Iliustracijos autorė Teklė Ūla

Vis daugiau moterų prabyla apie savo gimdymo patirtis, nėštumą. Turime ir mes nufilmavę vieną stiprų video šia tema. Atrodo, kad viešajame diskurse atsiranda daugiau vietos ne tik rožinėms istorijoms apie tai, kaip moteris paveikia šios patirtys, vis daugiau kuriasi moterų tinklaraščių ar socialinių tinklų paskyrų, kur piešiamas motinystės be filtrų paveikslas. Tai padeda ne tik toms, kurios iki šiol galėjo jaustis vienišos su savo „nerožinėmis“ patirtimis, tačiau ir toms, kurios dar neturi vaikų.

Pagalvojau tuomet: o vyrai? Juk jie irgi dalyvauja, nors ne taip stipriai fiziškai, tačiau ši patirtis jų gyvenimus irgi liečia. Kaip? Kokių sunkumų jie patiria? Kaip jiems pasiruošti? Ką jiems veikti nėštumo metu? Jaučiu, kad šios temos dar tik bunda ir norisi prisidėti prie jų žadinimo. Uždaviau kelis klausimus šia tema Lietuvos dulų asociacijos narei, dulai Linai Gabrijolavičienei. Liną ištikimi nebegėdos draugai pažįsta iš šios tinklalaidės apie gimdymą.

Yra nemažai informacijos moterims, kaip fiziškai ir psichologiškai ruoštis gimdymui, ko tikėtis, o ką tu galėtum pasakyti vyrams: ko jiems tikėtis, kaip pasiruošti?

Skirtingai nei moteriai, vyrui nereikia gimdymui ruoštis fiziškai, tačiau emociškai ir intelektualiai – verta. Jei ketinate dalyvauti gimdyme, svarbu žinoti, kas tai yra. Anatomijos, fiziologijos, psichologijos pagrindus įgyti per ilgus nėštumo mėnesius tikrai galima. Taip pat verta išsiaiškinti, kokia yra rutininė gimdymo priežiūra – kuo skiriasi įstaigos, kuriose teikiama pagalba gimdančiai moteriai, kokios įprastos procedūros ar intervencijos atliekamos, kokie yra jų privalumai ir trūkumai, šalutiniai poveikiai, kas priimtina gimdančiai moteriai, kokie jos prioritetai ir pasirinkimai. Išsigryninti savo nuostatas ir vertybes – vaiko gimimas yra vienas ryškiausių įvykių šeimos gyvenime.

Dabar kokybiškų kursų, bent jau didžiuosiuose miestuose, yra. Verta nueiti į bent vienus nepriklausomus ir išsamesnius, taip pat perskaityti knygą ir pažiūrėti filmų su kalbinamais ekspertais.

Testas pasitikrinti, ar esat pasiruošęs – įsivaizduokit, kad gimdymas prasideda staiga ir negalite pasikviesti pagalbos. Stringa kvėpavimas ir kyla panika?

Perdirbinėkite šią situaciją mintyse, pasitelkite visas reikiamas priemones, kol rasite sau priimtiną sprendimą ir galėsite pasakyti – situacija itin mažai tikėtina, bet jei bus – susitvarkysiu.

Galbūt galėtum pasidalinti savo patirtimi: ką esi pastebėjusi – ką reiškia nėštumas ir gimdymas vyro gyvenime, su kokiais iššūkiais jie susiduria, kokie jausmai juos aplanko?

Vyras ir jo jausmai Lietuvoje – dar labai šviežia tema. Dauguma, paklausti, kaip jie jaučiasi, sako normaliai! Visuomenės pokytis šioje srityje yra gal vienas ryškiausių ir staigiausių – dabartinių vyrų, iš kurių daugumos tikimasi, kad jie gimdyme padės, tėvai ne tik neturėjo galimybės būti šalia gimdančios moters – jie ją apskritai pamatydavo po kokios savaitės su standžiai supakuotu kūdikiu prie gimdymo namų durų. Draugai apie tai šneka trimis žodžiais, jų patirtis dažnai labai šviežia, nereflektuota, neperdirbta. Žinių apie tai, kas yra gimdymas, nėštumas, vaiko atsiradimas beveik nėra – labiau nuotrupos iš draugų gyvenimo, dramatiškos portalų antraštės, scenos filmuose su paklaikusiomis gimdyvėmis, kurioms visa ligoninė šaukia „push! push!“

Sakoma, kad moteriai tranzitą į motinystę palengvina (tai tikrai nereiškia, kad jos nesusiduria su sunkumais!) biologija, o vyro tapimas tėvu yra daugiau ar mažiau sąmoningas apsisprendimas ir atsakomybės prisiėmimas. Tokio svarbumo pokyčiai kelia mišrius jausmus – tarsi tampi suaugęs, gal būsi panašus į savo tėvą, gal vaikas tavęs nemėgs, gal nemokėsi su juo bendrauti, gal tau nesiseks, gal tapsi nuobodus, gal nebegalėsi būti spontaniškas, gal nepakaks pinigų ne tik pomėgiams, bet ir kokybiškam pragyvenimui, gal nebebus laisvės, gal atitrūks draugai, koks bus seksas, kuo virs mylimoji, kaip atrodys jūsų vienų laikas, ar gali prisiimti atsakomybę už žmogaus auginimą ir ugdymą, kokias vertybes jam perduosi, ką tau reiškia šeima.

Man labai patinka konsultuoti poras, kai vyrai jaučia esantys svarbūs šiame procese, gali užduoti savo klausimus ar išvėdinti nerimą – kartais tam pakanka vos vieno susitikimo.

Gyvenam savotiško socialinio eksperimento sąlygomis – vyrai gimdyklose pageidaujami, tačiau nei tam ruošiami, nei po to jiems padedama visa patirtį integruoti (moterys tą pagalbą irgi turi susirasti pačios, beje).

Niekas kitas šios padėties ir nepakeis, kaip tik tie, kuriems aktualu – gal pradės steigtis savitarpio pagalbos grupės, gal bus išversta knyga apie vyrų patirtis, gal atsiras daugiau specialistų, teikiančių jiems reikalingą pagalbą.
Trumpas, bet emociškai įkrautas buvo gegužę pirmagimio susilaukusio Jungtinės Karalystės princo Harry pokalbis su žurnalistu – taip gali atrodyti vyras, išsimaudęs meilės hormono oksitocino jūroje kartu su savo moterimi.

Yra paplitęs manymas, kad pirmais kūdikio gyvenimo mėnesiais jam labai svarbus ryšys su mama. Bet juk tais mėnesiais jam taip pat svarbu užmegzti ir ryšį su tėčiu, bei, manau, nėra sąžininga nuvertinti tėčių vaidmenį vaiko gyvenime. Ką tu apie tai manai? Kaip subalansuoti abiejų partnerių vaidmenį savo vaiko gyvenime? Kuo naudingas tėtis galėtų būti pirmaisiais vaiko gyvenimo mėnesiais?

Yra toks posakis – vaikui užauginti reikia viso kaimo. Ir dėl to, kad tai yra sudėtingas ir kartais labai varginantis darbas, ir dėl to, kad augančiam žmogui yra labai sveika užmegzti artimą ir saugų ryšį su bent keliais suaugusiais žmonėmis. (Bent su vienu nuolatiniu – būtina, kad galėtų formuotis saugi prieraišumo forma, dedanti pagrindą vėlesniems žmogaus santykiams su kitais). Ne tik mama, tėčiu, bet ir seneliais, dėdėmis, tetomis, auklėmis, tėvų draugais – kiekvienas, gebantis atvirai, su meile bendrauti su augančiu vaiku, gali būti jam dovana.

Santykis yra vertingas savo autentiškumu – kiekvienas atranda, ką gali suteikti augančiam žmogui, kokiu būdu patenkinti jo poreikius, auginti jį besąlyginės meilės atmosferoje, dalintis tuo, ką pats turi ir moka. Išraiškos gali būti labai buitiškos – viena žindo, kitas glaudžia prie nuogos odos, kad stimuliuotų nervinės sistemos vystymąsi, trečias jiems abiem paruošia šilto, šviežio, pilnaverčio maisto ir nuramina, kad viskas yra taip, kaip ir turi būti. Arba – vienas guodžia, kitas žaidina, vienas keičia sauskelnes, kitas pasirūpina, kad jų nuolat būtų. Būdamas toks mažas, kūdikis gali neįtikėtinai stipriai sujaukti poros gyvenimą, emocijas, namus – kad visa tai būtų suvaldyta, pastangų gali prireikti nemenkų. Konkrečią šeimą ir sukuria konkretūs žmonės – su savo pasaulėžiūra, gebėjimais, norais.

Kaip vyras gali padėti savo partnerei nėštumo ir gimdymo metu?

Jei vaiką ketina auginti abu partneriai kartu, labai gerai, jei ir ruoštis jo gimimui gali abu. Kitaip gali nutikti taip, kad į kursus viena vaikščiojusi ir knygas viena skaičiusi moteris pagimdžiusi dar prisiims ir vyro mokytojos vaidmenį, bandydama koncentruotai perduoti tai, ko pati dar tik pradeda mokytis – ir gal net jausdamasi atsakinga, jei jam kas nors nepavyksta iškart. Man atrodo, vertinga kartu skaityti knygas apie kūdikio auginimą, eiti į žindymo kursus (keista, ar ne? Bet žindymo sėkmė labiausiai priklauso būtent nuo turimų žinių ir partnerio palaikymo), žiūrėti filmus apie gimdymą. O svarbiausia – kalbėtis. Aptarti, kokias nuostatas iki šiol turėjote, kaip viską įsivaizduojate ir kokios patirties norite patys. Paklauskit, ar moteris nori jus kviestis į gimdymą ir kuo galite būti naudingas.

Jei jaučiat, kad labai nenorite dalyvauti ir šis jausmas nekinta gimdymui artėjant – būtinai tai pasakykite, nes įsitempęs vyras gali reikšti, kad atsipalaiduoti negali ir moteris, o tada ir gimdymas stringa.

Nėštumas gali būti fiziškai ir emociškai sudėtingas – kai kuriomis dienomis jėgų nelieka niekam kitam, tik kūdikio auginimui gimdoje, tada vyro gebėjimas perimti visą buitį gali būti itin reikšmingas. Kintantys santykiai duoda progų atrasti dar nepatirtas vienas kito savybes – tai gali būti labai gražus poros gyvenimo etapas.

Gimdant vyras gali rūpintis, kad moteriai būtų patogu atsiduoti procesui. Atsakinėti į personalo klausimus, jei ji gimdo ligoninėje, paduoti reikalingus daiktus (ir prieš tai juos supakuoti, kad žinotų, kur kas yra), pabūti atrama, jei jai norisi stovėti, pamasažuoti, paglostyti, pajuokinti, pagirti, paguosti, pašokti, paleisti muzikos, išjungti šviesą, palydėti iki dušo, patiesti paklodę ant kamuolio, nufotografuoti ją sąrėmiaujančią, paduoti vandens ar šokolado, pakviesti akušerę, kai jos prireikia, kol personalo palatoje nėra – padėti išvengti vienatvės, įveikti baimę, nuobodulį, nekantrumą, nusivylimą, pyktį – atliepti moters poreikius, įkvėpti ir apginti jos pasirinkimus ir teises, jei prireikia. Jei gimdymas užsitęsia – nueiti pavalgyti ir pamiegoti, nes kai vaikas gims, viskas ne baigsis, o tik prasidės – tuo nauju žmogumi reikės pradėti rūpintis iš karto, o tam reikės bent jau nemiegoti.

Pogimdyvinė depresija būna moterims, o vyrams ar tenka susidurti su krizėmis po vaiko gimimo? Su kuo tai gali būti susiję? Kaip jiems padėti?

Vaiko gimimas yra labai didelis pasikeitimas jo susilaukusiai porai. Kai vaikų auginimas buvo išimtinai moterų reikalas, ir būsenos jo susilaukus buvo jų patirtis. Dabar į šią teritoriją žengia ir vyrai. Nenumatymas, neįvertinimas, negalėjimas prisitaikyti prie pokyčių gali lemti įvairias emocines būsenas. Depresija – tai skalė tarp psichozės ir melancholijos, ne visiems ji pasireiškia vienodai. Dabar žinoma, kad sunkesnių jausmų trigeriai – anksčiau buvusi depresija, tarpusavio santykių krizės, partnerio depresija, taip pat – hormonų pokyčiai, nes juos patiria ir vyrai. Dar – ypatingas stresas dėl tapimo tėvu, socialinės paramos trūkumas ir jausmas, kad esi išstumtas iš mamos ir vaiko diados.

Kol kas beveik visas postpartum, arba pogimdyvinis, laikotarpis yra paliktas be socialinės paramos – naujajai mamai gimdymo namuose pasakoma, kad maždaug po pusantro mėnesio ji turėtų pasirodyti ginekologui, ir viskas. Su visomis kitomis savo būklėmis, klausimais, nuogąstavimais, džiaugsmais pora turi tvarkytis savo jėgomis (dažnai – ir pinigais). Padėti gali kalbėjimasis – tarpusavyje, su draugais ar specialistais.

Juos galima rasti https://depresijosgydymas.lt/, https://krizesiveikimas.lt/, psichikos sveikatos centruose poliklinikose, pasikonsultuoti telefonu su psichologais vaikų auklėjimo klausimais galima skambinant Tėvų linijai 8 800 900 12, konsultacijas ir pagalbą teikia ir dulos.

Sekite Linos puslapį facebook.

Daugiau šiomis temomis: Apie nuostabų 3 vaikų tėtį , 4 moterys dalinasi savo patirtimis apie gimdymą ir Apie gimdymą su dula

.