Visi žinome, kad žmogaus kūną sudaro sudėtingas kraujagyslių ir kapiliarų tinklas, kuris sąveikauja su smegenimis, kad užtikrintų kūno funkcionavimą. Tačiau nedaugelis žino, kad vienas iš svarbių organizmo komponentų yra hormonai.

Šį tekstą norime skirti hormonams: kuo jie svarbūs? Kokias funkcijas jie atlieka? Kas atsitinka mūsų kūnui, kai atsiranda hormonų disbalansas? Pakalbėkime apie tai plačiau.

Kas yra hormonai?

Hormonai yra cheminės medžiagos, kurios gaminasi įvairiose mūsų kūno liaukose. Hormonai dažnai vadinami „pasiuntiniais“, nes yra gaminami viename organe, tačiau per kraują ir kitus kūno skysčius keliauja į kitus organus ir audinius, kad pakeistų ir kontroliuotų kūno funkcijas.

Kuo svarbūs hormonai?

Hormonai valdo daugumą pagrindinių kūno funkcijų – nuo ​​paprastų pagrindinių poreikių, tokių kaip alkis, iki sudėtingų sistemų, tokių kaip reprodukcija, emocijos. Kai kurie iš šių „pasiuntinių“ darbų apima kūno augimą ir vystymąsi, medžiagų apykaitą (arba energijos gamybą), lytinę funkciją ir dauginimąsi.

Kitaip tariant, mūsų organizme esantys hormonai lemia beveik viską: augimą, svorį, kūno sudėjimą, nuotaiką, elgesį, virškinimą, vaisingumą ar bendrą sveikatą.

Hormonų disbalansas gali mums pranešti apie įvairius sveikatos sutrikimus, pavyzdžiui, diabetą, skydliaukės sutrikimus, policistinių kiaušidžių sindromą. 

Tad galime sakyti, kad hormonai leidžia kūnui žinoti, ką daryti, kad jis veiktų sklandžiai.

Hormonai lytiniame gyvenime

Pagrindinis lytinis moterų hormonas yra estrogenas. Jis reguliuoja mėnesinių ciklą, paruošia moters kūną gimdymui, skatina brendimą. Menopauzės metu prasideda dideli estrogeno lygio pokyčiai, kuriuos lydi ir daug nemalonių simptomų.

Testosteronas yra pagrindinis vyrų lytinis hormonas. Jis atsakingas už brendimą, raumenų masės augimą, didesnį kaulų tankį ir plaukuotumą.

Tiek moterys, tiek vyrai gamina ir estrogeną, ir testosteroną, nors ir skirtingais kiekiais.

Apie hormonus kalbamės su edukacinės platformos „Vaisingumo šaknys“ įkūrėja Ieva Miceikaite

Labai džiaugiamės, kad šiame tekste savo žiniomis sutiko pasidalyti ir Ieva Miceikaitė: genetikė, biomedicinos srities doktorantė ir visuomenės švietimo apie (ne)vaisingumą projekto „Vaisingumo šaknys“ (vaisingumosaknys.lt) įkūrėja. Uždavėme jai keletą mums rūpimų klausimų apie šias ypatingas chemines medžiagas, kad daugiau sužinotume apie hormonų vaidmenį mūsų gyvenime.

Kaip trumpai ir aiškiai būtų galima atsakyti į klausimą – kas yra hormonai?

Hormonai – tai mūsų organizme gaminamos cheminės medžiagos, kurias po kūną perneša kraujas, jos padeda palaikyti normalų viso organizmo veikimą (nuo smegenų iki lytinės sistemos). Tai tarsi maži eismo reguliuotojai, kurie puikiai vienas su kitu bendrauja ir reaguoja į menkiausius pokyčius ar taisyklių pažeidimus.

Manau, šiuolaikiškai hormonų sistemą galima apibūdinti kaip didelį maisto išvežiotojų tinklą, kuris išsiraizgęs po visą organizmą pasiekia visus organus bei atveža jiems arba išveža iš jų įvairius užsakymus.

Moteriški ir vyriški hormonai – kodėl jie svarbūs? Ką jie lemia? Kokią įtaką jie daro mūsų savijautai ir sveikatai?

Pirmiausia, norėčiau sugriauti mitą, kad išvis yra išskirtinai vyriškų ar moteriškų hormonų. Mes visi turime tokius pačius hormonus, skiriasi tik jų kiekiai. Tad lytiniai hormonai (estrogenas, progesteronas, testosteronas) gaminami ir vyrų, ir moterų kūnuose. 

Bet tinkamam vyrų išsivystymui ir brendimui, penio ir sėklidžių dydžiui, spermos gamybai, gerai seksualinei funkcijai bei libido yra svarbus didesnis testosterono kiekis. O tinkamam moterų išsivystymui ir brendimui, reguliarioms mėnesinėms, kiaušialąsčių brendimui ir pasiruošimui ovuliacijai bei nėštumui ir jo vystymuisi yra svarbūs atitinkami estrogeno ir progesterono kiekiai. 

Tad skirtingi šių hormonų kiekiai vystymosi ir brendimo metu yra vienas iš pagrindinių veiksnių, kurie atskiria biologinę vyrišką ir moterišką lytį.  Bet be šių lytinių hormonų, turime ir daug kitų, kurie svarbūs bendrai mūsų organizmo veiklai.

Kas yra hormonų disbalansas? Kaip jis nustatomas ir gydomas?

Hormonų disbalansas pasireiškia tada, kai vieno ar keleto hormonų kiekiai yra mažesni ar didesni nei turėtų būti. Įprastai tai pirmiausia pastebime pokyčiais savyje: stiprios nuotaikų kaitos, nervingumas, nemiga, svorio pokyčiai, libido pokyčiai, aknė, nuolatinis nuovargis, nereguliarios mėnesinės, makšties sausumas moterims ar erekcijos sutrikimai vyrams ir t. t. Kokie simptomai pasireiškia, priklauso nuo to, kurie hormonai išsibalansavo. 

Įprastai į specialistus kreipiamasi dėl vieno ar kito neraminančio simptomo (pvz., nereguliarių mėnesinių ar nemigos), tad ieškant priežasties gali būti atliekami hormonų koncentracijos kraujyje tyrimai. Kitas atvejis, kai tai būna nustatoma, yra nevaisingumas. Poros kreipiasi į specialistus, kai nepavyksta pastoti, o tada atliekama daug skirtingų tyrimų, tarp kurių rekomenduojami ir hormonų koncentracijos tyrimai. 

Bendrai hormonų disbalansas yra labai plati sąvoka, tad čia pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į tai, kurie hormonai yra paveikti ir kas juos galėjo paveikti. Kartais tiesiog užtenka pakeisti gyvenimo būdą, t. y. sumažinti stresą, pasirinkti sveikesnę mitybą, o kitais atvejais gali tekti imtis gydymo vaistais.

Hormonas KORTIZOLIS: už ką jis atsakingas? Kas būna, kai jo per daug arba per mažai? Kaip atrasti tą balansą?

Kortizolis visų mūsų jau girdėtas streso hormonas. Nors jis turi neigiamą reputaciją, aš norėčiau pabrėžti, kad kortizolis mums yra labai svarbus. Be to, kad šis hormonas padeda organizmui reaguoti į stresą, jis reguliuoja daugybę procesų visame kūne, įskaitant ir medžiagų apykaitą, ir imunitetą.

Stresas yra normalus mūsų organizmo atsakas į tai, kas vyksta mūsų gyvenime. Be fizinio streso, mes niekada nebūtume pabėgę nuo laukinių gyvūnų ir nebūtume iki šiol išsivystę – jis svarbus išgyvenimui. Šiais laikais, kaip grėsmę gyvybei („plėšrų gyvūną“) mūsų organizmas supranta, pvz., artėjantį egzaminą, todėl mes jaučiame nerimą. Tačiau tai yra trumpalaikis stresas ir jam praėjus mes turėtume grįžti į būseną, kurią mūsų organizmas supranta kaip „dabar jau saugu“. 

Jei stresas patiriame nuolat ir neturime laiko nuo jo atsikvėpti – nepereiname į saugią būseną – tai turi neigiamą įtaką mūsų sveikatai. Lėtinio streso atveju mūsų organizmo streso receptoriai ima mažiau reaguoti į išskiriamą kortizolį, todėl jo prigaminama dar daugiau, kad būtų sukeltas atsakas. O dideli streso hormonų kiekiai slopina taip reikalingą estrogeno ir testosterono gamybą, ilgainiui sukeldami hormonų disbalansą ir su tuo susijusius simptomus, tokius kaip nereguliarias mėnesines, žemą libido, net depresiją.

Kaip ir visada, kalbant apie hormonus, balansas yra labai svarbu. Normalu, kad kortizolio daugiau turime ryte, tai yra svarbi mūsų dienos ritmo dalis – jis leidžia mums neužmigti darbe. Iki vakaro jis nukrenta ir mes galime ramiai sau miegoti. Jei jo turime daug ir vakare, susiduriame su miego sutrikimais. O jei jo organizmas gamina per mažai, tai susiję su nuolatiniu nuovargiu, apetito nebuvimu ir žemu kraujo spaudimu. Kortizolio kiekio pokyčiai lemiami ne tik streso, bet ir įvairių sutrikimų bei ligų, todėl būtina kreiptis į gydytojus, jei jaučiate įvardytus simptomus. 

Gydymas čia toks pat, kaip ir susidūrus su hormonų disbalansu. Kiekvienas atvejis yra skirtingas, todėl rekomenduoju kreiptis į gydytoją, kuris parinks būtent Jums tinkamą gydymą. 

Prevencijai yra svarbu atkreipti dėmesį į savo gyvenimo būdą: 

• gauti visas reikiamas medžiagas iš mitybos, 
• leisti sau gerai išsimiegoti kasdien (taip taip, ilgesnis miegojimas savaitgalį neatperka visos savaitės miego stokos), 
• fiziškai išsikrauti (kalbu apie sportą, ne apie muštynes ar indų daužymą), 
• užsiimti patinkančia raminama veikla (galbūt tai meditacija, o gal mezgimas).

Papasakok daugiau apie antimiuleriną, kuo jis svarbus?

Antimiulerinis hormonas (AMH) mums suaugus įprastai nėra toks svarbus. Tačiau jis buvo labai svarbus mūsų vystymuisi mamos pilvelyje. 

Pagal genetiškai užkoduotą lytį tam, kad išsivystytų berniukas, išskiriami dideli AMH kiekiai ir taip sustabdomas moteriškų ir skatinamas vyriškų lytinių organų vystymasis. Vystantis mergaitėms, AMH kiekiai būna maži, tačiau sulaukus paauglystės šis hormonas moterims įgyja kitą prasmę. 

Kiekvieną mėnesinių ciklą grupelė kiaušialąsčių yra ruošiama ovuliacijai, kad galėtų būti apvaisintos. Galiausiai tik viena jų bus visiškai subrendusi ir ovuliuos. Tačiau AMH hormono kraujyje tyrimas gali padėti įvertinti su kokio dydžio grupele pradedame. Su amžiumi kiaušialąsčių mažėja, mažėja ir tos grupelės, o tai atsispindi AMH koncentracijoje. Pagal tai galima įvertinti vaisingumą ir susiplanuoti nėštumus ateityje. Bet šis tyrimas labiausiai aktualus ruošiantis pagalbiniam apvaisinimui – tai leidžia gydytojams nuspėti, kiek pavyks išgauti kiaušialąsčių stimuliacijos metu.

Svarbiausia žinoti tai, kad ir kiaušialąsčių grupelių dydžiai ir AMH koncentracija svyruoja kiekvieno ciklo metu, todėl aš rekomenduoju nesusitelkti į skaičiukus. Tam, kad pastotumėte, reikia bent 1 kokybiškos kiaušialąstės, todėl kiekis čia nėra toks svarbus kaip kokybė.

Apibendrinimas

Hormonai mūsų kūne reguliuoja viską: nuo elgesio iki bendros sveikatos. Šie „pasiuntiniai“ reikalingi tam, kad mūsų kūne būtų palaikoma įprasta organizmo veikla, galėtume mėgautis laimingu ir sveiku gyvenimu. Jeigu pasireiškia kokie nors simptomai, dėl kurių įtariate hormonų disbalansą, rekomenduojame kreiptis į gydytoją – paskirtas medikamentinis arba kitoks gydymas padės susigrąžinti gerą savijautą.

Taip pat skaityk: Ovuliacija – kaip žinoti, kada ji vyksta?