Kaip išsakyti nuomonę neįžeidžiant kitų?

Tekstas: Gustė Kalanavičiūtė
Nuotrauka: Pasąmonės dirbtuvės

Vienas svarbiausių gerų santykių aspektų yra jausmų ir minčių išsakymas neįskaudinant kito žmogaus. Kuomet nepavyksta sklandžiai išreikšti savo nuomonės ar tinkamai sureaguoti, žmogus gali likti nesuprastas, įsižeidęs, gali kilti konfliktų. Svarbu suprasti, jog visi mes esame asmenybės, turinčios savo skirtumus ir panašumus, visu esame verti supratimo ir palaikymo. Kiekvienam neįtiksi, todėl geriausia yra laikytis savo tiesų, nepamesti savivertės ir pirmiausia rūpintis savo paties savijauta. Štai keli patarimai, kaip išsakyti savo nuomonę neįžeidžiant kitų bei nesumenkinant savęs. Jie pagrįsti principu laikytis pagarbos ir būti empatiškiems artimų žmonių jausmams, poreikiams ir prašymams.

1. Atpažink savo jausmus, gerbk savo įsitikinimus

Prieš išsakant savo jausmus, svarbu atpažinti ir įsivardinti, ką mes jaučiame. Jeigu sunku įsivardinti emocijas, gali padėti mindfulness praktika ir emocijų stebėjimas. Svarbu suprasti, jog viskas, ką jaučiame, yra normalu ir natūralu, ir nereikia bandyti atsikratyti neigiamų jausmų. Visos emocijos yra reikalingos, jos indikuoja, kaip skirtingose situacijose jaučiasi kūnas. Negalima ignoruoti šių jausmų ir minčių. Gera emocinė savijauta tiesiogiai susijusi su fizine sveikata, o jausmai niekur nedings, tad verta jais pasirūpinti.

 

Bandykite stebėti stiprias emocijas: liūdesį ar pyktį, užsirašykite, kas jas sukėlė, kaip ir kodėl reagavote. Psichologiniai tyrimai rodo, jog priimant emociją tokią, kokia ji jaučiama, ir tiesiog būnant su ja, jos poveikis sumažėja – atslūgsta pyktis, praeina liūdesys.

Praktikuodami minčių ir emocijų stebėjimą (pvz., rašydami jausmų dienoraštį) labiau pažįstame save, savo ribas, poreikius, lengviau ištveriame sunkumus, įvertiname džiaugsmus. Kai žinosime ir gerbsime savo jausmus bei mintis, galėsime aiškiai iškomunikuoti tai ir kitiems.

2. Pasitikėk savimi ir sakyk ką galvoji

Maršalo Rozenbergo nesmurtinės komunikacijos teorija teigia, jog norint sėkmingai išreikšti savo mintis, jausmus ir poreikius, reikia tai daryti pasitikint savimi.
Pasakius kaip jaučiamasi, nereikia pulti teisintis, atsiprašinėti ar kitaip bandyti sumažinti savo jausmų svarbą. Kalbėti reikia tvirtai, naudojant atvirą kūno kalbą: akių kontaktą, šypseną, atvirą laikyseną. Naudoti frazes, sutelktas į save, o ne į kito asmens kaltinimą, norint išsakyti, kas mums nepatinka, kas liūdina ir panašiai. Geriau sakyti: „Man liūdna ir noriu daugiau palaikymo iš tavęs“, o ne „Aš tau nerūpiu, tu manęs niekada nepalaikai ir nesupranti.“ Taip konkrečiai neįskaudinant ir nekaltinant kito asmens išsakoma, kas žmogų jaudina.

Norint išsakyti pastebėjimą ar kritiką kitam, rekomenduojama kartu pasakyti komplimentų, pagirti. Taip žmogus nesijaus vien tik puolamas, nes bus atsižvelgiama ir į jo sugebėjimus ir teigiamas savybes.

Pavyzdžiui, kolegai darbe galima sakyti: „Man patinka tavo kruopštumas, bet ateityje pasistenk užduotį atlikti sparčiau.“ Nes kažin, ar pasakius: „Gal gali greičiau? Kiek galiu tavęs laukti?“, kolega jaustųsi vertinamas ir suprastas. Svarbu gerbti ne tik savo, bet ir kitų individualius poreikius, savybes ir jausmus.

3. Įdėmiai išklausyk, ką tau sako

Išklausyti kitą yra taip pat svarbu kaip ir išreikšti save – juk netinkama replika gali įskaudinti atviraujantį asmenį. Klausytis reikia įdėmiai, ramiai reaguojant į tai, kas sakoma, atvira kūno kalba signalizuojant supratimą ir priėmimą.
Nebūtina pritarti kito nuomonei, tačiau svarbu pagarbiai ją suprasti ir nesmerkti dėl to, kad ji skiriasi nuo mūsiškės.

Tiesa, jog kiekvienas yra atsakingas už savo jausmus ir pats kontroliuoja reakciją į užklupusias emocijas. Tačiau jeigu klausantysis ignoruoja ir nesirūpina kaip jaučiasi jo pašnekovas, tai gali sukelti nepasitenkinimą ir kivirčus.

Bendraujant su mylimais žmonėmis natūraliai norisi juos palaikyti ir jiems padėti, dažniausiai tikimasi teigiamos reakcijos. Be pertraukinėjimų išklausius kitą žmogų, galima savais žodžiais pakartoti tai, ką išgirdome ir pasitikslinti, kad nebūtų nesusipratimų. Asmuo jausis tikrai išklausytas, kai perfrazuosime jo pasakojimą neiškraipydami detalių. Taip pat svarbu nuspręsti ką atsakyti, pagalvoti, ar kitam reikia patarimo, ar tiesiog išklausymo. Prieš atsakant reikėtų pagalvoti, ar tai, ką sakysite, yra tiesa, ar tai teigiama, ir ar tai naudinga. Kartais naudingiau patylėti ir nepulti teisintis, ginčytis, spręsti problemų už kitą žmogų.

Galbūt vien tai, kad išklausote ir priimate, ką girdėjote, bus viskas, ko žmogui reikėjo. Svarbiausia nepamiršti tiek kalbėtis, tiek klausytis su pagarba, atvira širdimi, mintimis bei atjauta sau ir kitiems.

Ilgalaikis emocijų ignoravimas ir užsidarymas savyje priveda prie emocinio išsekimo, nesutarimų bendraujant su aplinkiniais. Negirdint savęs, galima pradėti savęs nemėgti, imti nepasitikėti kitais.

Pagalvokite, kaip aplinkiniai gali žinoti ką jaučiate, jeigu patys nesuprantate savo jausmų?

Sakoma, nuo savęs nepabėgsi, todėl nesistenkite pabėgti nuo savo jausmų, minčių, norų ir poreikių. Nebijokite išsakyti savo nuomonės – tai tik palengvins bendravimą su kitais. Žinoma, jeigu nebandysite primesti savo įsitikinimų, nepyksite ir nesipiktinsite, jeigu kažkas jums nepritars. Tačiau taip pat svarbu nepamiršti būti gerais klausytojais, gerbti kitus ir nesijuokti iš to, kas jums sakoma. Abipusė pagarba, supratimas ir empatija yra be galo svarbūs santykių aspektai, nepamirškite jų!

Klausymasis, klausymasis ir dar kartą klausymasis. Jis itin svarbus kiekvienuose mūsų kuriamuose santykiuose. Kodėl ir kaip tai daryti, skaityk šiame tekste: Kaip išmokti klausytis?

Komentuok

Nebegėda pateikiama informacija ir prekės yra skirtos asmenims vyresniems nei 18 metų.

Jei esate vyresni nei 18 metų, spauskite TAIP tuo pačiu patvirtindami, kad informacija bus skirta tik jūsų asmeniniam naudojimui ir bus saugoma nuo nepilnamečių.

Svetainėje yra naudojami slapukai ("cookies"). Plačiau apie slapukų naudojimą sužinokite čia.