, pyktis nenustoja veikęs visu savo pajėgumu – pasireikšdamas per nuoskaudas / norą kerštauti / sumažėjusį norą džiuginti partnerį (-ę) / pasikeitusiu požiūriu į artimą ir pan. Atvirai pripažinę, kad pykstame, daug aiškiau pamatome savo norus / poreikius / ribas, kurios ir signalizuoja apie pyktį.

Kita vertus, priimti partnerio (-ės) pyktį – nemažas iššūkis.

Dažnai jį patiriame kaip mūsų atstūmimą, tuomet kyla natūralus noras gintis ir atsakyti į pyktį pykčiu. Bet pabandykite nukreipti dėmesį nuo savęs ir su atjauta įsigilinti į tai, kokį jausmą iš tiesų pridengia pyktis. Tai gali būti nesaugumas, kai partneriui (-ei) rodome per mažai dėmesio, bejėgiškumo ar baimės jausmas nesusitvarkyti, kai partneriui (-ei) keliame per aukštus lūkesčius. Parodydami savo pažeidžiamumą, padedame partneriui (-ei) geriau mus suprasti.

5. Kas mūsų santykyje Tave džiugina / leidžia pajusti dėkingumą?

Taip, klausimas kartojasi neatsitiktinai. Kartais kaupiame drąsą išsakyti tai, kuo nesame patenkinti, o tai, kas džiugina, lieka tarsi savaime suprantama. Dar kartą pasidalinkite vienas su kitu tuo, kas yra džiugaus jūsų santykyje, ką labai vertinate, kas žavi vienas kitame, kokiomis savybėmis, jūsų nuomone, vienas kitą papildote ir pan.

6. Kaip jautiesi dabar, po šio pokalbio? Ką išgirsti iš manęs ir pasakyti man Tau buvo reikšmingiausia?

Pabaigai skirkite laiko apmąstymui, kurie iš šių atsakymų jus labiausiai nustebino / nudžiugino. Gal atradote kažką naujo? O galbūt kažkas nuliūdino / supykdė / išgąsdino? Leiskite būti viskam, kas kyla, stengiantis nevertinti, ar tai gerai / blogai. Galbūt gimsta naujų klausimų, kuriuos norėtumėte vienas kitam užduoti? Kartais visiškai saugu tai daryti dviese poroje, o kartais atvirai kelti klausimus vienas kitam saugiausia kartu su terapeutu.

Taip pat skaitykite: Karolina Gurskienė. Kai tavo partneris emociškai nepasiekiamas