Į viršų

Apie gimdymą su dula

Iliustracijos autorė Meda Dargytė

Dulos yra moterys, lydinčios kitą moterį nėštumo ir gimdymo metu. Šio epizodo viešnia – dula Lina. Lina lydi moteris per šias stiprias patirtis jau kelis metus.

Šiame epizode palietėme daug aktualių klausimų: kas yra gimdymas, ką ši patirtis reiškia moteriai? Kaip pasiruošti šiam vyksmui? Vyras gimdyme: taip ar ne?

„Moteris, kuriai sudaromos sąlygos pačiai išgyventi ir turėti jausmą, kad aš tai padariau, iš gimdymo išsineša didžiulę jėgą, kad jeigu aš tai padariau, aš galiu viską, bet taip viską, kad iš tikrųjų VISKĄ.“

Dula Lina papasakojo, kuo gimdymas yra panašus į seksą, su kuo siejama pogimdyvinė depresija ir kur galima ieškoti nevaisingumo priežasčių.

Jeigu moteris turi blokų galvoje, jeigu jai labai baisu atsipalaiduoti, jeigu moteris turi patirtį, kurios metu atsipalaidavimas jai reiškė skausmą, tai ir gimdydama ji tikriausiai negalės atsipalaiduoti.

Gimdymas reiškia, kad kažkas tavo gyvenime pasikeitė galutinai ir tu niekada nebebūsi tokia, kokia buvai ir tu gimsti iš naujo.

Linos puslapis feisbuke
Čia galite rasti jos tekstų.

Už galimybę įrašyti šią tinklalaidę dėkojame Nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai <3

Kviečiame klausyti ir atsiųsti mums savo pozityvias gimdymo patirtis čia: man@nebegeda.lt

Vedu radijo laidą „Pasimatymai” per Žinių radiją, vaidinu O.Koršunovo spektaklyje „Kankinys”, visai neseniai išleidau savo pirmąją knygą „Vyvenimas”. O dabar visa galva panėriau į kūno, sekso ir santykių temas – šiuo metu man tai užvis įdomiausia.

Komentarai (26)

  • Grytė

    Labai protinga pašnekovė. Gera klausyti, kaip dėlioja mintis ir argumentuoja. Turėjau visiškai kitą įsivaizdavimą apie dulas ir gimdymą. Ačiū, kad praplėtėt supratimą!

    reply
  • Rūta

    Iki ašarų… Kaip nuostabu , kad prabilote apie tai!!! <3. Lina, kaip svarbu, kuo plačiau ir kuo daugiau kalbėti. Nes nuos vaikystės buvo pakabintas didžiausias gyvenimo siaubas- gimdymas. Visąlaik gyvenai su tuo, kad reikės pereiti tą " bedugnę". O patirtis mano visai kita. Aš tapau stebuklo tvėreja, jauciausi įstabiai. Ir kaip apmaudu, kad tiek laiko gyvenau su baime. Ačiū Jums, myliu!

    reply
  • Vilma

    Beata, dėkoju, jog ESI…, ESI sau ir kitiems. Tavo pašnekovai, temos – verčia susimąstyti, susikratyti, ieškoti daugiau. 🤗🙏🏼
    Ačiū Tau ir Tavo pašnekovei.
    Liną išgirdus labai seniai – pamilau iškart. Ji žemiškai dangiška, o tai vertybė.. 🌞 Linkiu kuo daugiau tokių ir panašių temų! Beje, tavo klausimai (nors ir nepatyrusios) – labai taikliai užduodami, turi dovaną 🙂

    reply
  • Santa

    Ačiū už puikų pokalbį!

    Labai džiugu, kad vis plačiau kalbama apie GERAS patirtis, nes baimė, kylanti iš nežinojimo, labai kausto. Aš bijojau gimdyti ligoninėje, nes bijojau, kad iškils konfliktas gimdymo metu, jei man pradės aiškinti, ką, kaip ir kada daryti. Bijojau, kad susikaustysiu, susigūšiu, sulįsiu į savo kiautą, o, jausdama savo kūną, žinodama jo reakcijas stresinėse situacijose, bijojau, kad man bus taip, kaip mano mamai, mano sesei ir tūkstančiams kitų moterų, kurios pasakojo, kaip buvo sunku, šalta, skauda, truko ilgai ir t.t. Labiausiai bijojau vaistų ir intervencijų, nes suvokiau, kad va tada tai tikrai mano kūnas ims ir susipainios, nustos harmoningai veikęs. Todėl daug domėjausi, skaičiau, važiavau į paskaitas ir ieškojau informacijos apie ligonines, kurios vertinamos, kaip palankios mamai ir kūdikiui. Dulos tuo metu buvo pradėjusios pirmuosius mokymus Lietuvoje.

    Prasidėjus sąrėmiams, nebuvo jokios minties apie važiavimą kažkur 🙂 Mes dviese su vyru likome namie ir dukrytę pasitikome dviese. Buvo gera, šilta, saugu, aš buvau visiškai rami, atsipalaidavusi ir, atėjus stangoms, nustebau, kad taip greitai! Tai buvo mano pirmasis gimdymas. Dukrelė užgimė per 9 val. nuo pirmųjų sąrėmių. Po gimdymo girdėjau visokių frazių – kad aš drąsi, kad man pasisekė. Manau, kad mano drąsa buvo tik tame, kad pasirinkau tai, kas man teikė stiprybės, ramybės ir tai, kame jaučiausi saugi. Aš pasitikėjau savo kūnu – pažinau jį iki tol, kol pastojau. O sėkmė ateina tiems, kurie įdeda pastangų ir tikėjimo 🙂

    Tikrai neagituoju gimdyti namuose. Tai buvo mano pasirinkimas, natūraliai suvoktas jau prasidėjus sąrėmiams – krepšys ligoninėn buvo suruoštas. Tik sakau, kad reikia PAŽINOTI SAVE, ĮSIKLAUSYTI, išmokti girdėti savo, o ne kitų poreikius, būti sąmoningoms. Ir būtinai domėtis, mokytis, sužinoti kuo daugiau apie šį nuostabų virsmą. Gal vienoms reikia žinoti visą kelią fiziologiškai, visus etapus, hormonų poveikį, medicininius terminus ir t.t. O kitoms, žinoti, kaip elgiasi jų kūnai skirtingomis situacijomis, būti pažinusioms savo vidinį pasaulį. Arba ir viena, ir kita. Vienoms reikia, kad jas palaikytų vyras, o kitos jaučiasi prie savo vyrų įsitempusios ir reikia sesers, dulos, draugės, mamos palaikymo. Išnaudokite visas gerąsias, gražiąsias, labiausiai atpalaiduojančias patirtis, ieškokite to, ko reikia jums, kur jūs jaučiatės saugios, su kuo jaučiatės saugios. Man atrodo, kad tai labai svarbu – vidinė ramybė, harmonija su pačia savimi ir raminantis žinojimas, kas vyksta. Ir palaikymas.

    Nuostabių virsmų ir (pasi)tikėjimo visoms!

    reply
  • Viltė

    Man ši tema dar gan tolima, tačiau labai aktuali, tad ačiū už podcast, lauksiu daugiau. 🙂
    Labai sudėtinga internete rasti nesmerkiančios informacijos motinystės tematika, nes dažnai rašo arba nekenčiančios vaikų, arba supermamos, kurios norėtų nukryžiuoti visas, norinčias epidūro, neapsisprendusias dėl maitinimo, planuojančias greitai grįžti į darbą.
    Man labai aktualu gimdyvės teisės – kokių intervencijų galima atsisakyti, kaip su gimdymo planu, ar tie baisūs „kirpimai“ yra būtinybė, ar daroma tik dėl įpročio nes gydytojui taip paprasčiau. Galu gale ar ta poza atsigulus yra dėl gydytojo patogumo, ar moters.
    Šiurpas nukrato prisiminus tą istoriją, kai policininkai gavo apdovanojimą už tai, kad laikė gimdančios moters rankas ir neleido jai judėti.

    reply
    • Indrė

      Labai geri klausimai, norėčiau ir aš išgirsti žmogiškai-žemiškai profesionalių nuomonių šiom temom. Dula Lina taip pat užsiminė apie galimas įvairių intervencijų pasekmes, būtų labai naudinga plačiau šią temą panagrinėti. Na, ir skiepų tema dar tokia kontraversiška….tik nesu tikra, ar ji Nebegėdai ir Sultims į temą?

      reply
  • Neringa

    Nuostabus pokalbis, itin graži pašnekovės Linos kalba, jos mintys tiesiog įplaukia į širdį. Labai sveikinu nebegėda komandą pradėjus šią naują svarbią rubriką!

    reply
  • Marija

    Bet tikrai, kaip gera žinoti, kad esu ne vienintelė kuri taip bijo gimdymo, kuriai atrodo kad tu paaukoji viska vardan vaiko. Ačiū už šį epizodą.

    reply
  • BIRUTE

    Labai idomus pokalbis. Kuomet pries 8 metus laukiausi pirmo vaiko ir pradejau dometis gimdymu, pirma karta suzinojau, kas yra dula. Pagalvojau, kad ji butu vertingesne gimdymo partnere nei vyras. Nors mano vyras gerai atlaike gimdymus, pries domejosi ir skaite, bet man tai visgi labai moteriskas reikalas. Su moterim kazkoks didesnis bendrystes seserystes jausmas. Pritariu, kad gimdymui reikia ruostis ir dometis, susipazinti su ivairiais galimais variantais. Nors man buvo nusivylimo, kad tiek meditavau tiek ruosiausi, ir nepavyko „lengvai praslisti“, bet moraliskai atlaikiau gerai. Beje, mano mama pasakojusi apie savo vaiku gimdymus, niekada negasdino. Ir del menesiniu sudomino pastebejimas apie mamu perteikiama poziuri. Kuomet mama pirma karta apsviete kas yra menesines, apsiverkiau, labai baisu pasirode,o ji ramiai paaiskino pateikdama kaip tik teigiama dalyka. Ir man menesines nera labai skausmingos nei gedingos.
    Aciu Beata, uz atviruma. Labai gerai pasakyta, kad kol pats nepatirsi, kitam neimanoma nupasakoti. Taciau, oi kaip moterys megsta dalintis savo gimdymu patirtim tarpusavyje, nupasakoti iki smulkmenu. Apie jokia kita patirti tiek gyvenime nepasakos, kiek apie savo gimdyma. Koks tai didziulis ivykis kiekvienai. Ir vaiku auginimas toks keistas dalykas, viena momenta gali sakyti, viskas pavargau, isprotesiu, neistversiu, kita „kaip tau dieve, aciu uz sita laime“. Pati stipriausia besalygine meile.

    reply
  • Eglė

    Lina buvo šalia manęs, kai gimdžiau antrąjį vaiką. Nuostabi siela, visom prasmėm labai graži moteris. Dėl jos buvimo man ir su manimi prieš gimdymą ir jo metu man nebegėda dėl labai daug dalykų.

    reply
  • Ieva

    Miela Beata!
    Ačiū ačiū ačiū! Už visas temas, bet ypatingai už šita! Taip gera buvo klausytis Linos ir tavyje atpažinti mane prieš gimdymus!
    Aš pati pagimdžiau du vaikus ir tai buvo labai labai ypatinga! Nesakau paprasta, bet tai buvo stebuklinga, nežemiška ir kažkoks priartėjimas prie kosmoso ar Dievo, ar dar kažko!
    Man 39 metai, aš užaugau su supermamos puslapiais ir baisiom gimdymo istorijom:) ačiū Dievui mano mama man vis kartodavo, kad mūsų gimines moterų klubai yra sutverti lengvam gimdymui ir mamai mano gimimas ir seses gimimas yra nuostabiausios patirtys. Prisiminiau tuos žodžius kai laukiausi. Bet tos baisios gimdymo istorijos buvo itin stiprios… bijojau gimdymo, plysimu ir t.t. Apie tai, kad vyras turi pasiruošti morališkai išvis nebuvo kalbos…
    Man padėjo knyga L. Kiskune ir R. Pociute “Gimdymas ir gimimas”. Būtinai rekomenduoju perskaityti visoms moterims! Man tai atvėrė nauja pasaulį, aš lyg atsimerkiau! Skaičiau kelis kartus, nupirkau knyga sesei, draugėms. Ji tokia užburianti! Joje tiek daug moteriškos stiprybes ir jėgos!

    Ir kaip minėjo dūla Lina: tikro bendravimo nepakeis nei Facebook nei internetas… būtinai reikia išeiti ir pasikviesti kitas moteris. Jos yra stiprybes šaltinis.
    Aš negimdžiau tokia sąmoninga, kokia galbūt esu dabar, bet vienas pribuvėjos sakinys manyje padare perversmą: kad ir kaip butų sunku, pagalvok, kad vaikeliui dar sunkiau! Jis turi gimdymo metu praeiti tokia gyvenimo mokykla ir lisdamas gimdymo kanalu, jis dar daugiau patiria nei mama! Tu esi mama, tu gali jam padeti: kvėpuodama, nestresuodama, samoningai apie tai galvodama.
    Beata, tu būsi nuostabi mama! Ir galbūt pasidalinsi savo gimdymo istorija:) aš tikrai dar norėčiau gimdyti…. arba patirti ta gimdymo stebuklą būnant šalia kitos moters…
    Būti dūla- mano sena svajone… šiandien pokalbio dėka, nuvaliau nuo svajones dulkes:) ačiū!!!!

    reply
  • Rasa

    Paklausius, net pagalvojau, kad gal ir aš visgi norėčiau vaikų…

    Labai praturtinantis mintis, patirtis, suvokimą pokalbis… <3 Labai jums ačiū, kad tai darote.

    reply
  • Ieva

    ačiū, Beata, kad priėjai prie Linos. Gimdymo tema nebėra aktuali šiuo momentu, nes namuose jau laksto keturi vaikai ( Du iš jų gimę namuose. Dėka viso natūralaus gimdymo judėjimo Lietuvoje ir žinių sklaidos ). Bet… visas pokalbis taip susivalgė, kad norėtųsi jo ilgesnio.
    Skambinomės su brolio žmona, kuri ir bijo, ir nelabai nori. Bet ji pradėjo kalbėti apie podkastą su jumis. Ir ji pirma pasakė, kad nori DAR. Ir aš vėl pajaučiau, kaip per kūną nubėgo trys dideli šiurpai malonumo, prisiminus viską, ką teko patirti gimdant, ruošiantis ir laukiantis.
    Ačiū didelis jums abiejoms

    reply
  • Lina

    Labai ačiū už šią laidą. Vis dažniau pagalvojam su vyru, kad jau norėtume vaikučio. Tam sąlygos yra, amžius tinkamas. Vyras labai nori vaikučio ir tikiu, kad būtų puikus tėtis. Bet manyje kirba daug abejonių: bijau gimdymo, bijau, kad nesugebėsiu pakankamai mylėti, rūpintis vaikeliu. Nesijaučiu tinkama būti mama, nes nieko apie tai nežinau, o ir nežinau nuo ko pradėti. Ar vis tik visi motiniški instinktai turi atsirasti savaime? Svetimi vaikai nekeliai ypatingų jausmų, bet atrodo, kad savo vaikas būtų toks artimas. Bet kartu ir kankina įvairios abejonės. Galbūt tai reiškia, kad dar ne laikas, bet taip sunku suprasti. Atrodo, tos baimės ir nežinomybė užkerta kelia svajoms apie tėvystės laimę. Tiesiog norėjau pasidalinti tokiomis savo mintimis, galbūt ir dar kam nors tai bus artima. Būtų šaunu, jeigu rašytumėt daugiau apie patį pasirinkimą būti tėvais ir kaip tai daryti sąmoningai. Arba apšvieskit kur rasti info 🙂 nes dažnai tiesiog pasiklysti baimę skatinančiose istorijose 😀

    reply
    • Birute

      Del gimdymo baimes, as galvojau taip, ne pirma ir ne paskutine, kaip nors istversiu 🙂, galu gale yra priemones, epiduras ir pan. Tik as jo taip pat bijojau 🙂. 21a medicina stipriai pazengus, labai maza tikimybe komplikacijoms
      Del meiles vaikam. Mano draugei niekada nebuvo idomus svetimi vaikai, kai susilauke savo, sakyciau dar labiau susilyde, nei kai kurios kitos pazistamos mamos. Taip kad greiciausiai jusu jausmai tikrai pasikeis. Tik ne visom tas jausmas ir rysys atsiranda is karto gimus vaikui ir tai gali isgasdinti, bet su laiku rysys atsiranda ir sustipreja jausmai. Todel, kad nemylesit savo vaiko laaabai maza tikimybe.
      Del ziniu stokos. Taip, deja nieks neiduoda instrukcijos konkreciam vaikui, bet siais laikais daug literaturos, daug info lengvai pasiekiama, galima kazkiek pasiruosti ir gimus vaikui visada gauti pagalbos.
      Šiais laikais mes per daug užsikraunam save, kad jei negalim buti tobuli tevai, tada geriau visai jais nebut. Tobulu nera. Svarbiausia vaikus myleti, o visa kita neverta bijoti. Tam tikros baimes, aisku, visiem yra, kaip ir pries bet kokio projekto sumanyma 🙂

      reply
  • Milda

    Įdomu, gražu ir gera klausyti, daug naujų minčių.
    Gal ir teisingai, reikia ypač vis dar laukiančios gimdymo teigiamų minčių ir nusiteikimo, kad viskas bus šauniai.
    Bet visgi man liūdna, kad vėl yra kalbama tik apie gražią pusę. Gal man tiesiog pikta, nes mano patirtis kitokia, nei čia daugeliu atveju pasakojama čia. Viskas, ką girdėjau iki gimdymo, tai kaip čia, kad kaip nuostabu, kad gi viską, kas buvo baisu pamirši pamačius vaikutį, kad reikia tik nusiteikti. Ir aš tikrai nuoširdžiai ir labai giliai tikėjau, kad su teigiamom mintis va viskas lengva ir bus. deja. Kone viskas ką pamenu iš gimdymo – tai skausmas, žudantis skausmas….o tada jau viskas po to, kas yra stebuklinga ir nepakartojamai nuostabu. Bet aš tikrai norėčiau, kad man kažkas būtų pasakęs, kad žinai, o gal gimdymas truks ir parą ir gal tu raitysies and grindų klykdama iš nežmoniško skausmo, nes žinai, būna ir taip, gali būt, kad bus baisiai sunku, nepatogu, negera ir tu tikrai to skausmo nepamirši, būna ir taip, ir tai normalu.
    Norėčiau, kad tai būtų buvę pasakyta. Nes jau beveik 3 metus galvoju, tai gal aš nenormali, ar aš bloga mama, kad su vaikučio (kurį iš visos širdies myliu) aš visgi nepamiršau, kaip MAN buvo sunku, kaip skaudėjo ir apie dar vieną gimdymą bijau net pagalvoti

    reply
  • Justė

    Labai džiaugiuosi, kad kalbėjote apie nėštumą ir gimdymą, bei ketinate tai daryti toliau!
    Šiuo metu laukiuosi ir dažnai kyla įvairiausių baimės kupinų minčių tiek apie gimdymą, tiek apie pirmas paras su kūdikiu. Kyla klausimai: ar sugebėsiu? O jeigu nenorėsiu? O jeigu susirgsiu depresija? Kartais jaučiuosi tokia silpna, jog atrodo numirsiu begimdydama. O kartais, kad viską ištversiu jeigu reikės. Labai dviprasmiški jausmai užklumpa. Atrodo, kad gailestis sau ir baimė dėl mano kūno užgožia džiauksmą, kuris labai nori prasibrauti į dienos šviesą.
    Gan sudėtinga pratintis prie minties, kad po gimdymo mano gyvenimą kontroliuos vaikelio poreikiai, o ne mano. Tas ilgametis siekimas viską galėti dėl savęs, sau ir taip kaip nori pasirodo nėra jau toks geras dalykas 🙂 kalbėkite dar, Beata! ☀️

    reply
  • Asta

    Jau ko tikrai labai nesuprantu tai visu situ komentatoriu karksejimo koks stebuklas yra gimdymas 😀 nu jau negalvojau tokio masinio susilydimokad oi vat moterytes esam nuostabios nes gimdom stebuklelius 🙂 dar ko nesuprantu tai kai kurios raso: tema dar tolima, bijau BET REIKES. Ne, mieloji, jei bijai ir nenori – nereikes. Nu dievazi kazkaip nusivyliau 🙁

    reply
  • Inga

    O aš negalvojau kad būsiu puiki mama ar turėsiu tiek meilės savo vaikams. Ir gimdymo bijojau iki vienų mokymų, kur a.a. Banga taip nuostabiai viską papasakojo, kam reikalingas skausmas gimdymo metu, kam kas kaip veikia hormonai… Ir norit tikėkit, norite ne, bet pirmus sarėmius pajaučiau 1val. Nakties skaitant kitų mamų teigiamas gimdymo patirtis (gimdymas su šypsena knyga, šiaip realiai tik tą vieną skyrių ir spėjau paskaityti), o po to smagus maudymasis karštoje vonioje 2valandą nakties sužinot ar čia paruošiamieji sarėmiai ar ne. Gi smagu! Nes paprastai nesimaudai naktį o ir nėštumo metu vengi maudytis karštoje vonioje …ir buvau bent tris didelius vonios burbulus pasiruošusi trims kartams, nes nesitikėjau kad per pirmas naktines maudynes paaiškės kad čia neparuošiamieji..tada 3valandą nakties dar vieną online žaidimą spėjau sužaisti, nes naktį mažai žmonių, tai gerai sekėsi, bet koks tai jau gėda sakyti (čia spėju vos ne vienintelis dalykas iš gimdymo visos nakties:D ). O tada po to pasitikrinau daiktų krepšį ir apie 4val nusprendžiau vyrą kelti – kad patikrintume kaip ten už mokesčių mokėtojų pinigus įrengtos tos gimdymo ligoninės 😀 apsižiūrėti kad būtų proga. Kol susikuitėm tai ir važiavom.. tiesa prieš atvažiuojant prie ligoninės paskutinį kartą sukant žiedu vyro paprašiau sustoti – nusivėmiau 🙁 nėštumo toksikozė.. o pi to viskas greitai. 7cm, į trečią aukštą iš karto gabeno, pirma palata…. Ir 7:13 gimė duktytė… Nei ten to baisaus skausmo, nei ko nebeatsimenu.. o su antru vaiku dar geriau.12val dienos Basanavičiaus gatvėje stovėjau eilėje prie burbulinių vaflių, nes tą vasarą tik atsiradę buvo ir būtinai norėjau paragauti, tai eilėje laukt pasirodė nebemalonu, po to dar visur pasivaikščiojom, savo tėčiui telefone kažką padėjau suinstaliuoti. Tie vyrai nieko nesuprato, tai savam vyrui jau paprašiau kad dukrą paneśiotų…o po to apie 14val ošvažiavom į ligoninę. Ten pamatė 8cm, vėl atrodo į 3čią aukštą. Nuostabi aosfera ligoninėje, pušynas, tolumoje įsivaizdavau ošiančią jūrą už jo.. tuoj ir 10cm, pradūrė vandenis tai dar 15min su akušere šnekėjom apie orą ir sekmadienio smagumus kol kūnas prisitaikinėjo prie pakitusios situacijos gimdoje ir tada15:15 gimė antra dukrytė… Myliu jas abi, bet bijau, kad tiek neižteks ir norėsiu dar 🙂

    reply
  • Agnė

    Ačiū už įrašą, tikrai įkvėpė mane susirasti dulą Klaipėdoje, susitinkame jau kitą savaitę!

    O ypač ačiū, kad palietėt vadinamų supermamų temą, mane privertė labai susimąstyti, ar tik irgi nesu iš tų, kurios kiek nuvertinčiai žvelgia. Bus įdomu apie tai pagalvoti daugiau, tad smagu, kad padedate visuomenei ugdyti sąmoningumą.

    reply
  • Aurelija

    Nuostabus pokalbis! <3

    reply

Komentuok

Paremk Nebegėdą →