Krepšelyje nėra produktų.
Pylimo g. 5-4, LT-01117 Vilnius
Kaip naujuose santykiuose nekartoti senų klaidų? I dalis
Iliustracija: @sgimzunaite
Kai pradedi naujus santykius – viskas rožėmis klota. Tačiau labai greitai medaus mėnuo baigiasi ir turi rinktis: arba rasi būdą, kaip nebekartoti senų klaidų, arba stebėsi save ritantis į tą pačią toksišką duobę iš kurios po to bus sunku, keblu ir velniškai skaudu išlipti. Galime kitus žmones kaltinti, kiek panorėję, bet vieną dieną ateina laikas prisiimti atsakomybę už savo veiksmus bei klaidas. Būtent tai ir padarė Amelija – drąsiai ir atvirai šiame epizode ji išklojo savo praeities nusikaltimus. Klausant, net šiurpas ima, kaip gali žmogus šitaip išprotėti santykiuose? O kartu ir užklįsta mintis – ar ir patys savęs šioje, už uždarų durų niekam nematomoje beprotybėje, neatpažįstame? Ar niekada nebuvome tas manipuliuojantis ir kontroliuojantis žmogus? Ar dabar jau žinome, kaip duoti laisvę kitam žmogui ir išties tvariai mylėti?
Mokykloje apie santykius nemoko. Retą išmoko šeimoje. Tad kaip išmoksime? Tik iš klaidų! Šis pokalbis daugiau nei viltingas – Amelija jau tris metus yra sėkminguose santykiuose. Būna visko, bet nebebūna taip, tiksliau ji nebėra tokia, kokia kažkada buvo. O skaudžios patirtys – dovanos mums, kad galėtume augti.
Aš buvau pavydi, dėmesio siekdavau visais įmanomais būdais: pavydo sukėlimas, flirtas su kitais, isteriškomis ašaros, kivirčo metu leisdavau sau šaukti ir mėtydavau daiktus, skambinu ir savo ir jo mamoms…
Tik Amelija prideda: įdinguose santykiuose ir patys esame įdingi. Kviečiu pasiklausyti kitos mūsų laidos apie Non Violet Communication, kur kalbame ir apie kalbėjimąsi santykiuose ir apie tai, kaip pasirinkti partnerius.
Lauksime jūsų minčių komentaruose!
Dėkojame Nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai
Epizodo kūrėja Rasa Janina Jusionytė
Muzikos autorius Martynas Gailius
Garsas: Kata Bitov
Justina
Labai labai geras podcastas! Tačiau nereikia kaltinti vien savęs, nes santykį visada kuria dvi pusės ir tam tikros ribos/taisyklės turėtų būti. Pavyzdžiui, kai šnekėjo apie tinderį – tai nėra normalu. Jei pradedi draugauti ir esi tikras, kam tau scrollinti? Mano vaikinas iš karto ištrynė, aš taip pat. Arba dėl Joninių – o kodėl negalima eiti kartu su draugais? Juk dar smagiau ne dviese būtų, o visiems kartu. Aišku, nebent iš anksto susitarta, kad bus tik vaikinų vakaras. Bet vis tiek, aš esu nuomonės, kad reik turėti savas ribas santykiuose ir nereikia viską leisti bei pačiai daryti bet ką, lyg nebūtum santykiuose.
Rasa
Labas, Justina, ačiū už komentarą! Taip, kaip Amelija ir sakė: ydinguose santykiuose, pats tampi ydingas. Tik, pagalvojus, ten viskas ekstremalu ir kai pamatai, koks gali būti, norisi augti. O dėl ribų labai labai sutinku!
Laura
Panos,nerealus podcastas!! Klausau, ir toks jausmas,jog pasakoja apie mane.. pradėjau naujus santykius ir klausydama supratau, jog kartoju visas tas pačias klaidas.. išties privertėt susimąstyti, kad reikia ne reikalauti iš kito žmogaus visko, o padirbėti su savim, kad ir kaip tai nelengva. Ačiū❤
rasa
… Ir prisiimti visišką atsakomybę už savo jausmus, taip save įgalinsi ir galėsi aiškiai komunikuoti. Sėkmės ir ačiū, kad klausai bei parašai!
Deimantė
Taip, tikrai taip!! Bandau pabėgti nuo tokių santykių, galbūt jie nebuvo tokie aštrūs kaip pasakojama podcaste, tačiau panašumų daug. Gaila tik to, kad aš sugebėjau ir norėjau augti, tačiau kita pusė nerodė tam noro. Ačiū už podcasta, Jūs nerealios!!!
Rasa
labai labai ačiū, kad parašai ir klausai! Sėkmės randant ramybę, laimę ir meilę sau!
Elena
Mane užplūdusios mintys – santykius su vaikinais pradėjau kuri tik po bakalauro baigimo. Turėjau dvejus. Ir, po antrųjų išsiskyrimo, galvodavau, kad AŠ esu santykių PARANOJIKĖ (nes vėl jie nutrūko, vėl MAN nepatiko savijauta).
Išklausiusi JUS, užplūdo palengvėjimas!!!
Pasirodo, jau 21metų būdama supratau, kad svarbiausia būti santykiuose su savimi 🤟
O santikiai nutrūko, nes suvokdavau, kad nepriversiu, neišmokysiu vaikino pačiam mylėti save. O mano meilės neužteks man, jam ir dar jį mylėt už jį patį.
Ačiū už išgirstus žodžius 👏
Rasa
TAIP! Kas nemyli savęs, negali mylėti kito. Sėkmės tau randant meilę, o santykiai su pačia savimi yra GERIAUSIAS DALYKAS! Ačiū, kad parašai ir klausai <3
Rasaa
Pagaliau radau laiko paklausyti 🤩😍 tai buvo taip nuostabu 😍 lyg klausyčiau apie save, tik aš šiek tiek ramesnė 😆 aš santykiuose jau 8 mėnesiai, o klaidos tos pačios. Paklausus podcasto susimąsčiau jei pradėsiu taisyti klaidas kaip reaguos draugas, kai tiek laiko buvo kitaip 😑 ir vėl problema 🙄 na bet bandysiu su juo pasišnekėti. 😊 Jums labai didelis AČIŪ!!!❤ džiaugiuosi, jog jūs išmokote ir dar vis mokinatės kurti nuostabius santykius 😍 sėkmės jums 😘
Sandra
Toks jausmas, kad pasakoja mano istoriją.. Net nupurto pagalvojus kaip save žeminau praeituose santykiuose. Bet gavau labai didelę pamoką ir pasimokiau. Stengiuosi labiau mylėti save ir daugiau dėmesio skirti sau, tobulėjimui ir t.t, o ne kito žmogaus “auklėjimui”.
Asta
As, paklausius podcasto pagalvojau- ar lengva paciai suprasti, kad butent as esu santykiuose toksiska? Tad paklausiau vyro- kuris is musu, jo nuomone, labiau toksiskas musu santykiuose. Ir nors jis izvelge rizika sitam klausime, galiausiai atsake, kad tai as. As ir taip manau, deja.. 😬
Vienzo, savirefleksija- geras dalykas, visada yra vietos tobuleti!
Monika
Ačiū už atvirumą pašnekovei. Jos pasakojime apie toksišką elgesį atpažinau save. Esu tuose pačiuose santykiuose, bet pasikeičiau. Mažiau pavydo, perdėtos kontrolės ir dėmesio siekimo bet kokia kaina. Pasikeisti man padėjo daugiau nei metai psichoterapijos, piešimo ir rašymo terapija. Ir taip, kad būtų geriau sau ir kitam, dirbti su savimi reikia nuolat.
Inesa
Labas! Mano komentaras gal nelabai į šio podcast’o temą, bet tiesiog tą dieną klausiaus šito ir dar kitų, bet žodžiu buvo taip, jog su draugais minėme dviračiais aplink Lietuvą pastarosiom savaitėm ir mažą to, jog Kelyje skaičiau knygą, klausiaus audio knygą, tai dar ir jūsų podcast’ų pradėjau klausytis. Šiaip labai wow, kai kuriuose situacijuose, daugeliuose žodžiuose girdėjau grynai save. Grįžus prie mano situacijos, tai buvome Dzūkijoj, kažkur už Marcinkonių, vienam draustinyje ir matome, jog bišk pavažiavus yra šaltinis. Visiems reikia vandens, tad judame šaltinio ieškot. Baigėsi Kelias, šalia miškelis ir rodyklė – “šaltinis”. Visi 3 palike savo dviračius su visu šių savaičių gyvenimu, pasiėmę tik gertuves su buteliais einam to šaltinio ieškot. Einam einam miškeliu, leidžiamės takeliu, tuomet leidžiamės laipteliais, kai staiga pradeda lyti. Vis tiek einam. Paskutinė einu einu ir jaučiu kaip po truputį piktis ima, nes smarkiai tolstame nuo dviračių, šaltinio nesimato ir dar lyja tiesiai į veidą! Piktis ima viršų ir galiausiai šaukiu, kad velniop tą šaltinį, grįžtu prie dviračių. Grįžtu, o vėjas, kad šelsta, o lietūs, kad nesiliauja ir taip bjauriai tiesiai į veidą. Buvau labai pikta ir galvoju “nu kodėėėėėl? nu negali tu nurimti, gi ir taip stabdai mūsų kelionę, dar ir dabar taip bjauriai!!!” Tai pykstu pykstu ir staiga mintis: “o kodėl aš pykstu? Juk pati sugalvojau minti aplink savo šalį, nu ir minu. Ir kodėl pykstu, kad dabar lyja? Nu dabar taip yra, nu lyja, nu ir ką? Juk tuoj liausis, gal saulėns pasirodys. Juk nieko negaliu pakeisti, juk nesiteleportuosiu namo, nu yra kaip yra, turiu gyventi tuo, nes pati gi renkuosi.” Ir viskas, ir nuėmė man visą pyktį ir palikau rami būti! Tada po laiko pagalvojau, jog čia grynai, jūsų podcast’ų įtaka, nes daug klausiaus! 😀
Tai tikrai noriu padėkoti tiek kalbinančioms, tiek kalbančioms/tiems. Ačiū labai, prapučiat smegeninę 🙂
Pingback: Karolina Gurskienė. Netinkam vienas kitam, o gal ir nebandom tikti? Nebegėda.lt
Pingback: Karolina Gurskienė. Kaip susirinkti save po skyrybų? Nebegėda.lt
Pingback: Kopriklausomybės spąstuose: kaip atprasti mylėti bet kokia kaina Nebegėda.lt
Pingback: Rugilė Merkevičiūtė. Kaip paleisti perdėtą pavydą santykiuose? Nebegėda.lt
Agnė
liuks podcasta’s. Grynai apie mano senesnius santykius, kuriame vaikinas buvo toksiškas ir kokia tapau būdama su juo. Pradėjau galvoti kas su manimi yra negerai, kad tokius vaikinus traukiu. Pradėjau skaityti, domėtis, labiau analizuoti save. Dabar, po metų kuriu naujus santykius ir taip sunku perlipti per save, bet žinau, kad turiu leisti žmogui būti savimi, juk jis turi savo gyvenimą ir taip pat nepamiršti savo draugių. Kaip sunku ir kiek kantrybės reikalauja ir ta baimė, kad nežinai ar šitas ir bus tas vienintelis:)