Pavydas yra natūrali emocija, su kuria esame susidūręs kiekvienas. Nors dažnai apie ją kalbame neigiamai, pavydas savaime nėra bloga emocija. Tačiau, kaip mėgsta sakyti mūsų seneliai, „kas per daug, tas nesveika“.

Šis posakis puikiai tinka, kai kalbame apie pavydą poroje. Suskambęs vidinis pavojaus varpas mus priverčia elgtis neapgalvotai. Pradedame pykti, niršti, bijoti, liūdėti – ir visų šių jausmų pradininkas yra pavydas ir pažeidžiamumas.

Apie pavydą poroje nusprendėme pasikalbėti su psichologe-psichoterapeute, Mindfulness mokytoja, lektore ir CBT supervizore Lina Bagdonavičiene.

Pavydas poroje: ką apie jį žinoti?

Visų pirma, norime priminti, kad jeigu pavyduliaujate partnerio (-ės), tai tikrai nereiškia, kad jūsų santykiai neišvengiamai artėja prie pabaigos. Jokiu būdu! Pavydas kartais gali būti netgi naudingas, tačiau labai svarbu nepamiršti ir žalingos šio jausmo pusės.

Ar pavydas poroje gali būti naudingas? Ar šis jausmas gali pridėti kokios nors vertės santykiams?

„Pavyduliavimas daugiau išreiškia savimeilę, negu meilę“, pasak Fransua de La Rošfuko. 

Jei santykius ir aistrą pakurstyti padeda „sveiko pavyduliavimo prieskoniai“ ir nuo to jūsų santykiai įgauna žaismingumo, ir abu jaučiatės gerai, tai kodėl ne? Jei pavydas abiem sukelia teigiamas emocijas, jaučiatės emociškai artimi – tai nekenkia. 

Problema atsiranda tada, kai vienas iš partnerių jaučiasi blogai ir to neišsako, o kitas mano, kad tai yra žaisminga. Poroje itin svarbu švelniai išsakyti, kaip jaučiamės dėl vienokio ar kitokio partnerio (-ės) elgesio ir koks elgesys yra priimtinas, o koks ne. 

Svarbus suprasti, kad partneris (-ė) neskaito mūsų minčių ir negali suprasti, kas vyksta mūsų galvoje, todėl aiški komunikacija padeda išvengti nesusipratimų. Jei prieš metus jums patiko vienoks ar kitoks partnerio (-ės) elgesys, tačiau dabar nebe, ir tai kelia kitokias emocijas nei anksčiau, svarbu nepamiršti to pasakyti savo partneriui (-ei), vis švelniai sau primenant, kad kitas žmogus neturi galimybės skaityti jūsų minčių.

Kada pavydas poroje yra kenksmingas?

Tada, kai abu partneriai jaučiasi blogai dėl vienokio ar kitokio elgesio, nepadedančio kurti sveiko ryšio. 

Dažnai manoma, kad kenčia tik vienas partneris, t. y. tas, kurio pavyduliauja. Tačiau kenčia abu. Galimai įgytos traumos žmogų, kuris pavyduliauja, nuolat verčia jaustis nesaugų su mylimuoju (-ąja). Pavyduliaujantis patiria nerimą, baimę, bejėgiškumą, dėl ko jis tarsi nuolat tikrina kitą žmogų norėdamas šį išsaugoti. 

Žmogus, kurio pavyduliauja, gali pavargti nuo nuolatinių pasiaiškinimų, nepagrįstų kaltinimų. Dėl šio disfunkcinio santykio kenčia abu, todėl pavydo sukeliamos patirtys apsunkina buvimą kartu ir didina tikimybę arba toliau taip gyventi, arba išsiskirti.

Ką daryti, kai tu labai pavydi partnerio (-ės)?

Pavyduliavimo atsiradimas gali būti savivertės sutrikimo požymis, kai pradedame lygintis ir atsiranda numanoma ar reali konkurencija su kitu ar kita. 

Pavydui būdinga ir baimė prarasti. Svarbu suprasti praeities patirtis ir pagalvoti, iš kur mes atsinešame tiek nerimo ir baimės į šiuos santykius. Gal jau yra buvę panašių patirčių su šiuo partneriu (-e), kai faktai neatitiko to, ką žmogus teigė. Galbūt mes numanome ar net žinome tam tikrus partnerio (-ės) elgesio modelius, bet viduje sau nenorime to pripažinti, nes bijome prarasti mylimą žmogų. 

Gal mes niekada gyvenime nebuvome vieni ir tas santykis, net jei disfunkcinis, yra geriau nei gyventi vienam (-ai), ir mes džiaugiamės, kad jis ar ji vis grįžta pas mus. 

Svarbu mokytis atpažinti pavydą, elgesį, kurį kartojame, kai jaučiame pavydą. Mokytis agresiją ar savigailą keisti į korekcinį elgesį, t. y. ko aš pavydžiu, ko aš neturiu, kaip aš galiu to pasiekti, kurias savybes išlavinti – susikoncentruoti į tai ir nukreipti visą energiją į tai, ką galima keisti.

Ką daryti, kai tavo partneris (-ė) tavęs pavydi?

Pabandyti išsiaiškinti, koks konkretus elgesys kelia pavydą, nerimą. Ar tai yra susiję tik su šiais santykiais? Nuo kada elgesys atsirado? Kuris įvykis padarė tam įtaką? Kokia asmeninė patirtis skatina tokį elgesį? Kaip žmogus įsivaizduoja, kad aš turėčiau elgtis? 

Ką daryti? Ramiai apgalvoti, kiek tai yra pagrįsta. Jei tai, ką žmogus išsako, neriboja mano laisvės ir dera su mano vertybėmis, pabandyti atliepti į išsakytą poreikį. Tačiau jei jaučiama, kad kažkas ne taip, galima drąsiai kreiptis į psichikos sveikatos specialistus situacijos objektyvumui atstatyti. 

Itin stiprus nepasitikėjimas gali būti liguistas. Jei mes augome su tėvais, kurie turėjo (ne)nustatytų psichinių ligų, sutrikimų, gali būti, kad ir dabartiniame gyvenimo kelyje polinkis nepasitikėti savimi bus stipresnis. Be specialistų pagalbos laiku nestabdomi kliedesiai gali vesti link agresijos, smurto artimo žmogaus atžvilgiu. 

Jeigu mes pavydime partneriui (-ei), ar tai reiškia, kad juo (ja) nepasitikime?

Pavyduliaujančiam žmogui sunku mėgautis santykiais, nes jis gali manyti, jog juos reikia nuolat saugoti. Žmogus gali galvoti, kad jo gerųjų savybių neužteks sulaikyti kitą žmogų likti kartu. Jei nėra realaus neištikimybės fakto, reiktų priežasčių ieškoti savyje. Ką pavydas man sako – „ar tai susiję su manimi ar kitu?“

Ar pavydas gali tapti skyrybų priežastimi?

Skyrybų priežastimis gali tapti įvairiausi faktoriai, taip pat pavydas. Neįmanoma gyventi neklystant. Kartais mūsų nesėkme tampa santykiai. 

Kartais žmogus yra naiviai įsitikinęs, kad santykiai turėtų pasisekti iš pirmo karto arba kad šie santykiai tai jau bus tikrai tobuli – bet taip būna ne visada. 

Santykiuose svarbu suprasti, ir ką daryti, ir ko nedaryti. Jeigu aš jaučiu pavydą ir nuolat kamantinėju savo partnerį (-ę), kur jis (ji) buvo, ką jis (ji) darė, kiek laiko praleido, su kuo kalbėjo, ir nepastebiu, kad šis mano elgesys vargina kitą žmogų – tai aš pernelyg susikoncentravęs (-usi) į save. 

O kaip jaučiasi tas, kuriuo nepagrįstai nepasitikima? Kaip aš jausčiausi būdamas jo (jos) vietoje? Jei santykiuose esu susitelkęs (-usi) tik į save, gal svarbu savęs paklausti, kiek pastebiu kitą žmogų ir kiek jam leidžiu veikti autonomiškai be kontrolės.

Kartais naiviai galvojame, kad meilės ir aistros pakaks – bet taip nėra. Jei kalbėtume apie darbo santykius, į naują darbo vietą irgi ateiname su entuziazmu ir tikėjimu, kad pavyks. Bet ar to pakanka? Darbe kiekvieną dieną auginame kompetencijas, mokomės naujų dalykų, todėl turime rezultatą. Poroje taip pat yra svarbu mylėti vienas kitą, tačiau nepamiršti dėti pastangas mokantis girdėti vienas kitą, išsakyti problemas švelniai, dalintis buities rūpesčiais, emocinėmis patirtimis.

Kaip nustoti pavydėti kito?

Lankytis pas psichikos sveikatos specialistus stengiantis pažinti savo asmenybę ir suprasti, kokios traumos nepaleidžia gyvenimo kelyje, stiprinti savivertę, išmokti naujų bendravimo, savęs pažinimo įgūdžių. Prisiminkime, kad kurdami santykius, kaip ir užsiimdami bet kokia kita veikla, galime pritrūkti įgūdžių, kompetencijų. Tačiau tas žinias visada galima atnaujinti ir keliauti toliau.

Žinoma, galima bandyti aiškintis pačiam, tačiau su specialistų pagalba tai atliksite ženkliai greičiau. Jei mylime žmogų šiandien ir patiriame sunkumų pavydėdami šiandien, tai ilga ir vieniša savianalizė be tinkamų kompetencijų gali sutrukdyti išsaugoti santykį.

Psichologę-psichoterapeutę Liną Bagdonavičienę rasite čia: Facebook, Instagram, internetinis puslapis.

Taip pat skaityk: Aktyvus klausymasis: kaip išmokti išgirsti? Atsako psichologė