Iliustracija: Saulė Gimžūnaitė

Jaučiu, jog šis epizodas reikalauja nuoširdesnės intro. Ši laida atsirado, nes aš visai nemoku komunikuoti. Tiksliau, niekada to nesimokiau. Juk pavyzdžius, kaip kalbėtis, pyktis, spręsti problemas, rūpintis ir mylėti nukopijuojame iš savo tėvų. O jie, su visa meile, tikrai ne ekspertai. Patys mokėsi iš savo tėvų – sovietinėje sistemoje, kur nei meilės, nei atjautos ir juolab emocinio augimo praktikų tiesiog nebuvo.

Kai užverčiau sunkių ir dar sunkiau pasibaigusių santykių lapą, pažadėjau sau – nebekartosiu tų pačių klaidų. Išmoksiu konstruktyviai supykti, atleisti ir paliesti, suvokti kito poreikius, nebūtinai juos patenkinti, nes man privalo būti svarbūs ir maniškiai, galų galiausiai išsakyti (ir save išgirsti), ko noriu aš.

O kai griuvo mano pasaulis, pastatytas ant dviejų žmonių širdžių draugystės, aš niekaip negalėjau suvokti: kaip du vienas kitą mylintys žmonės, gali visiškai nesusišnekėti (aišku, ko aš nepagalvojau, kad kai jau pagaliau susišnekėsim, suprasim, kad norim absoliučiai skirtingų dalykų iš vienas kito. Mano vienintelis apgailestavimas dabar, kad mums prireikė dviejų nelaimingų metų per kuriuos prisirinkom žilų plaukų ir nerimo raukšlių, kad išsiaiškintume tokią elementarią tiesą).

Tad, uždaviau sau klausimą: kaip santykiuose kalbėtis?

Juk išties dažnai nemokame išsakyti savo jausmų, o jei juos išsako mums, nežinome, kaip išklausyti ir reaguoti. Kaip nekaltinti ir nesiginti? O ar žmonės, tame tarpe ir tavo partneris, keičiasi?

Su „Non-Violent Communication” (trumpinama NVC) praktikuojančiu Rolandu Būbeliu laidoje kalbėjomės kaip komunikuoti santykiuose bei apie pačią NVC praktiką, padedančią tai daryti.

Kadangi turėjome tik keliasdešimt minučių, norisi čia su jumis pasidalinti teorija ir šiek tiek išsiplėsti apie NVC. Tai yra Maršalo Rozenbergo (Marshall Rosenberg) iš įvairių šaltinių sukurta praktika. Kartais iš pirmo žvilgsnio žmonėms gali susidaryti įspūdis, kad NVC yra konfliktų sprendimo ir žmogaus elgesio keitimo priemonė su rekomendacijomis, ko nesakyti ir ką sakyti vietoj to. Nors tai svarbu ir pratikoje nutinka nuolat, tačiau tai nėra pirminė NVC paskirtis, ir jei žmonės NVC naudoja su tikslu pakeisti kitą, dažnai nusivilia susidūrę su pasipriešinimu. NVC paskirtis yra padėti per empatiją ir nuoširdumą sukurti gilesnį ryšį ir supratimą tarp žmonių, o jau to ryšio ir supratimo pasekmė gali būti ir kūrybiškas konflikto išsprendimas bei elgesio pokytis.

Tam ryšiui kurti yra svarbios tam tikros prielaidos bei intencijos, nes be jų mes arba nenorėsime siekti ryšio, arba mums trukdys mūsų nuostatos ir teisimo bei reikalavimo įpročiai. Pokalbio metu minėjome keletą nuostatų, pvz.: „visi žmonės turi tuos pačius poreikius”, „visi veiksmai yra bandymai patenkinti poreikius”. Pagrindinių prielaidų ir intencijų sąrašą rasite čia.

Kalbėjome apie tai kaip viena tų nuostatų – „jausmai nurodo tai, kad poreikiai yra patenkinti arba ne” – mums padeda išgirsti savo jausmų žinutę ir suprasti apie kokius poreikius mums praneša. Tačiau, kartais būna sunku rasti tinkamus žodžius jausmams ir poreikiams įvardinti, todėl mokymosi praktikoje pasitelkiame žodžių sąrašus.

Pats Rozenbergas sako, kad NVC yra paprasta praktika, tačiau ji nėra lengva, t.y. jos elementus galima nesunkiai suprasti ir iš karto taikyti, tačiau praktikavimui reikalingas panašus sąmoningumas kaip ir meditacijoje, kreipiant dėmesį į tai, kas vyksta, kas gyva viduje, ir daug kas bandęs meditaciją atranda, kad tokį sąmoningumą ilgai išlaikyti yra sunku. Toks sąmoningas dėmesio sutelkimas yra vienas iš 28 įgūdžių lavinamų NVC praktikoje.

Vien iš aprašymų labai sunku susidaryti gyvą vaizdą, todėl šiame video (anglų k.) galite pamatyti Rozenbergo demonstraciją kaip gali vykti NVC procesas.

Taip pat, pokalbio metu Rolandas pristatė savo problemų identifikavimo modelį, kuris padeda įsivardinti ko trūksta.

Kai norime pokyčio, sau viduje turime įsivardinti kokioje situacijoje esame (ką jaučiame, kokie poreikiai nepatenkinti) ir kur norime būti (kaip įsivaizduojame poreikių patenkinimą). Jei tai nepavyksta, jei neturime tokio aiškumo, mums praneša tokie jausmai kaip: pasimetimas, sumišimas, išsiblaškymas. Toliau pokyčiui sukurti dar reikia turėti tam tikrų pajėgumų/resursų, ir jei jų trūksta, jaučiame silpnumą ar net bejėgiškumą, neviltį.

Tačiau ne vien mes keičiame pasaulį, bet ir kiti, ir visas pasaulis keičiasi aplink mus, ir kartais norime apsisaugoti nuo tam tikros kaitos. O tam mums svarbu išlaikyti pakankamas ribas, kad apsaugotume savo gyvybę, sveikatą, turtą, identitetą. Kai ribos pažeistos ar atrodo nepakankamos, mums praneša skausmo, nesaugumo jausmai. Bet jeigu mūsų ribos per didelės, esame pasistatę per aukštas ir storas sienas, stokojame pakankamai atvirų kanalų ryšiams kurti ir išlaikyti, jaučiame vienišumą, susvetimėjimą, tuštumą, liūdesį. Todėl prasmingiems ir palaikantiems santykiams reikalingas balansas tarp ribų ir atvirumo.

Ačiū Rolandui, kuris ir paruošė visą šią NVC teoriją mums, kad galėtume su jumis pasidalinti ir ačiū, jums kad esate tokia nuostabi ir palaikanti bendruomenė!