Nuotrauka: Toni ph

Kalėdos žmonių galvose nėra siejamos su seksu ir seksualumu, tačiau realybė yra kiek kitokia. Tyrimai rodo, kad susidomėjimas seksu žymiai šokteli per religines bei kultūrines šventes, o rugsėjį (9 mėnesiai po Kalėdų) padidėja gimstamumas. Tad pasiknaisiojusios po Kalėdų tradicijų bei simbolikos ištakas radome visai ne nekaltą šventės istoriją.

Senovės Romos linksmybės

Kiekvienais metais gruodžio 17–23 dienomis Senovės Romoje vykdavo dievo Saturno garbinimo šventė vadinta Saturnalija. Tarp Saturnalijos ir Kalėdų yra nemažai panašumų: čia taip pat dekoracijoms buvo naudojamos bugienio šakelės, teikiamos dovanos ir ruošiamos vaišės.

Žmones vargino griežtas klasių susiskirstymas ir buvimas antikinio pasaulio centru, tad Saturnalija tapo vienu iš būdų nuleisti garą. Metų pabaigoje Roma tapdavo vakarėlių sostine. Tuo metu visi užmiršdavo socialines normas, miestą apgaubdavo karnavalinė atmosfera. Gausus alkoholio vartojimas, vaišės, persirenginėjimas bei orgijos buvo įprasta šventės dalis.

Saturnalijos metu Romos poetas Martial paskelbė savo epigramas manydamas, kad festivalis įkvėpė tokią liberalią dvasią, jog daugelis jo epigramų tapo leistinos. O vergai vieną savaitę nešiodavo smailias kepuraites norėdami parodyti, kad turi tokias pačias teises kaip ir jų šeimininkai.

Visgi niekas neįtikino Romos popiežiaus Teodosijaus I leisti tęsti Saturnalijos šventes. Todėl tarp 389 ir 391 m. jis išleido „Teodosijaus dekretus“, draudžiančius bet kokią pagonišką veiklą.

Tikroji bučinių po amalu kilmė

Pasibučiuoti atsidūrus po amalo šakele nelabai įprasta Europoje, bet JAV tai – kalėdinė tradicija. Senovės druidai amalą laikė šventu augalu. Manyta, kad jis ne tik gydo įvairiausias ligas, bet ir skatina vaisingumą.

Amalas buvo naudojamas įvairiems viralams, neva padedantiems poroms pastoti, o Italijoje moterys nešiodavo augalo šakelę tikėdamos, kad dėl jos bus vaisingos. Tačiau kodėl parazitinis, ąžuolus puolantis augalas turėtų būti siejamas su vaisingumu? Jis yra visžalis ir tai, kad žiemą amalas nenuvysta ir nemiršta, sustiprino jo kaip „vaikadirbio“ simboliką.

Manyta, kad baltos amalo uogos reprezentuoja sėklides, o jų išskiriamas baltas skystis kadaise vadintas „ąžuolo sperma“. Taigi, dabartinis bučiavimosi po amalu paprotys yra silpnas pagonių falo garbinimo aidas.

Kalėdų senelio ištakos

Festivalis, pakeitęs gausias Saturnalijos šventes ir vaisingas orgijas, yra gerokai draugiškesnis vaikams. O kas gali būti draugiškesnis vaikams ir labiau nutolęs nuo sekso temos nei Kalėdų senelis?

Kalėdų senelis arba Kalėdų Tėvas yra skirtingų asmenybių ir tautosakų junginys, tačiau jo istorija prasideda nuo šventojo Nikolajaus. Graikų krikščionis, kilęs iš Turkijos, šventasis Nikolajus buvo našlaitis, turintis didžiulį tėvų palikimą. Nikolajų paskelbė palaimintuoju dėl visą gyvenimą trukusio tarnavimo vargšams ir krikščionių doktrinos gynimo Didžiojo persekiojimo metu.

Nepaisant to, kad dėl labdaros jo gyvenimas tapo nesaugus, jis aukojo itin daug, o pati garsiausia auka buvo skirta nuskurdusiam parapijiečiui. Neturėdamas iš ko skirti kraitį trims dukterims, jis svarstė jas pastūmėti į prostituciją. Šventasis Nikolajus savo pagalbą norėjo išlaikyti slapta, tad aukso maišus, skirtus kraičiui, mėtė pro parapijiečio langą. Kadangi šis atsisakė pagalbos, sakoma, kad paskutinis maišas buvo įmestas pro kaminą. O gal į vienos iš dukterų kojinę. Variacijų yra įvairių. Nepaisant to, šventasis Nikolajus laikomas prostitučių globėju. Taigi, ar Kalėdų senis tikrai nė kiek nesusijęs su seksu?