Klausiame sekėjų: dėl ko jūs dažniausiai pykstatės?

Pyktisyra galinga, daug energijos reikalaujanti emocija. Tai gilus nepasitenkinimo, priešiškumo jausmas tam, kas mus galimai įskaudino. Pyktį galima apibūdinti kaip liepsną, kuri mūsų smegenyse įsižiebia tada, kai pasijaučiame apgauti. Įprastu atveju pykstama tada, kai norima iškomunikuoti savo skausmą adresatui, kad jis tai pajustų ir mus suprastų.

Pyktis gali paveikti ne tik emocinę, bet ir fizinę žmogus būseną – jis dažnu atveju padidiną kraujospūdį, sutrikdo normalų širdies darbą, o padidėjęs adrenalino kiekis kūne iššaukia neprognozuojamus veiksmus. Pyktis taip pat gali sukelti ūmų kūno atsaką į stresą. Pajutus pyktį, kūne išsiskiria streso hormonai, tokie kaip adrenalinas ir testosteronas – būtent šie hormonai paruošia mus fizinei agresijai, kuri išsivystė evoliuciškai.

Taigi dėl ko mes (ir jūs) pykstatės?

Geiminimas, pavydas, išlaidumas…

Dažniausios pykčių priežastys, kurias įvardijo mūsų sekėjai (atsakymai redaguoti dėl leksikos ir aiškumo):

Urtė: „Skirtingas buities ir tvarkos suvokimas mums trukdo darniai gyventi. Aš stengiuosi su savo vyru kalbėtis, jam aiškinti, kad santykiai yra partnerystė, kad tai abiejų mūsų namai ir jais rūpintis taip pat turime abu, tačiau susikalbėti sunku ir vis nepavyksta. Atrodo, kad susitariame tam momentui, o rytoj vėl tas pats.“

Aida: „Su vaikinu dažnai pykstamės dėl geiminimo, neva pastoviai turiu „konkuruoti“ su žaidimais ir reikalauti jo laiko su manimi.“

Giedrė: „Santykiuose dažniausiai pykstamės dėl vyro pavydumo ir perdėto rūpesčio. Dažnas SMS rašinėjimas ir noras žinoti kiekvieną mano žingsnį – ką veikiu, kur esu, su kuo ir kada grįšiu. Jeigu neatrašau iškart, namuose laukia neramumai.“

Mantas: „Galbūt pasirodys kvaila, bet namuose su drauge pykstamės dėl temperatūros – aš noriu mažiausiai 25 °C šilumos namuose, o ji nori kuo vėsesnės temperatūros. Tad dažnai būname skirtinguose kambariuose.“

Greta: „Man visuomet daugiausiai nerimo kelia draugo noras dažnai eiti į miestą, dalyvauti vakarėliuose, vartoti alkoholį. Ir tai būna ne tik savaitgaliais. Žinoma, jis kviečia kartu mane ir bando visaip įtikinti eiti kartu, tačiau man tai visiškai nepatinka, nei alkoholis, nei barai ar klubai. Dabar dėl to ir pykstamės, nes nesuprantam, kur yra tam tikros ribos.“

Agnius: „Mano sužadėtinė yra be proto išlaidi, dėl to dažnai namuose vyksta konfliktai ir vis dažniau slepiami jos pirkiniai.“

Taip pat sekėjai pykstasi dėl žodžio nesilaikymo, melavimo, nemokėjimo vienas kito išklausyti, vėlavimo ir prokrastinacijos, dėmesio ir laiko stokos, skirtingų vaikystės patirčių ir auklėjimo būdų. Tad ką svarbu ir naudinga žinoti norint konfliktuoti rečiau?

Mąstymas ir komunikacija pykčio metu

Didžiausių problemų mums sukelia ne pats pyktis, bet tai, kad kai žmogus jaučiasi piktas, situacija tampa dramatizuota ir sunkiai valdoma. Tad bet kokio kivirčo metu ypač svarbu mokytis neprarasti racionalumo ir reaguoti konstruktyviai.

Psichologai pykstant tiek viduje, tiek tiesiogiai reiškiant pyktį kitam, siūlo atsisakyti tokių žodžių kaip „tu visada“ ir „tu niekada“.

Šie pasakymai dažnai yra nekonkretūs ir kaltinamojo pobūdžio, destruktyvūs. Taip pat šie žodžiai gali žeisti kitą, kuris galimai bando kaip įmanydamas taisyti situaciją ir ieškoti pozityvių problemos sprendimo būdų.

Jaučiant didelį pyktį svarbu nepamiršti, kad visos problemos sprendžiamos tik dialogo būdu – klausant kito ir diskutuojant. Gera komunikacija gali padėti išspręsti visas problemas – tiek santykiuose, tiek darbe.

Kaip išsakyti savo jausmus nesukeliant tarpusavio pykčio?

Situacijose, kuriose jaučiamės suirzę ir nepatenkinti, atsiduriame tikrai dažnai. Tad labai svarbu jų nenumesti į šalį ir nekaupti. Kaip jau minėta, emocinė būklė glaudžiai sąveikauja su fizine. Vienas iš dažniausių atsakymų į instagrame mūsų jums užduotą klausimą „Kodėl santykiuose pykstatės?“ buvo tas, kad pyktį sukelia nesusikalbėjimas ir vienas kito nesupratimas. Taip galimai atsitinka dėl netinkamos komunikacijos ir nutylėtų jausmų.

Suirzus pravartu atsisėsti ir ramiai pagalvoti, kaip tu iš tikrųjų jautiesi. Galbūt situacija pasirodys ne tokia problemiška?

Supratus, kas erzina ir kelia nepasitenkinimą, būtina išsakyti savo jausmus. Bet kaip tai padaryti? Ramus ir adekvatus pokalbis – kelias į ramybę. Nepamirškite, kad esate lygiaverčiai pokalbio dalyviai ir kitas žmogus galimai irgi jausis vienaip ar kitaip įskaudintas, tad stenkitės jo nepulti, o iškomunikuoti savo jausmus, t. y. kaip „aš“ jaučiuosi, o ne ką „tu“ turėtum padaryti ar ko nedaryti. Taip žmogus nesijaus puolamas ir galbūt išsiaiškinsite santykius nesukeldami pykčių. Kalbėjimasis padeda ir dėl visai kitokių pykčių, tokių kaip buitis ar nesutarimas, kaip praleisti laisvalaikį kartu. Daugiau apie komunikaciją ir kritikos išsakymą skaitykite straipsnyje „Kaip išsakyti nuomonę neįžeidžiant kitų?“ 

Ir vis tik, ar pyktis naudinga?

Nuo neatmenamų laikų pyktis apibūdinamas kaip „bevertis net kare“, o įniršis laikomas nuodėme. Tačiau naujausių tyrimų duomenimis, racionalus pyktis gali būti ir naudingas.

1. Vienas eksperimentas parodė, kad tie žmonės, kurie jautė pyktį, buvo labiau motyvuoti siekti savo tikslų nei tie, kurie pykčio nejautė.

2. Pyktį jaučiantys žmonės į grėsmę žiūri optimistiškiau nei tie, kurie šių grėsmių atžvilgiu jaučia baimę. Tyrėjai daro išvadą, kad baimė mus demotyvuoja, o pyktis skatina pokyčius vertinti optimistiškiau.

3. Paslėptas pyktis daro žalą santykiams, o konstruktyvus pyktis šiuos santykius gali sutvirtinti. Tyrimo metu prieita prie išvados, kad pyktis mus žaloja ne tik dėl to, kad jaučiame emocinę įtampą, tačiau svarbiausia – apie mūsų pyktį nesužino tie, kas dalyvauja konflikte. Paslėptas pyktis arba vengimas spręsti konfliktą atitolina mus nuo konstruktyvių veiksmų. Įvardiję pykčio priežastis sau ir kitam žmogui, galime pradėti spręsti įsisenėjusias tarpusavio santykių problemas.

Komentuok

Nebegėda pateikiama informacija ir prekės yra skirtos asmenims vyresniems nei 18 metų.

Jei esate vyresni nei 18 metų, spauskite TAIP tuo pačiu patvirtindami, kad informacija bus skirta tik jūsų asmeniniam naudojimui ir bus saugoma nuo nepilnamečių.

Svetainėje yra naudojami slapukai ("cookies"). Plačiau apie slapukų naudojimą sužinokite čia.