Rugilė Merkevičiūtė. Tobulų santykių lūkesčiai ir realybė

Iliustracija: Rugilė Merkevičiūtė

–Tik neapsigyvenk su bernu iš karto, – pamenu, pasakė man mama prieš išvykstant studijuoti į Vilnių. Tada aš tik nusijuokiau. Bet spėkit, kas nutiko lygiai po metų?

Beje, įdomus faktas, tada porų susikraustymo kartu klausimas bendrabutyje buvo sprendžiamas itin rimtai. Turėjome rašyti atskirus prašymus, pateikti tėvų sutikimus su parašais. Taip pat reikėjo ištraukti kokią tai kunigo pažymą, kurioje jis užtikrina, kad yra suplanuota vestuvių data. Kokios dar vestuvės? Juk tik skudurus sumesti norim. Visa laimė, kad šis reikalavimas buvo panaikintas, nes yra didelė galimybė, kad dabar būčiau 25-erių ir jau išsiskyrus.

Tęsiant toliau, nuo vaikystės labai daug skaičiau, o paauglystėje teko ir savo dalį meilės romaniukų paragauti. Gal jie ir uždegė troškimą tos dramatiškos ir visa nugalinčios meilės. Ach. Jaunystė. Noriu viską mesti ir gauti porciją MEILĖS, kurios nusipelniau.

Kaip užsiroviau ant vieno iš pirmų barake sutiktų bernų, taip ir pašla keturis metus kartu. Tik kur visa ta romantika ir mirtinas atsidavimas? Kur rožės, restoranai ir kitų panų fotkių nelaikinimas? O kur žiedelis su deimantu ir pasipiršimas su flešmobu? Žinoma, tai kiek hiperbolizuota, bet mintis paprasta. Mes kartais susikuriame labai aukštus lūkesčius santykiams, tarsi norėdami pasistatyti romantinę komediją iš savo gyvenimo.

Santykių ekspertė Esther Perel sako, kad dabartiniai lūkesčiai yra būsimi nusivylimai.

Ar tai reiškia, kad turėtume nekelti jokių lūkesčių savo partneriui? Tikriausiai ne. Pavyzdžiui, psichologas John Gottman ragina siekti „pakankamai gerų“ santykių. Gal skamba kiek juokingai. Juk mes nenorime tik pakankamai gerų, jie turėtų būti nuostabūs. Bet tokiuose santykiuose žmonės kelia lūkesčius tam, kaip su jais elgiamasi – kad tai būtų daroma su gerumu, meile ir pagarba, kad būtų ištikimi. Tai nereiškia, kad jie tikisi, jog santykiuose nebus pykčių. Dar ir kaip.

Pasak psichologo, kiekvieni santykiai pasmerkti taip ir neišspręsti 2/3 visų kylančių konfliktų. Tad tikriausiai vienas iš santykių lūkesčių turėtų būti kartu su partneriu gauti ir nesibaigiančių problemų paketėlį.

Žinau, ką galvojate, amžinos problemos. Aš taip pat ką tik supratau, kad greičiausiai dabartinis vaikinas taip niekada ir neiššveis savo noru unitazo, o konfliktus visada teks spręsti automobilyje, nes taip jis negali nuo manęs pabėgti.

Tačiau yra ir šviesesnė pusė: jei nesame iš anksto numatę, kokiais tiksliai žodžiais partneris turi kažką pasakyti, kiek konfliktų leidžiama per mėnesį ar to, kad puokštę turi sudaryti lygiai 25 rožes, mūsų lūkesčiai gali būti ir smarkiai viršyti. Tačiau ilgalaikiuose santykiuose yra ir kiti nuostabūs dalykai. Gal kiek buitiški, sakyčiau, tokia kasdienybės romantika. Pavyzdžiui, kad tai jis visada išneša šiukšles ir dėl to nepriekaištauja. Arba išgriebia maisto likučius iš virtuvės kriauklės sietelio, nes žino, kad man fui. Neprašytas grįžta su šokoladu, kai man mėnesinės. Ir nepyksta, kai per visas sukaktuves pamato mano nustebusį veidelį, sakantį: „O, tai kokia proga čia tos gėlės?“

Kai visa to išmoksti: išlaikyti kartelę kertiniams dalykams santykiuose kaip abipusė pagarba, rūpestis, ištikimybė ir dažniau numoti ranka į smulkmenas, priimti santykių netobulumus ir problemas, kažkas viduje persijungia.

Bent jau man taip įvyko. Aš tarsi pavirtau į kitą, labiau atsipalaidavusią, mažiau kreizi, santykiais patenkintą partnerę. Vis dar mokausi, kokie tie tikrieji santykiai, be didžiulių lūkesčių, pavydo scenų, nekalbėjimų valandom ir vaikiškų užsišikimų. Žinoma, nutinka visko, būna ir ašarų kartais, retkarčiais ir pakeltas balsas nuskamba, bet šiandien mano santykiai mažų mažiausiai „pakankamai geri“.

Daugiau santykių tema klausykitės: Apie santykius su porų psichologais

Rugilė atsako į jūsų laiškus, atrenka ir kuria tekstus puslapiui, inicijuoja naujus ir nusprendžia, ką nebegėdoje skaitysite rytoj.

Komentuok