Į viršų

Kaip aš pamilau savo mėnesinių ciklą

Nuotraukos autorė Beata Tiškevič

Mėnesinės man niekada nebuvo patrauklus dalykas: tai buvo skausminga, slapta ir nemaloni patirtis, kuri mane aplankydavo kas mėnesį. Su draugėm jas vadinom „menkėm“, o su kitais žmonėm apie tai tiesiog nekalbėjau.

Paaugusi pradėjau vartoti kontraceptines tabletes (gydytojo nurodymu dėl sveikatos būklės) ir gerokai prislopinau visus pojūčius. Vėliau, pasitikrinusi pas kitą gydytoją, sužinojau, kad su mano sveikata viskas gerai, bet kontraceptines tabletes vartojau toliau, nors žadėtas poveikis – lygesnė oda, mažesnis kūno plaukuotumas – taip ir neapsilankė pas mane.

Po kelių metų tai daryti nustojau ir pradėjau pažintį su savo ciklu. Žinoma, iš pradžių pastebėjau visus keistus skausmus ir nepatogumą – gausias mėnesines. Nustebau, kai ciklo vidury man skaudėjo pilvo šoną. Vėliau sužinojau, kad tai yra ovuliacija.

Šie metai, 29 mano gyvenimo metai, tapo kelione į draugystę su savo mėnesinių ciklu. Pasidalinsiu dalykais, kuriuos aš sužinojau:

1. Programėlės „Clue“ ar „Flo“

Aš naudoju „Clue“: į ją suvedu informaciją apie savo savijautą, skausmus, mėnesinių gausumą, libido, bendravimo poreikį/nenorą su kitais žmonėmis ir pan. Tokiu būdu programėlė, rinkdama informaciją apie mane kiekvieną mėnesį, išveda sistemą, kuri padeda pamatyti kūno dėsningumus. Taip pat ir mano partneris gali stebėti mano ciklą, prisijungęs prie savo „Clue“ versijos. Tai labai suartina!

2. Menstruacinė taurelė

Išbandžiau įvairių menstruacijų higienos priemonių, taurelės labai bijojau ir šiemet jai pasiryžau. Mano motyvacinis vedlys buvo mintys apie ekologiją ir tai, kaip mes užteršiam gamtą įklotais ir tamponais. Išbandžiau kelias skirtingas taureles, pasirinkau „Lily Cup“ kaip labiausiai man tinkančią – ji labai lengvai atsidaro makšties viduje, patinka jos matinis paviršius, jos vienas kraštas yra žemiau už kitą, dėl to ypač lengva ją susukti ir įkišti vidun, standžios sienelės užtikrina, kad ji tinkamai įsipatogins (bet mūsų visų makštys skirtingos, tai jums visai kitaip gali būti).
Menstruacinė taurelė man parodė, kad mėnesinių kraujas nėra šlykštus. Ji padėjo stebėti mano mėnesinių konsistenciją ir gausumą, pažinti, kiek dienų man būna stiprus kraujavimas, o kiek dienų tiesiog pakrapnoja. Taip pat man patinka mintis, kad ją galėsiu naudoti iki 10 metų, joje nėra kūną ar gamtą teršiančių medžiagų ir ji labai patogi kelionėse (nereikia gabentis viso pako įklotų, o tik ją vieną).

3. Ovuliacija yra geriausias laikas

Atradau, kad į vakarėlius, susitikimus, derybas dėl darbų, geriausia man eiti per ovuliaciją. Nes tuomet aš galiu kalbėti nesustodama, su bet kokiu žmogumi galiu rasti bendrą kalbą ir nuotaika būna nuostabi. Taip pat tai labai geras laikas mano partneriui – nes mano libido tiesiog liepsnoja. Ch. Ryan ir Cacilda Jetha savo knygoje „Sekso aušra“ apie ovuliaciją rašė tokias įžvalgas:
„Skirtingi tyrimai rodo, kad moterys yra labiau linkusios apgaudinėti savo vyrus (turėti nesantuokinių ryšių), kai joms ovuliacija. Tada jos ir nepageidaujamo nėštumo saugosi mažiau negu nevaisingomis ciklo dienomis. Maža to, šios „pasileidėlės“ per ovuliaciją gausiau kvėpinasi ir nešioja daugiau papuošalų nei kitomis ciklo dienomis; be to, jas tomis dienomis traukia labai vyriški vyrai (tie, su fiziškai išreikštais stipresniais genais).“

4. Prasti popieriai

Po ovuliacijos praėjus kelioms dienoms man iškyla neatsakomi egzistenciniai klausimai: kokia viso to prasmė? Ką aš darau su savo gyvenimu? Kaip per pagirias. Ir jie tokie įtikinami atrodo. Ir kur kas už mane stipresni. Tom dienom aš abejoju viskuo ir jaučiuosi sugniuždyta. Tuomet mano partneris atsargiai manęs paklausia: „Meile, o tau negali būti PMS?“ Pasižiūriu į „Clue“, tai pasitvirtina ir aš kiekvieną mėnesį vis iš naujo nustembu! Tai tęsiasi nuo 2 iki 4 dienų, bet būna labai liūdna. Man nepatinka esantys memai ar stereotipai apie PMS, kad tu sėdi apsirengusi pižama su meškiukais, valgai ledus tiesiai iš kibirėlio ir verki žiūrėdama „Liūtą karalių“. Man būna viskas kur kas juodžiau, ypač kai emocinė sveikata būna pašlijusi – tuomet per PMS turiu didesnę tikimybę patirti panikos ar nerimo priepuolį, o anksčiau aplankydavo net mintys apie savižudybę. Dabar vis dar stengiuosi būti dėmesinga ir išbūti tas dienas, kad ir kaip tai būtų sunku. Žinau, kad yra moterų, kurios to nepatiria. Pavydžiu!

5. Mėnesinės

Pirmos trys dienos man yra skausmingos. Tom dienom turiu tris draugus: karšto vandens pripildytą pūslę, saujelę skausmą malšinančių vaistų ir menstruacinę taurelę. Per mėnesines stengiuosi savęs nieko neversti, nustojau vaidinti, kad man jų nėra. Nustojau vaidinti, kad puikiai jaučiuosi, nors taip nėra. Pradėjau dažniau tuo dalintis su žmonėmis. Net su tais, kuriuos matau pirmą kartą. Apie slogą ir gripą pasisakom, netgi apie roto virusą – tad jeigu mėnesinės veikia mano savijautą, jeigu jaučiuosi silpnai, manau, kad turiu teisę apie tai pasisakyti.

6. Priimti save

Mėnesinių ciklas ir jo pažinimas man yra kelias į savęs priėmimą. Dabar, kai daugumos mūsų gyvenimai atrodo taip, lyg ant bėgimo takelio kažkas nuspaudė penkis kartus greitesnį tempą negu mes sugebame paeiti, tai yra ypač svarbu. Aš supratau, kad noriu eiti savo kūno ir savijautos ritmu, o ne tuo, kurį man diktuoja mano ambicijos ar aplinkos spaudimas. O mano kūno ritmas nėra pastovus, jis per visą ciklą keičiasi. Ovuliacijos metu aš galiu naktį šokti, ryte jau atsakinėti į laiškus, vėliau parašyti porą straipsnių, pakeliui nusišypsoti visiems praeiviams, pravesti radijo laidą ir vakare suvaidinti spektaklį, o PMSo metu aš kartais nesugebu išsiristi iš lovos. Ir užuot sau sakiusi kaip anksčiau: „Beata, kas vyksta? Kodėl tokia tingine tapai?“, aš dabar sau sakau: „Katinukai, tau sunku. Aš tave priimu.“ Kaipmat visas kūnas atsipalaiduoja ir tampa lengviau! Mūsų ciklas man ir yra moteriškumas, pats giliausias ir didžiausias. Nesitapatinu su išoriniais, grožio industrijos primetamais moteriškumais, bet šis, gamtinis, man yra tikriausias iš visų. Aš nenoriu apsimetinėti, kad mano organizme nevyksta pokyčiai, aš nustojau iš savęs reikalauti visada būti tos pačios emocinės būsenos. Hormonai mano kūne šokinėja, tai atsispindi mano veide, savijautoje ir elgesyje. Kodėl turėčiau vaidinti, kad tai nevyksta? Dėl kitų? O kada dėl savęs?

7. Mėnesinių ciklas – mano tvarkaraštis

Dabar, kai mane kažkur kviečia, aš užmetu akį į „Clue“ ir pagal tą datą nusprendžiu, ar dalyvausiu, ar ne. Jeigu man reikės duoti interviu ant scenos, kur bus daug ryškių lempų, fotoaparatų ir triukšmo, tai greičiausiai per PMSą man tai bus kaip bausmė. Tuomet aš atsisakau. Ne visada turėjau tokią prabangą gyvenime, nes to sau neleidau. Kai pradėjau suprasti, kad turiu rūpintis savimi ir savo kūnu, man labai gražiai susidėliojo prioritetai.
Visų mėnesinės, kaip ir gimdos, kaip ir visas organizmas, potyriai, požiūriai yra labai skirtingi. Galbūt mano punktuose atrasite save, o galbūt jums viskas kitaip. Pasidalinau savo patirtimis tam, kad įkvėpčiau jus priimti savo cikliškumą, su juo susidraugauti ir susipažinti. Gerbti jį!

Tai gerų jums mėnesinių <3
Būtų smagu, jeigu komentaruose pasidalintumėte, kokie jūsų potyriai ar pastebėjimai.

Vedu radijo laidą „Pasimatymai” per Žinių radiją, vaidinu O.Koršunovo spektaklyje „Kankinys”, visai neseniai išleidau savo pirmąją knygą „Vyvenimas”. O dabar visa galva panėriau į kūno, sekso ir santykių temas – šiuo metu man tai užvis įdomiausia.

Komentarai (32)

  • Avatar

    Ignė

    Atradau labai daug panašumų – ovuliacijos metu irgi skaudena (ir kol supratau kas tai!) ir padidėja sekso poreikis. PMS kaip kada – pastaruoju metu tik šiek tiek piktesnė tampu, bet būna ir didesnių nuotaikų svyravimų. Pačią gausiausią/skaudžiausią mėnesinių dieną man nesinori NIEKO. Anksčiau labai save versdavau – eiti, daryti, bendrauti. Kol viena moteris paprotino, kad to visai nereikia daryti, kad GALIMA klausyti savo kūno ir tiesiog būti namie. Tą ir darau – ir kaip palengvėjo! Dabar pasakau partneriui, kad nenoriu į tą barą ar koncertą ar susitikti su draugais… ir nejaučiu kaltės. Ciklo pažinimas labai padėjo pažinti ir save.

    reply
  • Avatar

    Gintarė

    Oho, kaip pažįstama 🙂 per savo 25 gyvenimo metus pastebėjau, kad: pasidarau dirglesnė, jautresnė, irzlesnė ir noriu daug nesveiko maisto, tai man PMS, kurios netgi karts trunka iki 2 sav :O. Kai draugui pradedu šnekėti apie vaikus, keliu sau egzistencinius klausimus ir nesu patenkinta tuo ką turiu, nors įprastai tuo nesiskundžiu ir aišku tada mano irzlumas pasiekia aukščiausią lygį, kai mane net erzina praeiviai gatvėje, ir būtinai ašaros, nesvarbu dėl ko, bet turiu paverkti, tai ŽINAU 1-2 dienos ir prasidės mėnesinės. Per mėnesines sau atrodau labai graži, noriu gražiai rengtis, būnu gana geros nuotaikos, nors ir skauda. Na, o po jų emociškai ramus periodas iki kito PMS. 🙂

    reply
  • Avatar

    Sonata

    Dar nuosirdziai rekomenduociau susipazinti su hormoniniu fonu viso ciklo metu 🙂 Paskaityti apie estrogena ir progesterona. Siu hormonu disbalansas, tiksliau, estrogeno perteklius sukelia bjauriu pojuciu(emocines duobes), fiziniu simptomu(tempia krutis, tinsta kunas, skauda galva ir t.t.). PMS yra juodas periodas, nes stipriai krenta progesterono koncentracija. Rinkoje yra progesterono kremas, kuris tepamas palengvina PMS simptomus ir galima rasti moksliniu darbu sia tema. Praktiskai patikrinta, veikia. Juk nescios moterys (kai progesteronas virsija estrogeno koncentracija) jauciasi puikiai emociskai, jokiu depresiju ar liudesiu. Beje LT rinkoje su progesterono kremu niekas nedirba, nes rinka valdo kontraceptiku (estrogenu) pardavejai. Tad linkiu kritisko mastymo ir sekmingos analizes, kad PMS netrukdytu sekmingai gyvuoti 🙂

    reply
  • Avatar

    Mergina

    O gal žinot. Dar nekaltos panelės galėtų įsidėti lily cup taurelę? Noriu, bet kartu ir abejoju pirkti, nes bijau, kad galiu neįsidėti. :/

    reply
  • Avatar

    Lina

    Būna, kad kartais gali pasakyt, kad ne tik vat tuoj mėnesinės prasidės, bet labai tiksliai žinai, kad rytoj. Ir prasidėdavo rytoj, nes pradėjus klausyt savo kūno, supranti, kad jis išties tau labai daug pasako. <3

    reply
  • Avatar

    Kristina

    Skaitau ir džiaugouosi, taip pat naudoju programelę, sekti savo ciklą. Pms ji parodo puikiai, bet su šiuo siurprizu aš visada nesutariu, turiu begalo stiprų pms, kai nekenčiu visų ir savęs, kai noriu rėkti ant kiekvieno žmogaus ar verkti dėl visko, tada atrodo kad nutrauksiu viską ką esu pradėjusi ir pabėgsiu gyventi kitur ir šitas scenarijus kartosi kas mėnesi.
    Bet taip pat pastebejau vieną dalyką programėlės dėka, kad ovuliacijos metu ne tik aš esu labai seksualiai aktyvi, bet ir mano partneris tiesiog žvėriškai trokšta manęs, būtent tuo metu aš jam kvepiu labiausiai!
    Žiauriai awsome, man patinka stebėti, kaip viskas keičiasi ir kaip keičiasi aplinka.

    reply
  • Avatar

    Rasa

    Ačiū, Beata, už pasidalinimą! Mano mėnesinės irgi buvo tabu ir man pačiai ir kitiems aplink esantiems. Nekalbėdavau apie tai ir nepriimdavau savo pačios silpnumo mėnesinių dienomis, lyg tai būtų kažkokia gėda. Mano mėnesinės būna itin skausmingos, be vaistų dėžutės niekada neišeinu iš namų, o kai lieka 2 tabletės jau pradedu nerimauti, jog neužteks, jas geriu kas 4-5 valandas net ir naktį. Labiausiai tuo metu piktina aplinkinių žmonių komentarai: „o tu pabandyk negerti taip dažnai, gi nesveika“, gyvendama savo 35 metus esu išbandžiusi tikrai nemažai būdų, netgi meditaciją skausmo metu, beje, ji man padeda, bet tik tuo metu kol būni toje būsenoje. Pirmas tris dienas vaistų dozės neišgėrimas lygus tokiam košmarui, kurio vėliau neįveikia net ir dvi tabletės vaistų. Apie pačias mėnesines atradau, jog kiekvienų mėnesinių gausumas ir skausmingumas priklauso ir nuo to, kuri kiaušidė, prieš tai buvusios ovuliacijos metu, buvo subrandinusi kiaušinėlį. Taip pat atradau, jog kiaušidės ne visada kiaušinėlius brandina pakaitom, jog viena kiaušidė gali būti aktyvesnė.
    Vieną dieną prieš mėnesines beveik visada (90%) apsiverkiu, nebūtinai tam būna rimta priežastis, tiesiog tą dieną atrodo nepakeliamas gyvenimas. Seniau bijodavau, jog man kažkas negerai, jog nevaldau savo emocijų, o atrandus, jog tai susiję su ciklu kažkaip nusiraminau, dabar paverkus ir pažiūrėjus į programėlę net šypseną išspaudžiu eilinį kartą įsitikindama, kaip tiksliai mano ciklas viską sureaguliavęs.
    Darbe tarp kolegių tai jau irgi ne be tabu, ir tai kažkaip suartina visas, nes gali gi tą dieną mažiau lįsti kolegei į akis arba atnešti madariną ir smagiai pašnekėti.
    Visos esame „pasaulio užkariautojos“ skirtingomis dienomis 🙂

    reply
  • Avatar

    Ieva

    Mano ciklas visą gyvenimą nėra reguliarus. Kai vėluoja, PMS pailgėja, kartais traukia iki 10 dienų! Užjaučiu vyrą, vaiką, kates ir kitus aplinkinius. Prieš pat mėnesines arba pirmą-antrą jų dieną būna silpna. Kartais net palieku atrakintas buto duris, kad greitoji galėtų užeiti laisvai, jei neatsikelčiau. Pirmomis dienomis skauda taip, kad eina link alpimo, todėl gyvenu su nuskausminamaisiais. Galiu palyginti, kad blogiausi mėnesinių skausmai yra panašiam lygyje kaip vidutiniai sąrėmiai. 3-4 mėnesinių dieną kartais dar reikia kokios tabletės, kartais nebe, bet galiu eiti bėgti dirbti… Ypač atsiranda motyvacija tvarkytis namus. Ir nuotaika jau būna normali, ir apie seksą minčių atsiranda. Ovuliacijos skausmas ne visada būna, bet datą daugmaž jaučiu pagal libido. Praktiškai, jei galvoju apie seksą ir noriu, tai vaisinga. Jei nevaisinga, nieko nebereikia, niekas neįdomu….

    reply
  • Avatar

    R.

    Visada girdziu is draugiu ir kolegiu: “kad man PMS, oj jau prasidejo menesines ir taip blogai jauciuosi, visur skauda, ner nuotaikos”. O as sia tema nieko negaliu padiskutuoti ar “pabedavoti”, nes… manes tokie dalykai neveikia! beveik niekada nejauciau nuotaiku svyravimu, skausmu, kai nepakyli is lovos ir pan. (Tiesa viena karta bandziau susieti savo galvos skausmus su artejanciomis menesinemis, bet po ilgo savo kuno ir ciklo stebejimo tai nepasitvirtino 😁) o kartais menesines mane labai nustebina staiga prasidejusios ir tada galvoju “ bliamba, kazkaip jokiu simptomu nejauciau, kad prasides” ir tada begu pasitikrint savo kalendoriuka, o mano reakcija buna: “ooo tikrai jau laikas” 🙂

    reply
  • Avatar

    Vaida

    Oj..Kaip daugumai baltai pavydžiu! Pirmosios mėnesinių dienos man yra tragiškos..Niekada neverkdavau, jei kažką skaudėdavo. Tačiau, jau antros mėnesinės iš eilės, kada aš ne tik verkiu, bet ir žliumbiu, balsu, nes skauda, labai. Negaliu pakilti iš lovos, bet ir joje vietos nerandu. Silpna, pykina, sukasi galva, skauda krūtinę, skauda papilvę, visą vidų, vaistai nepadeda. Stengiuosi bent truputį pajudėti, išvesti šunį, tačiau visa namiškius perspėju, jog jeigu girdės naktį mane rėkiančią-kvieskit greitąją. Negaliu susitaikyti su ta mintimi, jog kitą mėnesį pradėsiu tarnauti kariuomenėje, ir mane aplankys mėnesinės, žinau, kad palūšiu,ir 30kg kuprinė, miškas, kraujas, skausmas-palauš mane. Tačiau, tuo pačiu ir didžiuojuosi savimi, šiek tiek, nes aš iškenčiu viską! Tuo pačiu jaučiuosi tokia stipri..ir moteriška! Tikiuosi, kad iškęsiu tą ir kitą mėnesį. Wish me luck. Taip pat, gal kažkas turite kažką patarti dėl tokių sunkių mėnesinių? Ką daryti, ką veikti…Menstruacinę taurelę žadu nusipirkti po švenčių. Ar mažesnis fizinis krūvis veikia ateinantį mėnesinių ciklą? Nes pastebėjau, kad kuo mažiau judu, tuo skaudesnės mėnesinės būna.. Ačiū už atsakymus

    reply
    • Avatar

      Sonata

      Nesijaudink del kariuomenes niekas taves nevarines po miskus per menesines. Tik buk drasi pasisakyk kad prasidejo 🙂

      reply
  • Avatar

    Auste

    Nuo skausmo atradau viena vaista – sporta. Is skausmo vartausi irgi ant zemes, lovos ir visur kur imanoma. Taciau jeigu pradedu judeti- skausmas blesta. Tikrai ne visada turiu jegu iseiti, bet kartais tiesiog reikia, ir nepasigailiu. Ejimas, sporto sale. O gal tiesiog mintys nukrypsta nuo skausmo ir susitelki i kita veikla. Vaistai nepasakyciau kad padeda, bet ginekologe sake, kad sienele stora, todel ir jauciu didelius skausmus. Taciau skausmas vienas is signalu, kad ateina menesines, ir kunas visada man padeda, susergu rytais, kol dar niekur nebunu isejusi (dazniausiai). Nuotaiku kaita neatsiejamas dalylas 😄 galiu viena minute juoktis kita jau verkti. 🤷🏼‍♀️ Irrr maistass. Padideja poreikis maistui. Ir ypac saldumynams. 🍰

    Aciu Beata, kad atskleidei dar keleta dalyku, apie kuriuos nesu susimascius ir pastebejusi. Dabar savo cikla seksiu intensyviau!

    reply
  • Avatar

    Vaida

    Aš ir nausoju Clue (po išklausyto podcasto pradėjau, ačiū už pasidalinimą) ir jaučiu cikliškumus. Jau anksčiau esu pastebėjus, kad būna emociškai sunku PMS metu ir dažnai jau susivokiu, kas vyksta su manimi ir kodėl. Man lb patiko vienos paichoterapiautės mintis, kad mes visuomet turim šias emocijas, bet ne visada jos išlenda. O papūtus kitos krypties vėjui, vadinamai PMS, jos išlenda. Tad, mintis ta, kad reikia padirbėt su savim. Nežinau ar tai tiesa, bet ši mintis užstrigo. O mėnesiniu metu pirma diena kartais būna labai labai skausminga, o kartais iš viso nieko nejaučiu. Ir dažiausiai pirmą dieną jaučiuosi kaip meškutė, kuriai svarbiausia tik būt apkabintai ir truputi palepintai švelniu dėmesiu.

    reply
  • Avatar

    Edita

    Nors man dar tik 19 ir gal daugelis pasakytų „ką tu čia gali kalbėt, dar jauna esi ir nesupranti“, savo ciklą pradėjau pažinti tik dabar. Ir daugelis dalykų yra panašu su Jūsų. Per ovuliaciją aš trykštu energija, noriu kad ir kalnu nuverst, šypsausi daug, noriu puoštis ir linksminti kitus. Net ir draugas pastebėjo, kad tom dienom esu aktyvesnė. Tuo tarpu po jų ir kai prasideda mėnesinės aptingstu, skauda baisiausiai, net pykina ir viduriuoju… Bet įpratau ir tiesiog pasakau, kad blogai man, kad yra ir nesitikėkite iš manęs to, kas buvo prieš kokią savaitę. Juk tai normalu ir tai mūsų gyvenimo dalis❤️

    reply
  • Avatar

    Kristina

    Su mėnesinėm „susitaikiau“ senai, galima sakyti vos joms prasidėjus. Niekad jų neignoravau, nebandžiau užgošti emocijų ar per skausmus bandyti nuversti kalnus… Bet aš visada buvau už mokslą, mediciną ir t.t. Pradėjau vartoti kontraceptikus ir visiškai nesigailiu,toks yra mano ir mano ciklo bendravimas.. Aš mėgaujuosi galimybe viską kontroliuoti, na taip visi jausmai, išgyvenimai tarsi ir ugdo ir stiprina, bet man laimės suteikia tai, kad darau tai ką noriu, arba tai ką reikia (kad pasiekčiau ar gaučiau ko noriu) kada noriu ir nejaučiant diskomforto. Gerbiu jūsų pasirinkimą ir susitapatinimą su šia moters ypatybe, bet mėnesinės man kaip sloga, jeigu rinktis tai geriau be jų 🙂 Linkiu visom surasti kažką kas padėtų ir palengvintų visą ciklą ir jo metu užklumpančius ar net užpuolančius pojūčius!

    reply
  • Avatar

    Rita

    Koks gražus palinkėjimas, gerų jums mėnesinių ! Labai miela, ačiū! Man mėnesinės visada buvo kančia, nes pirmoji diena man sunkiai pakeliama. Neseniai vėl susirgau mėnesinėmis po keturių metų pertraukos! Per ją susilaukiau dviejų vaikų ir buvau apdovanota metų laiko maitinimo atostogomis, aleliuja! Kaip bebūtų keista, buvau savotiškai pasiilgusi šito moteriško laikrodžio, dabar ir mėnesinės švelnesnės. O gal aš stipresnė? Žiūriu į tai kaip skirtingą etapą, fiziškai jaučiuosi moteris labiau, labiau pasi(atsi) duodu savo ciklui.
    Gerų visoms mėnesinių ;)!
    P.S. taurelės dar neišbandžiau, niekada nesu bandžiusi tamponų (man 30). Lyg ir pažįstu savo kūną, bet mintis nešiotis kažką viduje… Kol kas stabdo. Ačiū nebegeda komandai, kad kalbate svarbiomis, natūraliomis temomis kokybiškai, be gėdos ir stigmų.

    reply
  • Avatar

    A.

    Aš kažkaip visad kreivai žiūrėdavau į kontraceptines tabletes (nes turi hormonų), bet praeitąmet, būdama 26-erių nusprendžiau pagaliau pabandyti. Tai labai patinka, kad sumažina PMS ir skausmus šiek tiek, bei visada prasideda laiku. Be to galima praleisti kraujavimą jei labai nepatogus metas, pvz. vestuvės. Kiek domėjausi netgi nėra įrodymų kad gerti tabletes nuolatos ir visiškai nekraujuoti būtų kaip nors kenksminga, bet pabandyti nesiryžtu dar. Apskritai tos pertraukos tarp tablečių buvo sukurtos tam kad moterys geriau priimtų kontraceptikus ir nežiūrėtų kreivai (ypač krikščionių akimis) kad nustojo kraujuoti. Dar prisiskaičiau prieš pradėdama vartoti, kad su tabletėmis paprastai kraujavimas pasidaro lengvesnis. Apsidžiaugiau, bet kai pradėjau vartoti pamačiau kad jau ir taip gausios mėnesinės pasidarė dar gausesnės. Tačiau trunka kurkas trumpiau, bent tiek!
    Taurelę esu išbandžiusi, bet niekaip nesugebėjau jos prisijaukinti. Bet iš tų kurios atranda ‘savo’ taurelę girdėjau labai daug pagyrų.

    reply
  • Avatar

    Gabija

    Skaitydama šį straipsnį tarsi pajutau keisčiausią deja vu ! Atrodė, lyg pati būčiau išsipasakojusi.
    Esu susidūrusi ir su skausmais mėnesinių metu, ir su labai tamsiomis mintimis, kurios priveda mane prie kone išprotėjimo stadijos PMS metu. Tada(per PMS) susipykstu su daugybe žmonių, nors stengiuosi apeiti visas aštrias temas ir kaip įmanoma labiau tvardytis, kad nieko neįskaudinčiau, bet visų svarbiausia susipykstu su savimi. Jei įprastą dieną pažvelgiu į veidrodį ir pasakau sau: „Tik pažiūrėk, kaip šiandien nuostabiai atrodai!“, tai per PMS aš negaliu praeiti pro veidrodį savęs nenuteisusi. Tai aš visa spoguota, tai stora, tai nesuprantanti, kaip mane kažkas išvis myli su tokia išvaizda ar charakteriu.
    Neleidžiu sau tinginiauti, net kai per mėnesines vos paeinu, vis tiek verčiuosi daryti, veikti, bendrauti. Kiekvieną mėnesį atrodo, lyg patirčiau agoniją, nors skausmas net nėra toks jau baisus(apsieinu be nuskausminamųjų, stengiuosi pakentėti), didžiausią liūdesį man sukelia šitos netvardomos emocijos, nepasitenkinimas gyvenimu, kuris, atrodo, kyla visai iš niekur. Atrodo, lyg turėčiau kaip nors su tuo tvarkytis, bet niekaip nesupratau, kaip galėčiau tai padaryti…Perskaičius šį straipsnį supratau, kad nebeturiu verstis ko nors daryti, tiesiog turiu suprasti save taip, kaip stengiuosi tai padaryti kitiems ir tiesiog atsižvelgti į savo kūno ritmą, todėl labai dėkoju už nušvitimą!

    reply
  • Avatar

    Rugilė

    Oo taip.. Ovuliacija… Kiek dėl ti teko važiuoti į ligoninę ir su greitąją… Nes pilvo šono skausmai, tai uh… Kiek ginekologų aplankyta, o atsakymas :tiesiog vaisingos dienos… Ovuliacija trunka 2 dienas, na bent jau tiek skauda šoną. Pastebėjau ir didesnį norą seksui. Toliau seka menstruacijos, 2 dienos didžiausių skausmų, be vaistų niekaip, nes kitaip apstu ir to pasekoje dar sidesni skausmų priepuoliai… Daugiau norisi valgyti nesveiko maisto ir jo dauuug, o ir pamiegoti pokaituko reikia. Nuotaika PMS metu siaubinga… Pikta ant visų ir dėl visko. Beje, po gimdymo (CP) dingo menstruacijų skausmas, karts nuo karto lyg maudžia, bet tai niekis palyginus kaip būdavo prieš vaikelį. Ir atsirado jos vos 5 sav. po gimdymo nors ir maitinu pati. Bet vat paskaičiusi straipsnį, supratau, kad reikia dar labiau pažindintis su savimi ir „pūskėm“ 🤗 Ačiū!

    reply
  • Avatar

    Beata

    Mano mėnesines yra nepakeliamos ir lyg košmaras trunkantis 3-4dienas… viskas prasideda nuo svaigimo ir didžiulio pykinimo,neavarbu ar tai vidurdienis ,ar vidurnaktis,tas begalinis pilvo maudimas ir pykinimas ,pereinantis į beveik parą praleidžiant vonios kambaryje iš nepakeliamo skausmo ,vėmimo ir viduriavimo…Nors ir seku savo ciklą ir visas PMS bangas mano vaikinas jam net ir nepasakius nė puse žodžio supranta, kad man jau tuoj tas košmaras prasidės…Pradedu miegoti labai neramiai, kalbu per miegus,muistausi, spardausi ir miegu su atviru langu be antklodės ir pižamos, o aš vis galvodavau,kad bute labai karšta…
    Norėjau pasiteirauti moterų ir merginų, kokias jūs būdais gelbstitės, jeigu jūsų mėnesinės tokios pat nepakeliamos kaip ir mano? Labai atsiprašau, bet apie kontraceptiku naudojima esu skeptiškai nusistačiusi.

    reply
  • Avatar

    Marija

    Mano cikle yra skirtumų. Aš per mėnesines jaučiuosi neblogai skausmai aplanko mane retai, nors kai buvau paauglė turėjau labai gausias ir skausmingas, dabar jos visiškai pasikeitė (27m.) Ankščiau kraujuodavau 6, o dabar tik 4 dienas. Esminis skirtumas tame, kad geriausiai, kupina energijos ir geros nuotaikos būnu kažkur savaitę vos tik joms pasibaigus. Ovuliacijos metu dažnai kažkodėl jaučiu didelį nuovargį ir išsekimą bei pati ovoliucija visada būna skausminga, taip suprantu kad man ovuliacija. Panašu tai kad ir aš išgyvenu stiprų Pms bet ne kiekvieną mėnesį. Priklausomai nuo kitų aplinkybių ir bendros emocinės būsenos pasireiškia jo stiprumas. Mano pms dažniausiai trunka kelios dienos iki prasidedant kitoms mėnesinėms – stiprus liūdesio, beprasmybės jausmas ( kartais taip pat su savižudybės mintimis). Taigi idomu kad mano ovuliacijos potyriai skiriasi nuo bendros statistikos, o pms išgyvenimai sutampa.

    reply
  • Avatar

    M

    Eau jauniausia is 3 seseru, todel menesiu temos pasnekesius girdedavau nuo ankstyvaus amziaus. Musu seimoje tai nebudavo tabu, mama ir seserys drasiai snekedavo apie viska su detalemis, o 10 metu as susinervinusi prasydavau siek tiek cenzuros, nes juk ne visi nori klausytis apie tamponus, paketus ir tt. Man ta tema tapo nepatogi vien del to, jog visam pasauliui ji buvo slyksti, bet tik ne mano seimai (manau prie to prisidejo ir mano drovus, savikritiskas/cenzuruotas/smerkiantis budas). Kai 13 pagaliau paciai teko susidurti su pirmosiomis menesinemis, valanda sedejau uzsidariusi tuolete ir kuriau plana kaip pranesti mamai. Mama nepanikavo, nepyko, o paneigiant visas mano baimes buvo labai supratinga, svelni ir paslaugi. Nuo tada prasidejo mano kelione saves pazinimo link. Keleta metu visiskai nekesdavau savo gausiu, begalo skausmingu menesiniu, budavo geda ir nepatogu, pasiekusi pilnametyste pradejau pastebeti kitokius pms pozymius kaip padidejusi ir jautri krutine, didziule nuotaiku kaita, nuovargis ir tt. Nerimaudama persilauziau per save ir pradejau sneketis su seima, ieskodama atsakymo ar viskas povelniu su manimi gerai?! Ir tai buvo vienas geriausiu mano sprendimu gyvenime. Pasirodo as ne viena tokia, visos dalinames identiskais simtomais, o patarimu ir rupescio gavau gyvenimui i prieki!! Esu beveik 22 metu ir dziaugiuosi, jog mane supa zmoniu ratas kuriam menesines nera tabu, turiu ir draugiu kurios mielai pasipasakoja apie pms ir kartu analizuojame savo kuno pokycius. Noreciau palinketi daugiau merginu nebijoti prabilti apie menesines ir visa tai kas darosi ciklo metu, susipazinti su pasikeitimais kurie vyksta ir viso to nebijoti!:)

    reply
  • Avatar

    Giedrė

    Štai kaip tik šį penktadienį nuėjau 22.30 miegot, atsibudau 00.30 dėl pilvo skausmo, galvojau, galbūt susuko, bet paskui ryte prisiminiau, kad šeštadienį pagal „Clue“ (taip pat naudojuos) buvo numatyta mėnesinių pradžia, tai šįkart nevėlavo 🙂 o ir visą praėjusią savaitę jaučiaus super įsitempus, kažkokia labiau pavargus, tai kai suvedi visus galus, tai daug kas paaiškėja, bet dažniausiai man galai susiveda jau po visko.. 🙂

    Maniškės dabar, anot „Clue“, ir trunka 3 dienas, nors man rodos kaip ir 4-5 d dar kažkas būna, bet 🙂 paskausta porą pirmų dienų, kartais rimčiau, kartais mažiau, bet susitaikyt įmanoma.
    Šiaip va vakar darbe vaikščiojau, kai dar gan aktyviai viskas buvo ir pagavau save galvojant, o jeigu pratekėtų ir kas nors pamatytų? Yra taip buvę paauglystėj (dabar man 24 m), tai nuo to karto likus tam tikra pratekėjimo baimė..
    Bet tada, šio puslapio dėka, patikinau save, kad na ir nieko, visi suaugę žmonės ir visiems turėtų būt aišku, kas tai, tai nėra ko nervintis 🙂

    Taigi, mokausi taip pat pažinti save, savo mėnesines – ne viskas iškart, bet šis puslapis tam tikrai labai padėjo ir, tikiuosi, padės 🙂

    reply
  • Avatar

    Hesti

    Ačiū, Beata. Labai panašios patirtys ir išties labai panašūs (sakyčiai, vėlyvi, pagal metus) viso kūno moteriškame amplua atradimai. Knyga „Raudonas mėnulis“ padėjo tą kelią link – priimti save kaip moterį – ir mėnesinių metu.
    O dėl skausmo… Visąlaik nuo paauglystės turėjau skausmingas mėnesines ir tik apsilankiusi pas profesionalų manualistą (jei bus įdomu, parašysiu kontaktus) – sužinojau, kad…. tie skausmai susiję su mano iškrypusiu stuburu! OMG, niekad nebūčiau susiejus.
    Tad po seansų pas minėtą manualistą ir stuburo tiesinimų, visiškai visiškai praėjo ciklo skausmai. Žodžiu, kaifuoju, kad pagaliau nereikia grūsti savin vaistų.

    reply
  • Avatar

    Jurgita

    Aš su savo ciklu taip pat dar pažindinamės, bet manau jau tuoj tuoj tapsim draugais 🙂 skausmus kenčiu tik pirmąją dieną ir tik kelias valandas, beveik visad išgeriu nuskausminamųjų ir jei nereikia į darbą, tai susisukus užmiegu ant pilvo valandėlei, na o paskui jau būna ramu, o trečios dienos vakare jau nebenaudoju taurelės. Prieš prasidedant mėnesinėms jaučiu didelį sekso poreikį (dieną prieš ir ryte prieš mėnesines), tad dar spėju pasimylėt arba pasimasturbuot, ir jau žinau, kad tai mėnesinių ženklas, tada prasideda mėnesinės ir pradedu kankintis nuo skausmo pamiršus prieš pora valandų patirtą orgazmą. PMS man priklauso nuo bendros emocinės būklės, jei eau pavargus, sunerimus, tai per PMS aš turiu žemiausią savivertę, aplinka mane erzina ir bet kas gali mane pravirkdyti. Jeigu bendra emocinė būklė būna gera arba neutrali, tai ir PMS lengviaubpraeina, apsiriboju nedideliais pykčio protūkiais. Pradėjus naudoti taurelę jaučiu suartėjimą su savo mėnesinėm, tikrai kitaip į jas žiūriu, jos nebeatrodo trukdančios, nešvarios, nepatogios, dabar tai tiesiog susirinkęs kraujas, kurį reikia išpilti ir vėl surinkti. Ir dar po vieno Nebegėdos podcasto pradėjau stebėti mėnulį, kuris taip pat man praneša, kad jau tuoj bus mėnesinės 🙂
    Gerų visoms mėnesinių!

    reply
  • Avatar

    Birute

    Menesiniu tema niekad nebuvo kazkoks tabu. Tiek su mama, tiek su draugem kalbedavom atvirai. Tik pacioj pradzioj, kai mama apsviete kas laukia, baisu buvo. Bet mama nuramino. Per fizinio pamokas menesiniu metu mums buvo galima nedalyvauti tris pamokas, sedet ant suolelio. Fizinio mokytojas buvo vyras, ir mes laisvai pasakydavom, kad „sergam“. Ir visi matydavo, jei sedi nepersirengus ant suolelio, vadinasi tau menesines. Todel nustebau, kad Beatos kartai ar dar jaunesnem tai buvo kazkoks tabu. Pacios menesines baisiai nekankina, viena diena gausesnio kraujavimo, kartais maziau kartais daugiau skauda pilva. O PMS ivis nejauciu. Visa gyvenima, mamos pamokyta, ciklo skaiciavimui turejau kalendoriuka, šiais laikais, appsas, bet esme ta pati. Apie skausma ovuliacijos metu suzinojau tik po pirmo gimdymo, anksciau tokiu skausmu nepastebedavau.

    reply
  • Avatar

    Idalija

    Po Jūsų straipsnio prisiminiau savo praėjusių kelių mėnesių gyvenimą ir supratau, kad per ovuliaciją geriau į vakarėlius neiti.. Nu taip norįs bučiuotis! Na, o jei dar ir padaugini, tai išvis vos laikaisi. Kai kitom dienom visiškai nesvarbu! Ačiū už atvertas akis!

    reply
  • Avatar

    Kristina

    Anksčiau nekreipiau per daug dėmesio į savo nuotaikų svyravimus, produktyvumą mėnesinių metu ir pnš., gal tai tiesiog atrodė ne taip jau ir reikšminga, tačiau Nebegėda dėka ir grynai dėl įdomumo ėmiau žiūrėti į tai šiek tiek akyliau, rimčiau ir išties pastebėjau tam tikrus dėsningumus… Na, ir viską besekdama ir lygindama suvokiau, kad būtent mėnesinių metu dirbu kaip prisukta! Ir tą, ir aną pasidarau, šen bei ten sulakstau, susitvarkau šitą ir tą. Net pati nustebau – kas vyksta su manimi? 🙂 Ar neturėčiau kur ramiai tūnoti kamputyje su nuskausminamųjų pakeliu ir apskritai vengti susitikti su žmonėmis? Ot ir ne! Kas ten dar buvo mano darbotvarkėje?
    Kas liečia skausmą, tai taip, jis yra, labiausiai skauda pirmąją dieną, kartais dar šiek tiek antrąją. Blogiausia būna stovint ar negreitai judant – tada skauda, nors tu imk ir laikyk apsikabinus tą savo gimdą (visgi dar niekada dėl mėnesinių skausmų nevartojau nuskausminamųjų – tikriausiai dar nebuvo pasiekta ta kritinė riba arba tiesiog nebuvo tabletyčių po ranka reikiamu metu). Tačiau sėdint ar spartokai einant nejusti beveik nieko. (Todėl geriausia, jei netenka ilgai laukti autobuso sustojime. 🙂 )
    Ir vis dar planuoju, bet taip ir neįgyvendinu to plano – įsigyti menstruacinę taurelę ir pradėti ja naudotis. Na, bent pabandyti. Tikriausiai pagrindinis mano galvoje tebeesantis stabdis yra nekaltybė… Bet gal vieną gražią dieną… 🙂

    reply
  • Avatar

    Greta

    Nors menesines turiu jau 10 metu, niekada nezymedavau savo ciklo kalendoriuj, kazkaip visada jausdavau kada jos „pareina“. Bet tik siais metais, budama 22, pradejau pastebeti daugiau su ciklu susijusiu reiskiniu, tai kaip negaliu nustot galvojus apie seksa kai man ovuliacija, ir kaip jauciuos stora (man atrodo tikrai priaugu kelis kg menesio eigoj ir tada numetu), negrazi ir pykstanti ant visko per pirmasias menesiniu dienas. Taip pat karta i menesi uzklumpa stiprus diskusiju metas, kai negaliu nustot diskutuot su savim ir kitais, provokuot ir veliau nirsti nuo tu klausimu ir pasaulio neteisybiu 😀 Sudomino ta programele, nekantrauju isbandyt ir tiksliau pazinti savo cikla!

    reply
  • Avatar

    Diana

    Per savo PMS tampu absoliučiu monstru ( jei taip ir toliau, tai nuo nuolatinio raukymosi prireiks botokso). Šiuo ciklo etapu nelinkiu niekam manęs liesti, kalbinti ar net kvėpuoti šalia, nes trūksta tik nedidelio lašelio, kad pratrūkčiau ir atleisčiau visus darbuotojus, susigadinčiau santykius su verslo partneriais, pasiūsčiau visus artimuosius, na arba tiesiog pabėgčiau į meksiką, kur manęs niekas neklibins.
    Užjaučiu savo būsimą vyrą.
    The end.

    reply
  • Avatar

    Živilė

    Mes su vyru nusprendėm naudoti natūralų šeimos planavimą. Tad keturi santuokos metai be jokių kontracepcijos priemonių 🙂
    Po pirmo vaiko nuvažiavom mokytis Kreitono metodo stebėt vaisingumą. Pradžioje atrodė, kad bus labai sudėtinga, bet nepastebėjau kaip praėjo pusantrų metų naudojant šį metodą 🙂 tik esant nereguliariom mėnesinėm sunkiau pastebėt tas tendencijas kaip Beatai. Bet apie menstruacinę taurelę galiu pasakyt, kad tai stebuklas ir vienas mano mėgstamiausių atradimų! 🙂

    reply

Komentuok