Visai neseniai „Nebegėdos“ atliktoje apklausoje 58 % begėdžių prisipažino, kad puoselėjant romantinius santykius jiems kyla klausimas – ar šiuo metu jie yra su TUO žmogumi? 

Tarp mūsų, „Nebegėdos“ komandos, kilo diskusija, kas apskritai yra TAS žmogus. Ar tik su vienu žmogumi galime sukurti pilnavertiškus santykius? O gal tą vienintelį žmogų susikuriame patys?

Apie tai nusprendėme pasikalbėti su psichologe psichoterapeute, Mindfulness mokytoja, lektore ir CBT supervizore Lina Bagdonavičiene ir „Nebegėdos“ sekėjais.

Sekėjų pasidalijimai: kaip žinoti, kad esate su tinkamu žmogumi?

Begėdžiams uždavėme klausimą: kaip žinoti, kad esate su TUO žmogumi? Dalijamės keletu jūsų atsakymų.

Sekėjų vardai pakeisti, siekiant išsaugoti anonimiškumą.

Lina: Kai žmogus tave priima su visais minusais, neteisia už buvimą savimi, buvimą silpnu.

Karolina: Kai jautiesi laisvas.

Justė: Tokių klausimų tuomet nekyla.

Gabrielė: Jis matė mane blogiausiu gyvenimo laikotarpiu ir vis tiek pasiliko.

Diana: Kai jis jau iš tavo žvilgsnio, balso supranta, ko tau trūksta ir kas negerai.

Monika: Tai nepaaiškinamas jausmas. Apskritai, tai, kai einate ta pačia linkme, vertybės tos pačios.

Neringa: Kai jūsų santykiai brandina individualumą (augate ne tik kaip pora, bet ir kaip asmenybė).

Urtė: Bet kuris žmogus gali būti TUO žmogumi, jeigu pats nusprendi, kad jis toks bus.

Patricija: Kai tiesiog ramu, nekyla nerimas, stresas. Gera, ramu ir saugu.

Ona: Kai galim būti „mažvaikiai“ kartu. Vertinu žmones, kurie priima savo vidinį vaiką, nors ir „laikas užaugti“.

Rita: Kai gyvenate kartu, bet tuo pačiu galite leisti laiką atskirai, be jokių priekaištų.

Toma: Kai santykiuose panirę į rutiną ieškome naujos dinamikos, o ne naujo partnerio.

Lukrecija: Kai sutampa jūsų norai, poelgiai, lovos reikalai ir net valgiai.

Psichologės komentaras

Susitikusios su psichologe psichoterapeute Lina Bagdonavičiene uždavėme keletą klausimų šia tema. Dalijamės pokalbiu.

Ar kažkur pasaulyje mes iš tikrųjų turime vieną sau skirtą žmogų? Ar tai mitas? 

Meilės ryšiai kyla iš mūsų noro prisirišti, saugumo poreikio – nuo pat gimimo be kitų meilės ir dėmesio mes neišgyventume. Šis poreikis – jaustis mylimam, jausti, jog žadini kitam žmogui simpatiją, švelnumą, meilę, – yra žmogaus egzistavimo dalis. 

Pasaulyje gyvena daug žmonių, su kuriais mes turime panašumų, skirtumų, bendrų interesų, tikslų, poreikių, ambicijų. Vieni žmonės mums labiau patinka, kiti mažiau ir tikrai nėra idealaus žmogaus, kaip ir idealaus partnerio. Yra žmogus su privalumais, trūkumais. Pažindami žmogų turite mokytis pastebėti jo realų elgesį, mąstymą, vertybes, (ne)norą įsipareigoti ir spręsti, ar aš priimu jį tokį, koks jis yra, ar ne, atkreipti dėmesį, ar žmogus keičiasi, ar ne. Su kokiomis savybėmis ir elgesiu aš galiu susitaikyti, o su kuriomis ne. Bandydami atsirinkti ir mes patys elgiamės keistai. Save rodome kitokį ir ne visada esame tokie, kokie esame. Fransua de La Rošfuko teigia: „Daugiau laimėtume, jei leistume save matyti tokius, kokie esam, užuot stengęsi pasirodyti, kokie nesam.“

Mes galime būti sąmoningai ar ne visai susikūrę idealaus partnerio iliuziją. Tokio partnerio, kokį esame susikūrę vaizduotėje, realybėje tikrai nėra. Tai grynų gryniausias vaizduotės kūrinys. Tačiau žmogus, panašus į mūsų susikurtąjį: panašiomis savybėmis, vertybėmis, išvaizda, tikrai yra. Ir tokių žmonių pasaulyje yra tikrai daugiau nei vienas. Svarbu skirti laiko ir pastangų jo paieškai ir išlikti kantriam renkantis, ypač jei meilės poreikis yra labai stiprus.

Ar tam, kad santykiai būtų geri, užtenka vien tik meilės? 

Vienas iš žmogaus emocinių poreikių mylėti ir būti mylimam. Meilė – emocionalus, intymus ir sudėtingas, daugiasluoksnis jausmas, kuriam būdingos kintančios emocijos – švelnumo, susižavėjimo, džiaugsmo, baimės, nerimo, pavydo, ramybės, saugumo –, kurios priklauso nuo įvairių situacijų. Meilė – puoselėjama, kuriama. 

Supratimas, kaip aš myliu ir kaip noriu, kad kitas mane mylėtų, yra visų skirtingas. Mūsų meilė paremta ankstesnėmis patirtimis, vidiniais įsitikinimais, taisyklėmis, kuriomis vadovaujuosi gyvenime, vertybėmis, iliuzijomis, kaip tai (ne)turėtų atrodyti. Kiekvienas iš mūsų jausmus išgyvename individualiai, unikaliai. Įvairios situacijos mus veikia skirtingai.

Tačiau vien tik meilės kurti santykį nepakanka. Svarbūs ir kiti poreikiai, kuriuos mes planuojame tenkinti su kitu žmogumi. Bendri pomėgiai, seksualinis potraukis, panašios vertybės, geri komunikacijos poroje įgūdžiai, problemų sprendimo įgūdžiai ir noras įsipareigoti vienas kitam.

Kaip svarbu kasdien dirbti su tarpusavio santykiais?

Svarbu suprasti, ne naiviai tikėti ir viltis, kad meilės ir įdėtų pastangų bendravimo pradžioje pakaks visam gyvenimui. Mokytis kurti santykį ir puoselėti meilę, artumą, intymumą, pastebėti problemas, apie jas švelniai kalbėtis, kartu ieškoti problemos sprendimų reikia visą gyvenimą. Ir svarbu suprasti, kad kiekvienuose santykiuose, skirtinguose gyvenimo etapuose mes mokomės pažinti ne tik partnerį (-ę), bet ir save būnant su šiuo partneriu (-e). Laikui bėgant keičiamės mes, keičiasi artimas žmogus, keičiasi poreikiai, todėl svarbu nenustoti vienas kitu domėtis ir nuolat puoselėti savo santykius.

Mes esame skirtingi, todėl svarbu suprasti, kad ir kitas žmogus mąsto, elgiasi skirtingai. Dėl to svarbu kalbėtis apie tai, ko nesuprantame ar kas mums nepatinka. Tačiau neturime turėti tikslo auklėti, bartis, priekaištauti, kaltinti, gėdinti, kritikuoti, o geranoriškai spręsti iškilusius sunkumus. Jei iškilo problema, aiškinamės priežastis, koreguojame elgesį ir judame į priekį. Jei neanalizuojame santykių, nesikeičiame, liekame su nuoskaudomis, bejėgiškumu, pykčiu, nepasitenkinimu, abu patiriame emocinę žalą, o jeigu šeimoje auga vaikai, emociškai kenčia ir vaikai. 

Daugelis žmonių neturi gerų socialinių, komunikacinių įgūdžių, šių įgūdžių mokomasi. O jei mokomės, vadinasi, galime keistis. Kartais mes patys savęs nesuprantame, kodėl pasielgiame vienaip arba kitaip, todėl geranoriškumas vienas kito klaidoms, mokymasis atsiprašyti, atleisti, tobulėti tvirtina santykius. 

O kaip mes galėtume tapti TUO žmogumi?

Svarbu dėl kito netapti tuo, kuo nesi. Mokytis būti atidžiam, išsakyti problemas švelniai, aiškiai ir konkrečiai. Mokytis suprasti ir atliepti vienas kito poreikius (tai, kas kitam žmogui svarbu – jam yra svarbu, todėl tai svarbu ir man). Nespręsti apie kitą žmogų pagal tai, kaip aš suprantu, kaip jis ar ji turi elgtis. Išsakyti, ko mes norime, paprašyti kito žmogaus, ko mes norime, ir stengtis išgirsti ir padaryti tai, kas mylimam žmogui yra svarbu, tačiau neprieštarauja mano vertybėms. Kitaip tariant, kalbėtis. Taip pat atkreipti dėmesį ne tik į tai, ką darome, bet ir ko partneris (-ė) prašo nedaryti.

Psichologę-psichoterapeutę Liną Bagdonavičienę rasite čia: Facebook, Instagram, internetinis puslapis.

Taip pat skaityk: Esu santykiuose, bet jaučiu simpatiją kitam žmogui: psichologės komentaras