Pasaulyje, kuriame pasimatymų įpročiai ir taisyklės nuolat keičiasi, susitikinėjimas, kai tau virš 30 metų, gali būti tikras nuotykis. Atrodo, kad jaunystėje pasimatymai buvo paprastesni – du žmonės patiko vienas kitam ir nusprendė susitikti. Ir viskas. Jokių išankstinių „suderinamumo bandymų“ ar informacijos paieškos apie patinkantį asmenį.

Bėgant metams, pasimatymų laukas tampa siauresnis, nes galimų partnerių nesutinkame mokykloje ar universitete, tikėtina, kad į vakarėlius ir socialinius renginius taip pat rečiau einame, o ir draugai greičiausiai turės mažiau vienišų pažįstamų, su kuriais gali supažindinti.

Tačiau neverta stresuoti – yra daug priežasčių, kodėl pasimatymai gali būti daug geresni, kai tau virš 30-ies. Tikriausiai jau daug geriau pažįstate save, nesėkmingi santykiai išmokė, ko jums reikia iš partnerio (-ės) ir ką galite jam (jai) pasiūlyti.

Jeigu nerimaujate dėl susitikinėjimo, kai jums virš 30-ies, mes ir mūsų sekėjai pasidalinsime keliais paprastais patarimais, kurie padės pasimatymų patirtį pasitikti be streso.

6 patarimai susitikinėjimams, kai tau virš 30 metų

Surašėme 6 punktus, kuriuos siūlome prisiminti leidžiantis į naujus santykius:

1. 1. Žinokite, kas esate. Skamba labai banaliai, tačiau trumpiausias kelias į santykių sėkmę yra žinoti, ko nori. Kai neturime supratimo, kas esame, tai stipriai prailgina pasimatymų fazę, nes švaistome laiką su žmonėmis, kurie neturi supratimo, kaip su mumis elgtis, o mes negalime jiems pasakyti, nes patys to gerai nežinome.
   2. Jūsų amžius neturi daryti įtakos jūsų sprendimams. Sulaukę 30-ies galite jausti įtampą: galbūt visi jūsų draugai tuokiasi, ir jaučiate, kad atsiliekate. Jei tikitės vieną dieną turėti vaikų, galite pradėti nerimauti dėl vadinamojo biologinio laikrodžio. Tačiau prisiminkite – jūs niekur nevėluojate. Nėra taisyklių, kuriose rašoma, kad pasimatymai turi prasidėti ir baigtis sulaukus tam tikro amžiaus.
   3. Išsigydykite praeities žaizdas. Bet koks neišspręstas emocinis bagažas gali būti nukreiptas į kitą partnerį (-ę) ir sugadinti jūsų sėkmingų santykių galimybes.
   4. Nežaiskite žaidimų, kurie buvo aktualūs paauglystėje. Psichologai ragina atsisakyti žaidimų taktikos, pavyzdžiui, laukti tris dienas po pasimatymo, kol žmogus paskambins ar parašys žinutę. Jei norite ką nors pakviesti į pasimatymą, tiesiog padarykite tai. Būkite drąsūs!
   5. Būkite atviri sau ir kitam. Mes dažnai nesiryžtame atvirai ir sąžiningai pasakyti, ko norime, nes bijome būti atstumti. Tačiau pasimatymų metu reikėtų išsakyti savo ketinimus žodžiu. Jei susitikinėjate tikėdamiesi susituokti, susilaukti vaikų ir pan., išsakykite tai nuo pat pradžių – tai padės išvengti pasimatymų, kurie niekur nenuves. Jeigu vestuvių ir vaikų savo planuose nematote, šias savo mintis irgi išreikškite garsiai.
   6. Būkite drąsūs – meilė gali laukti ne tik už tinderio profilio. Nors pažinčių programėlės yra didžiulė pagalba susitikinėjant, nebijokite išeiti iš savo komforto zonos ir su žmonėmis kalbėtis „senamadiškai“. Dalyvaukite socialiniuose susibūrimuose, išbandykite aklus pasimatymus. Juk tikėtina, kad jūsų žmogus nenaudoja jokios pažinčių programėlės.

Ir svarbiausia – atsipalaiduokite. Tegu ši patirtis būna nuotykis, į kurį leisitės savu tempu, o ne todėl, kad jaučiate spaudimą sulaukus tokio amžiaus jau turėti partnerį (-ę).

Ką pataria sekėjai?

Nieko nėra geriau nei patarimai iš pirmų lūpų. Apie susitikinėjimą, kai tau virš 30 metų, diskutavome ir su begėdžiais. Dalinamės laišku ir trumpais patarimais.

Sekėjų patarimai instagrame

Sekėjų vardai pakeisti, siekiant išlaikyti anonimiškumą.

Sigita: Susidaryk sąrašą dalykų, kurių netoleruoji / nenori santykiuose, ir tų, kurių būtinai nori, ir jokiu būdu nenuolaidžiauk!

Julija: Neprasidėti su jaunesniais.

Laura: Būk savimi.

Jūratė: Jei susipažįstama online – nedelsti susitikti, kad iš karto matytum, su kuo turi reikalų.

Virginija: Per pirmą pasimatymą nebandyti išsiaiškinti gyvenimo patirties, karjeros pasiekimų.

Algė: Nesirinkti žmogaus, dėl kurio vėl reikės eiti į psichoterapiją, brangiai atsieina.

Tomas: Taupyti laiką, parodyti ir pasakyti, kad patinka žmogus, ir eiti prie rimtų temų.

Gabija: Nepulti į santykius per greitai.

Saulė: Gerai išsiaiškinti, kokios priežastys, kodėl žmogus virš 30 ir vienišas.

Goda: Žaisti atvirom kortom.

Rūta: Būti atsargiai ir neignoruoti red flags.

Kamilė: Labai aiškiai įvardinti savo lūkesčius, norus, svajones.

Justė: Negaišti laiko su žmonėmis, su kuriais nesutampa esminės vertybės ir ateities vizija.

Toma: Kad seksas per pasimatymą yra nieko blogo.

Alvydas: Daryti tai natūraliai, o ne todėl, kad reikia. Nes bus užlipta ant grėblio.

Nora: Išsigryninti, ko nori, kas yra dealbreakeriai ir negaišt laiko su tais, kurie netinka vertybiškai.

Begėdės laiškas

Prašydami begėdžių patarimų sulaukėme ir vieno atviro sekėjos laiško, kuriame ji papasakojo, kaip jai sekėsi susitikinėti sulaukus trisdešimties. Laiške slypi keletas labai svarbių ir gražių pamokų – kviečiame skaityti:

„Sveiki,

Kadangi ieškot istorijų, tai turiu vieną. Ne gąsdinimui skirta, bet man ši patirtis buvo netikėta, gal pravers kitoms. 🙂

Žodžiu, istorija įvyko prieš beveik metus, buvau visai šviežia „30+“-metė, po skyrybų, su buvusiu vyru prabuvusi nei daug, nei mažai – beveik 9 metus. Kaip galima suprasti, pirmi pasimatymai jau buvo pamiršti ir tas vienintelis tinder pasimatymas reikalavo daug jėgų, kad į jį išeičiau.

Priešistorė dar tokia, kad tinder is not my thing, o ir šiaip nepuoliau ieškoti kažkokio išsigelbėjimo kito vyro glėby, nes nuoširdžiai tikiu, kad geriau pačiai save labai mylėt ir būt laimingai vienai, nei būt su bet kuo. Tai ir į tą pasimatymą ėjau šiek tiek psichologės „paspausta“ nueit ir pamatyt, ko gi čia aplink yra. Gal tai paaiškins vieną ne patį protingiausią sprendimą į tą pasimatymą išeit jau beveik naktį, po vos kelių žinučių su žmogumi.

Žodžiu, sprendimas spontaniškas, tos kelios žinutės atrodė visai daug žadančios, tad pasirašiau avantiūrai.

Vyrukas atvažiavo manęs pasiimti iš namų (nelabai protinga, žinau), ir vos įsėdusi į automobilį supratau, jog nieko nebus. Ne mano žmogus. Bet prisiverčiau (vėlgi nelabai protinga) iš mandagumo neišlipti ir paaukoti tą valandėlę pokalbiui.

Nuvažiavom į parką, vaikščiojom, kalbėjom, kalba nebaisiai „rišosi“, bet išbuvusi mandagias ~45 min pasakiau, jog kaip ir laikas namo. Vyrukas akivaizdžiai tikėjosi one night stand, nes vis bandė fiziškai priartėti, aiškiai ir gražiai pasakiau, jog to tikrai nebus ir noriu, jog parvežtų namo. Va tada ir prasidėjo „smagumai“. 

Pirmiausiai pakomentavo: „O ką, jei nevešiu?“ Nepėsčia esu, atsakiau, jog kelią namo rasiu ir taip. Visgi automobilį užvedė, parvežė, prie namų dar kartą „pabandė“, atsisveikinau ir grįžau namo ilsėtis.

Smagumai visgi prasitęsė tuomet, kai man kitą vakarą labai gražiai padėkojus už pažintį ir parašius, jog matau, kad nieko nebus, žmogus „pameditavo“ per naktį šitą žinią ir jau kitą vėlyvą rytą (šeštadienį) pažadino savo įspūdingąją pusę.

Įspūdingąją, nes iš tvarkingai atrodančio, gyvenančio ir nemažai uždirbančio žmogaus (ir matėsi, ir gyrėsi) psichopato elgesio nesitikėjau. Taip, psichopato, nes išgirdęs „ačiū, bet ne“, jis išvadino mane žodžiais, kokių per 30+ gyvenimo metų ne visus net girdėjusi esu. Dėl bendro nuovargio sureagavau jautriai, aplink artimi žmonės pradėjo klausinėti, kas vyksta, o mano išmanusis laikrodis nenustojo vibruoti nuo jo rašomų žinučių gal 15 min. Epitetai dar ne viskas, nes po jų prasidėjo grasinimai. Užblokavusi programėlėje, staiga pradėjau gauti žinutes kitoje. Užblokavus antrą, parašė per trečią (akivaizdu, dirbo tikslingai). Galiausiai, kai nebeliko programėlių, kurias galima rasti pagal tel. nr. (taip, buvau davusi, labai neprotingas sprendimas), parašė sms. Išnaudojusi visus fantazijos resursus, pabaigiau visus įmanomus blokavimus ir žinutės liovėsi. Įdomioji dalis – kažkodėl visas žinutes, vos baigęs monologą vienoje programėlėje, jis ištrindavo – nespėjau padaryti nė vieno printscreen, tik perskaitydavau išmaniajame laikrodyje. Gal ne pirmas kartas ir žino, kad reikia trinti. 🙂

Žodžiu, bailė nesu, anaiptol – net vadinčiau save labai drąsia, bet tądien šalia buvusių draugų pasiūlymas paskambinti jam ir paaiškinti, kuo persekiojimas gali baigtis, viliojo net mane. Atsisakiau, nes aš gi savarankiška moteris, galiu apsiginti ir pati, bet nuoširdžiai kelias paras bijojau, jog tinder psichopatas gali pasirodyti prie mano durų. 

Istorija baigėsi gerai – nepaisant kelias dienas vėliau sekusių Instagram keistų sekėjų priepuolių (šimtais per dieną, lyg robotukas dirbtų), jokių kitų keistenybių savo gyvenime nepastebėjau ir nepaisant jo grasinimų tėvais, kurie buvo teisininkai (kažin, už ką būtų teisę?), gyvenimas grįžo į savas vėžias.

Moralas? Gyvenime nėra REIKIA. Man nereikia savęs versti eiti į pasimatymą, matchintis Tinder, nes kaipgi kitaip sutiksi vyrą, kai tau 30+, ar kalbėti su kažkuo iš mandagumo. 30+ gal ir duoda tą privalumą, kad pažįsti save. Žinai, ko nori. Ypač ko nenori. Ir nėra ko savęs vargint date’inimu, jei vien mintis apie tai pykina. Žmones gali sutikti visiškai netikėtai – ir Tinder, kai iš nuobodulio scrolindama spusteli širdelę, ir parduotuvėje pieno skyriuje, ir bet kur kitur. Leiskim gyvenimui mus stebinti. Ir leiskim sau pirmiausia būt laimingoms pačioms. O kai būsim laimingos ir nieko neieškosim, tikrai atsiras su kuo gyvenime ta laime dalintis.“

Apibendrindamos galime tik pritarti begėdei – gyvenime tikrai nėra to REIKIA, ypač kai kalbame apie susitikinėjimą su kitais žmonėmis.

Taip pat skaityk: Kaip suprasti, kad čia TAS žmogus? Atsako psichologė