Aktyvus klausymasis: kaip išmokti išgirsti? Atsako psichologė

Žodžiai „išgirsti“ ir „išklausyti“ gali atrodyti labai panašūs, tačiau jų reikšmės yra skirtingos. Turbūt daugeliui teko pakliūti į situaciją, kai kažką pasakoji, o pašnekovas yra susikoncentravęs į kažką kita, išskyrus tavo žodžius. Jis žiūri į savo telefoną, dairosi po kambarį. Jausmas ne iš maloniųjų.

Todėl šiandien pakalbėsime apie aktyvų klausymąsi, jo svarbą bei esminius principus, kaip tai daryti. Pakalbinome psichologę, psichologų sąjungos narę ir lektorę Miglę Motiejūnę, kartu su kolegomis įkūrusią iniciatyvą „Sąmoninga šeima“.

Migle, kas yra aktyvus klausymasis?

Aktyvų klausymąsi mes paprastai painiojame su mechaniniu girdėjimo veiksmu, nes klausymasis dažniausiai siejamas su aktyviu procesu, kada sąmoningai ir aktyviai dalyvauju pokalbyje, bandydamas klausytis kito. O štai mechaninio girdėjimo veiksmas yra susijęs su automatiniu procesu. Mūsų ausys pritaikytos pagauti garsą ir tam nereikia dėti daug pastangų. 

Tad klausymasis nėra tiesiog žiūrėjimas į kitą ir bandymas pagauti garsą, kurį skleidžia jo burna,  – tai aktyvus veiksmas ir dalyvavimas pokalbyje. Kalbant apie klausymosi elementus, tai pirmiausia reikėtų paaiškinti, kad tai bandymas parodyti, kad aš girdžiu. Mes paprastai tai vizualizuojame: linkčiojame galva arba pasvyrame į priekį, taip parodydami susidomėjimą kito žodžiais. 

Mes taip pat tą darome verbaliai, t. y. pridedame: „mhm“, „suprantu“, „aha, tęsk“. Tai, ką mes darome pokalbio metu, yra vienas iš elementų, kuris ir yra dalis klausymosi. Taip pat būdingi ir kiti aktyvūs būdai, kaip, pavyzdžiui, klausimai pašnekovui. Kai bandome suprasti, ką kitas pasakoja, klausiame, ar jis gali papasakoti plačiau, sakome „nesu tikras (-a), ar supratau – gal gali pakartoti?“. Visi šie patikslinimai ir klausimai irgi yra klausymosi dalis. Tai dar vienas argumentas, kodėl tai nėra tiesiog garso girdėjimas, o aktyvus dalyvavimas pokalbyje.

Kitos mūsų reakcijos irgi labai svarbios, pavyzdžiui, kai reaguojame į kito žodžius palaikydami. Pavyzdžiui, kai emociškai atsakome: „oho, tai tikrai atrodo labai sunku ir nepakeliama“ arba „kaip džiaugiuosi dėl tavęs, kad taip nutiko“. Tai irgi yra klausymosi dalis, nes tai yra mano reakcija į tai, ką kitas sako. Tokiu būdu dalyvauju pokalbyje ir rodau, kad kito klausausi.

Kodėl svarbu išmokti aktyviai klausytis? Kokia to nauda?

Viena iš priežasčių, pati paprasčiausia ir akivaizdžiausia – mes to nemokam daryti. Tą pagrindžia daugybė knygų ir straipsnių šia tema. Jei apie tai rašoma, vadinasi, mokėti klausytis yra labai svarbu.

Mes negimėme gebėdami klausytis kito ir tai parodyti. Tai yra įgūdis, kurį išmokstame augdami. Jeigu turėjome iš ko mokytis, tai žinome, klausytis kito, nes matėme puikių pavyzdžių, kaip kiti tą darė. Bet ne taip jau dažnai tokius artimuosius turime ir kartais tą tenka išmokti labai sąmoningai skaitant knygas, straipsnius ar kitą informaciją. 

Kodėl prasminga to mokytis? Todėl, kad mes nesame labai geri klausytojai. Ką mes žinome apie savo smegenų funkcijas? Tai, kad kai kalba kitas, galime suprasti labai daug žodžių per minutę – apie 600. Bet žmonės nekalba tiek daug ir taip greitai, tad turime visai nemažai laiko, kurį smegenys gali išnaudoti labai įvairiai. 

Tai reiškia, kad turime papildomo laiko, kol žmogus kalba ir kol mes turėsime galimybę jam atsakyti ir sureaguoti. Nors šį laiką paprastai panaudojame galvodami apie pirkinius, problemas, nebaigtus darbus ir visiškai neišnaudojame tiesioginiam tikslui, t. y. klausytis kito ir reaguoti į pasakojimą. 

Kokie esminiai aktyvaus klausymo principai? Nuo ko pradėti, ką daryti?

Tas laisvas akimirkas, kada mums tarytum nereikia aktyviai reaguoti, nes klausomės, reikėtų tikrai prasmingai išnaudoti tam, kad suprastume, ką kitas kalba, ir iš tikrųjų įsivaizduoti jo pasakojimą. Vietoj galvojimo apie pirkinius ar problemas.

Apskritai labai vertiname žmones, kurie geba mūsų klausytis, ir draugus, kurie tą sugeba padaryti labai gerai, laikome pačiais artimiausiais. Net partnerius (yra tyrimų apie tai) mes renkamės remdamiesi jų gebėjimu klausytis. Yra ir kita pusė, t. y. jeigu partneris (-ė) nėra labai geras klausytojas (-a), tai yra viena iš priežasčių, kodėl nesame visiškai patenkinti santykiais. Tad akivaizdu, kad tai labai svarbus įgūdis. 

Bandant tobulinti klausymo įgūdžius, ko nereikėtų daryti, tai sau nekelti tikslo, kad nuo šiol visur ir visada klausysiuosi ir skirsiu visą savo dėmesį pasakojimui, nes to padaryti tiesiog neįmanoma. Iš aplinkos gauname labai daug informacijos, todėl jeigu nuolat vis su kuo bendraujame, dirbame ne iš namų, bėgame iš vieno susitikimo į kitą, turime labai daug progų klausytis, kurios galiausiai išvargina. Negana to, tam tikra informacija mus pasiekia ir kitais kanalais: socialiniai tinklai, medija ir kita.

Tad klausytis mums reikia nuolat, kad suprastume ir apdorotume informaciją, todėl pervargstame. Neįmanoma klausytis kiekvieno žmogaus, kuris nori mums kažką papasakoti. Ir turėti tokį tikslą ne tik kad ne protinga, bet ir žalinga.

Verčiau atsirinkti žmones ir situacijas, kada yra labai svarbu klausytis. Galbūt yra žmonių, kuriuos labai vertinu, ir nenorėčiau prarasti ryšio su jais, todėl ir esu geriausias draugas, kuris sugeba išklausyti, arba partneris (-ė), kalbant tiek apie darbo, tiek romantinius santykius.

O jeigu ne visada turime noro ir laiko klausytis?

Jeigu akivaizdu, kad neturiu laiko ir galimybių išgirsti kitą, tai vietoj to, kad apsimestumėte, kad girdite, ką mes kartais darome (linkčiojame galva ir sakome „suprantu“), bet iš tikrųjų neturime jokios nuovokos, apie ką tas žmogus kalba, tokios situacijos galime išvengti tiesiog pasakydami, kad esate pavargęs (-usi), dabar neturite akimirkos išgirsti jo ar jos ir susitarti dėl laiko, kada iš tikrųjų galėsite nuoširdžiai išklausyti. 

Galiausiai, kartais prasminga įvertinti, ar tikrai reikia skirti visą savo dėmesį, ir kartais leisti sau nesiklausyti, nes ne visi pokalbiai yra verti mūsų dėmesio ir ne į visus reikia įsitraukti. Sąmoningas bandymas atskirti situaciją, kur reikia klausytis ir kur ne, gali labai padėti. 

O jeigu vis dėlto jums svarbu klausytis, tai rekomenduoju taikyti anksčiau aptartus žingsnius. 

Miglę Motiejūnę rasite čia:  Facebook; Instagram; puslapis

Aktyvus klausymasisTaip pat skaityk: Seksas pagal grafiką: už ar prieš?

Komentuok

Nebegėda pateikiama informacija ir prekės yra skirtos asmenims vyresniems nei 18 metų.

Jei esate vyresni nei 18 metų, spauskite TAIP tuo pačiu patvirtindami, kad informacija bus skirta tik jūsų asmeniniam naudojimui ir bus saugoma nuo nepilnamečių.

Svetainėje yra naudojami slapukai ("cookies"). Plačiau apie slapukų naudojimą sužinokite čia.