Nejaučiu aistros partneriui. Kaip į santykius sugrąžinti geismą?

Nuotrauka: Donatas Zazirskas

Ši bėda ištinka daugybę ilgalaikius santykius puoselėjančių porų. Dažnai būna taip, kad aistra partneriui dingsta ir tiek. Lygiai taip pat gali būti, jei nebejauti geismo iš partnerio, o gal tiesiog abu nebyliai sutariate: intymumas mums tapo darbu, kurio dirbti tiesiog… nebesinori. Šią problemą dažnai lydi ir kiti nemalonūs jausmai – jaučiamės kalti, galbūt pykstame ar pradedame emociškai tolti nuo savo mylimojo. Kodėl tai vyksta ir kas gali iš naujo užkurti aistrą?

„Nebūna taip, kad santykiuose viskas super, tik… sekso nėra. Jei kuriame turtingus, tenkinančius tarpusavio santykius, tai turime kurti ir seksualinį gyvenimą“, – įsitikinusi seksologė Julia Lepiochina. Su ja aptarėme, kokie veiksniai turi įtakos tam, kad ilgainiui blėsta partnerių tarpusavio aistra ir kaip ją sugrąžinti į santykius, o tai lemiančius fiziologinius veiksnius ir tai, kaip tada poroje rasti kompromisų, aiškinomės su urologu Titu Simaška.

Kodėl ilgainiui poroje gali išblėsti lytinis potraukis partneriui?

Pasak seksologės J. Lepiochinos, išblėsusios aistros partneriui priežasčių gali būti išties daug – pradedant kasdienybę užvaldžiusia buitimi, baigiant paprasčiausiu nesuvokimu, kad seksas yra ir malonumas, ir darbas, ir žaidimas. Žaidimas, kuriam reikia skirti ir laiko, ir pastangų, o ne tikėtis, kad jis tiesiog turi būti puikus savaime.

Visi santykių pradžioje prioritetą teikiame laikui kartu, seksui, partnerio pažinimui, o vėliau tampa svarbiau išplauti indus, išnešti šiukšles nei mylėtis.

Partneriai ilgainiui ima tiesiog fokusuotis į buitį ir jos problemas. Iš pradžių mums stipriai norisi pažinti žmogų, o paskui seksas automatiškai atsiranda antrame plane“, – pastebi Julia.

 

Jos nuomone, svarbu suprasti, kad potraukis partneriui niekada nedingsta per vieną dieną – lyg ir viskas buvo gerai ir bam, kitą dieną nebenoriu mylėtis, partneris netraukia. Dažniausiai viskas vyksta palaipsniui: „Tam įtakos turi ir poros santykių dinamika. Būna, kad heteroseksualiose porose partneriai vienas kitam tampa tėvais, dažnai moterys pradeda auklėti vyrus, moterys nejaučia, kad jie – jų vyrai, toks mamos ir vaiko vaidmuo, tada vyrai pradeda jaustis ne lygiaverčiais partneriais ir tai tikrai gali turėti neigiamos įtakos geismui. Be to, ilgalaikiuose santykiuose mes labai įsipatoginame: pasidarom su partneriu tokie „geri draugai“, kad to žmogaus seksualiai tiesiog nebesinori – jis tau toks artimas, jūs tokie susilieję, kad aistrai vietos tarp jūsų tiesiog nebelieka.

Vis tik pastebėčiau, kad poros, kuriose partneriai išlaiko savo individualumą (asmeninius interesus, skiria laiko sau atskirai, turi savų pomėgių), turi geresnį intymų gyvenimą. Taip yra dėl to, kad partnerį kito individualumas traukia.
Ilgalaikiuose santykiuose esantys žmonės gali skirtingai apibrėžti seksą ir tai, kaip tavo partneris suvokia seksualumą, tiesiog gali neatitikti tavo suvokimo. Negana to, mes tiesiog dažnai priprantame prie vienokio sekso, o dar būname įsitikinę, kad seksas turi būti toks, koks buvo pirmaisiais kartais, nepaisant to, kad gal man jau keturiasdešimt ir mes turime derintis prie kitų dalykų nei kadaise, kai buvo visai jauni“, – pabrėžia Julia.

Įdėję darbo jausime ir rezultatą

Taigi kas gali padėti, jei partneriui anksčiau jausta aistra tiesiog ėmė ir išgaravo? Ką galime padaryti norėdami tą geismą susigrąžinti? Julios teigimu, visų pirma svarbu ne pulti lieti savo nepasitenkinimą, o padaryti namų darbus. „Čia gali padėti keli esminiai klausimai, į kuriuos vertėtų sau pačiam ir atsakyti. Kas man yra seksas? Ar man būtinas vaginalinis seksas? Ar mes galime savo intymiame gyvenime atverti kokį nors naują aspektą? Reikėtų panagrinėti ir plėsti tą savo sekso apibrėžimą. Neriboti savęs viena sekso forma, nes tai per ilgą laiką tikrai gali atsibosti kiekvienam. Kaip augame kitose srityse, taip pat galime augti ir seksualiniame gyvenime.

Jame dalykai nevyksta tiesiog savaime, jeigu mes įdedame darbo – turėsime ir rezultatą.

Julia dirba JAV ir įvairiausiais seksualinio gyvenimo klausimais konsultuoja daugybę žmonių. Klausiu seksologės, ką rodo jos darbo praktika: ar dingęs geismas yra natūrali santykių proceso dalis, ar tas geismas tiesiog ilgainiui ima ir galiausiai kažkur išgaruoja visoms poroms? „Geismas neišgaruoja tiems, kas dirba su savimi, – sako pašnekovė. – Tiems, kurie auga vidine prasme, atsisako įvairių įsitikinimų, jiems lengviau dirbti santykiuose. Turiu omeny tai, kad geismas niekur savaime neišgaruoja – mes tiesiog patys nustojame ką nors dėl to geismo daryti.

Na, kaip santykių pradžioje: prisiminkite – ir kažkaip atitinkamai rengėtės, ir flirtuodavote, ir dėmesį patraukti norėdavote, tiesa?

Ilgainiui tiesiog prisitaikom, nustojam visa tai daryti. Aš klausiu savo klientų, porų, kada jie paskutinį kartą buvo pasimatyme – dažniausiai atsako, kad prieš kelerius metus. Žinoma, būna ir tai, kad aistros nykimą lemia ir įvairūs fiziologiniai aspektai, bet čia bėda ta, kad mes dažnai į juos numojame ranka – yra kaip yra, juk visiems taip būna.
Kitas dalykas, kad ilgalaikiuose santykiuose išblėsta ne tik aistra, kiek ir mūsų noras suteikti partneriui malonumą – tada tas seksas trunka dešimt minučių, o tokio sekso niekas nenori visą gyvenimą nenori. Aišku, būna, kad norisi greituko, bet, na, ne visą gyvenimą. Mums norisi turtingesnės patirties, turėti ne tik kūnišką, bet ir dvasinį susiliejimą su kitu. Tad turime aiškintis, kam ko reikia, kam ko norisi, kada partneris geriau jaučiasi, kas geriausia mums patiems“.

Ką konkrečiai galima padaryti?

Kokiais būdais tą aistrą būtų galima grąžinti į santykius? Pasak seksologės, paprastai atsakymas skambėtų taip: daryti dalykus, kuriuos darėte anksčiau, kai aistra dar gyvavo. Tam gali pagelbėti keli esminiai jos patarimai:

Bendraukite, kalbėkitės, diskutuokite. Kas vyksta mūsų santykiuose? Kaip jaučiasi mano partneris? Ar mes liečiame vienas kitą, ar bučiuojamės, apsikabiname, ar drauge šokame? Ar mes būname atviri, klausome vienas kito, dalijamės emociniais dalykais? Ar priimame vienas kitą tokius, kokie esame, ar abu jaučiamės girdimi, vertinami? Reikia kelti tuos aspektus į šviesą ir apie juos kalbėti.

Vėl eikite į pasimatymus ir… bučiuokitės. Kalbant apie rutiną, svarbus fizinis intymumas, atviras, autentiškas pasikalbėjimas (ne apie politiką ar prekes, bet apie jausmus, baimes, norus ir poreikius).

Reikėtų grąžinti į santykius žaismingumą, smalsumo jausmą – vaikščioti į pasimatymus, pradėti bučiuotis, liestis.

Gali atrodyti, kad, ai, tai mes gi jau dešimt metų kartu, viską jau vienas apie kitą žinome – nereikėtų taip galvoti. Per dešimtį metų žmogus tikrai auga ir keičiasi, ir mes net patys apie save visko nežinome, tai kaip apie mus partneris gali taip jau viską žinoti?

Pamąstykite, ką galite dar padaryti. Sugalvokite, ką galite ir norite veikti laisvu laiku, paimkite kalendorių ir įrašykite, ką veikiame, pavyzdžiui, ateinantį šeštadienį arba na, tarkime, kai baigsis karantinas. Kas gali pažiūrėti mūsų vaikus? Ar galime užsisakyti viešbučio kambarį? Galbūt nueiti kur nors pašokti? Galbūt išbandyti vaidmenų žaidimą, pavyzdžiui, iš naujo „susipažinti“ bare? Būdami santykiuose turime kultivuoti seksualinę energiją, išlaikyti smalsumą: ką naujo galiu įnešti į savo santykius? Ką galiu padaryti, kad mane mano santykiai labiau džiugintų? Svarbu atsiminti, kad intymumą kuriame ne tik lovoje, o pirmiausia trijuose pagrindiniuose lygmenyse – dvasiniame, emociniame ir fiziniame.

Į santykius pažvelkite pradinuko žvilgsniu. Žiūrėkite į partnerį norėdami iš naujo pažinti jo kūną, širdį, mąstymą. Požiūris, kad, ai, aš jau viską žinau, būtent ir uždaro duris aistrai, neleidžiame tiems naujiems pojūčiams ateiti, nes mums atrodo, kad naujų pojūčių tiesiog nebus. Santykiai turi etapus, jie kinta ir tai normalu. Kiekviename etape galima žvelgti į santykius naujomis akimis, antraip dvasinis, emocinis ir fizinis komfortas, kai viskas pažįstama, veda mus į gyvenimą be aistros. Taigi čia verta į santykius grąžinti pažinimo džiaugsmą, nuotykius, kurie gali padėti. O kiekvienam padeda skirtingi dalykai – vieniems kelionės, kitiems knygų drauge skaitymas, susitarimas po šeštos valandos vakaro nebežiūrėti į telefonus ir t. t.

Išbandykite naujus dalykus. Jeigu galvojate, kad vos nusipirkę sekso žaislų išgelbėsite savo santykius, esate velniškai neteisūs. Poros santykiai pirmiausia visų pirma turi būti paremti sveiku stipriu pamatu, todėl kurdami tvirtus tarpusavio santykius galime bandyti integruoti kokių nors papildomų dalykų, kurie paįvairins gyvenimą. Pirmiausia bendraukite, susipažinkite su intymumu, vienas kitą lieskite be žaislų. Pasitikėjimas partneriu (-e) ir saugumo jausmas reikalingi tam, kad žaislai veiktų. Taigi norint pasitelkti kokias nors papildomas priemones, tyrinėti tą savo intymų pasaulį, reikia sąmoningumo. Mūsų seksualinis gyvenimas prasideda ne miegamajame, o už miegamojo durų.

Kad naujais intymaus gyvenimo vėjais neišgąsdintume partnerio, turime iš anksto pasikalbėti – kokie jo (-os) norai, kas jam (-ai) patinka, kartu patyrinėti, kas patinka jums abiems, įsigyti ką nors sutarus kartu ir tai išbandyti, kalbėtis apie naujas patirtis. Susipažinti su naujais žaislais gali prireikti kelių kartų, kol suprasite, kad tau ir jam / jai tai tikrai malonu ir priimtina. Netgi jei kalbame apie norą išbandyti surišimą ar antrankius, būtina apie tai pasikalbėti, atskleisti savo norus, pamatyti, kaip žmogus į tai reaguoja, ar jis / ji taip pat nori tai išbandyti. Galima ruošti save, bet nieko nereikia daryti per prievartą. Kokiems tikslams jūs naudosite sekso žaislą? Kokius naujus dalykus norite parodyti savo partneriui (-ei), kokias jo (-os) baimes drauge įveikti? Ką jūs galite sukurti kartu? Kai tie dalykai yra, tada jau žaislai, naujos situacijos veiks… Seksas yra žaidimas.

O ką sako urologas?

Urologas Titas Simaška, į kurį žmonės taip pat kreipiasi dėl seksualinio gyvenimo problemų, sako: „Jūs nepatikėsite, kiek porų apskritai nesikalba apie seksą. Net susituokę žmonės, santuokoje gyvenantys ne vieną dešimtmetį ir su tomis problemomis, būna, kad dešimt metų gyvena.
Kalbant apie dingusį seksualinį potraukį, tai gali sąlygoti skirtingi dalykai. Mumyse gana giliai užšifruotas evoliucinis spontaniškumo ir naujumo poreikis – tai paaiškina, kodėl santykių pradžioje mes su partneriu neturime problemų dėl aistros. Ir tada nereikia nei stengtis dėl to, nei ką. Tačiau paskui santykiai evoliucionuoja ir dažnai meilės, gero jausmo kiekis poroje auga, tačiau lytinių santykių dažnis mažėja. Taip yra todėl, kad ta meilė keičiasi į kažką kitą, transformuojasi į pasitikėjimą, pagarbą, atvirumą. Ir tikrai ta meilė gali imti reikštis kitomis formomis – per norą būti kartu, auginti vaikus ir t. t. Ir iš to intymaus gyvenimo laužo lieka vos keli angliukai, kuriuos reikia įpūsti, o tam reikia padirbėt. Bet tai – natūralus bet kurių santykių procesas. Aistra ilgainiui tikrai vėsta“, – teigia specialistas.

Kas dar gali padėti tą geismą atgaivinti?

„Jei kalbame grynai fiziologiniu aspektu, tai priklausomai nuo lyties geismo nykimą gali sąlygoti skirtingi fiziologiniai dalykai. Aš kaip urologas visada tikrinu paciento lytinius hormonus – štai vyrams lytinį potraukį lemia testosteronas, atsakingas už lytinį potraukį, tad jeigu jo trūksta, gali būti, kad žmogus jaučia mažiau arba visai nejaučia lytinio potraukio. Tuomet galima skirti medikamentų hormonų disbalansui reguliuoti.

Be abejo, reikia susirinkti ir kitą informaciją. Galbūt pacientas ir turi noro, bet gali būti, kad jis negali to padaryti, nes turi erekcijos sutrikimų.

Tada žmogus gali nenorėti lytiškai santykiauti tik dėl to, kad nenori patirti nesėkmės, ir čia bus skirtingos priežastys. Jei vyras patiria spontaniškas rytines erekcijas, tai gali būti, kad teks ieškoti psichologinių erekcijos sutrikimo priežasčių.
Hormoninius sutrikimus galima koreguoti ne tik medikamentais, bet gyvensenos pokyčiais, pavyzdžiui, reguliuojant svorį, sportuojant, gerai išsimiegant, mažinant stresą. Taip pat žmogus gali nejausti aistros dėl įvairių kitų sveikatos problemų, lėtinių ligų, pavyzdžiui, diabeto ar nutukimo, kurie gali lemti negalėjimą atsipalaiduoti, nepasitenkinimą savo kūnu ir t. t.
Jei kalbame ne tiesiog apie fiziologiją, tai kiekvieno žmogaus noras turėti lytinių santykių yra individualus. Bet poroje svarbu yra kalbėti, kas ko ir kiek nori, nes reikia prisitaikyti vienam prie kito.

Gali būti, kad vienas partnerių nori mylėtis kasdien, o kitas – kartą per savaitę. Tai čia jau reikėtų susitikti kažkur per viduriuką ir susitarti dėl kompromiso.

Svarbu kalbėtis ir apie sekso pobūdį, žinoti, kas patinka partneriui (-ei). Vis tik reikėtų atsiminti, kad lytiniai santykiai yra ne tiek pačiam (-iai) pasitenkinti, kiek patenkinti partnerį (-ę) – ir iš to gauni dar didesnį malonumą.
Dėl pačių santykių prablaškymo – sunku ką nors patarti, nes tai individualus dalykas. Vieniems reikia naujovių ir visokių įdomybių, kitiems kaip tik patinka ir tenkina monotonija. Mūsų intymus gyvenimas – kaip automobilis, kuriame yra ir stabdžio, ir greičio pedalas. Jei vyrauja greičio pedalas – gera emocinė būklė, kuriamos geros sąlygos, organizmas sveikas – tada lytinis gyvenimas turėtų tenkinti žmogų. Bet yra ir stabdymo pedalas – jei yra tarpusavio, sveikatos problemų, aplinka bloga, tada procesas stabdomas. Tai tikrai paprastas mechanizmas, svarbu užtikrinti, kad jis tinkamai funkcionuotų. Tad gyvenimo būdas turi tikrai reikšmingos įtakos mūsų gyvenimo kokybei“, – teigia Titas Simaška.

Daugiau apie dingusio geismo problemą skaityk čia: Nėra nuotaikos seksui. Ką daryti? Atsako seksologė

Komentarai (3)

Komentuok

Nebegėda pateikiama informacija ir prekės yra skirtos asmenims vyresniems nei 18 metų.

Jei esate vyresni nei 18 metų, spauskite TAIP tuo pačiu patvirtindami, kad informacija bus skirta tik jūsų asmeniniam naudojimui ir bus saugoma nuo nepilnamečių.

Svetainėje yra naudojami slapukai ("cookies"). Plačiau apie slapukų naudojimą sužinokite čia.