Mėnesinių ciklas: kas ten vyksta?

Iliustracijų autorė: Teklė Ūla

Aurelija Krikščiūnaitė yra grafikos dizainerė, tinklaraštininkė, kuruojanti kelių įmonių socialinių tinklų paskyras. Ji domisi ekologija, tvarumo filosofija ir tuo, kaip maistas, gyvenimo būdas, pasirinkimai veikia mūsų sveikatą. Aurelija, patyrusi, ką reiškia trūkusi cista, pradėjo daugiau domėtis menstruacijų ciklu ir jo metu vykstančiu hormonų šokiu. Šiandien su NBGD ji dalinasi tuo, ką atrado.

Mėnesinių skausmas be mėnesinių. Priimamasis. Vidinis kraujavimas. Trūkusi cista. Operacija. „Žiūrėk, kad tau nepašalintų kiaušidės.“ Kokia cista ir ką jinai manyje veikia? Kodėl taip nutiko man? Aš gi sveika?.. Po nemalonios patirties supratau, kad velniškai bijau žodžio „cista“ ir išvis nieko nežinau apie savo kūną. Žinau, kad kraujuoju kelias dienas per mėnesį, nes tai matosi, bet kas visą likusį laiką vyksta viduje?

Prisimenu mane operavusio gydytojo komentarą: „Na, prisižiūrėk, kad taip nenutiktų vėl“ ir kitų ginekologų pritariamą linkčiojimą: „Išrašysim kontraceptikų“. Tai manęs neįtikino, tad ėmiau skaityti knygas, tyrimus, straipsnius ir klausytis žmonių patirčių.

Manau, kad dėl dramatiško „šou“ mėnesinės susilaukia daugiausia mūsų dėmesio, nors tai tėra kūno išsivalymas. Šiame dideliame filme, kuriam scenarijų rašo hormonai, dažnai pamirštam labai svarbų ciklo plot twist – ovuliaciją. Kaip ir mėnesinės, besikeičiantys hormonų kiekiai ir ovuliacija apie save „praneša“, tik mes tų požymių nelabai žinom.

Tai kas ir kodėl vyksta su tavo kūnu ir tuo pačiu su galva?

Tikriausiai dauguma žino, kad mūsų ciklo pirmoji diena laikoma pirmąja mėnesinių diena (aš kažkada nežinojau, tai skaičiuodavau nuo paskutinės mėnesinių dienos iki pirmosios…)

Nuo pirmosios ciklo dienos iki ovuliacijos vyksta folikulinė ciklo fazė (kiaušidėse pradeda bręsti nauji folikulai, o juose – kiaušinėliai), kuri trunka apie 10–16 dienų.

Pirmosios dienos būna sunkiausios, kai mėnesinių metu kūnas pašalina gimdos gleivinės sluoksnį, kuris nėštumo atveju pasilieka. Skauda, norisi likti namie, mažas estrogeno kiekis ypač paveikia mūsų nuotaiką ir sujaukia vidinį balansą. Prisimenu, kai dar būdama 19-os gulėjau lovoje ir norėjau atsiprašyti iš darbo, mama man pasakė: „Mėnesinės ne liga.“ Žinoma, kad tai nėra liga, bet dėl kažkokių priežasčių mums norisi ramybės, šilumos ir poilsio.

Mėnesinėms pasibaigus estrogeno kiekis didėja, tad turime vis daugiau energijos, galime atidirbti už tas „sunkiąsias“ dienas, esame produktyvesnės ir socialesnės. Pasiekęs didžiausią koncentraciją, estrogenas užleidžia sceną 16–36 valandoms trunkančiam liutenizuojančio hormono (LH) ir folikulino, kurie pradeda ovuliaciją, pasirodymui. Tai trumpa, antroji ciklo dalis, kai dėl LH koncentracijos subrendęs folikulas plyšta (taip, tai reiškia, kad mums gali skaudėti, tai dar vadinama „ovuliacijos skausmu“) ir išleidžia kiaušinėlį, kuris 12–24 valandas laukia apvaisinimo.

Man tas faktas, kad moteris viso ciklo metu yra vaisinga būtent tiek, parą, pasaulį apvertė aukštyn kojomis. Juk to niekas nesakė, o kontraceptikų populiarumas sukėlė įvaizdį, kad esame kasdien vaisingos gimdymo mašinos. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad spermatozoidai gali išgyventi iki 5 dienų, todėl seksas prieš ovuliaciją ar vos jai įvykus gali baigtis nėštumu. Ovuliuojant pakyla kūno temperatūra ir dažnai pakyla noras mylėtis (gamta rūpinasi išlikimu?) Tuomet iš folikulo susiformuoja geltonkūnis (lot. corpus luteum) ir prasideda trečioji, liuteninė, fazė, dažniausiai trunkanti apie 12–16 dienų.

Geltonkūnis gamina progesteroną, kuris užtikrina gimdos gleivinės storėjimą ir veikia kaip natūralūs „raminamieji“. Dėl to energijos kiekis gali sumažėti, tampame jautresnės. Tobulas metas rašyti dienoraščius ir tyrinėti save, suprasti savo emocijas, kurias sukaupėme ciklo metu. Neįvykus apvaisinimui, ciklo pabaigoje mažėja visų hormonų koncentracija (tad prieš pat mėnesines juoką ir ašaras, meilę ir pyktį gali skirti vos kelios minutės), geltonkūnis nyksta, progesterono mažėja.

Tai, pasirodo, viduje veiksmo daugiau nei išorėje. O mes nuolat barame save, kai mums taip būna, o dėl skausmų ir nepatogumų dažnai sakom, kad būti moterimi yra prakeiksmas. Tiesa ta, kad susipažinus su šiuo mūsų kūno scenarijumi mes galime lengviau priimti vykstančius pokyčius. Ne tik galime, bet ir derėtų, nes tai – mūsų dalis.

Itin nemalonūs mėnesinių simptomai, ar tokie kraštutinumai, kaip labai trumpas ar labai ilgas ciklas, labai gausios mėnesinės ar vos tris dienas trunkantis patepliojimas nebūtinai rodo ligą, bet tikriausiai bando jums kažką pasakyti. Tikėtina, kad ilgai išlikęs nepastebėtas hormonų disbalansas gali baigtis gąsdinančiomis diagnozėmis, tokiomis kaip policistinių kiaušidžių sindromas, endometriozė ar tiesiog nevaisingumas.

 

Iš ko galima suprasti apie galimą pagrindinių hormonų disbalansą?

Estrogeno trūkumą dažniausiai indikuoja skausmingas seksas ir šlapinimasis, nereguliarus ciklas, menopauzės simptomai. Tačiau pastaruoju metu daug dažniau pasitaiko estrogenų perteklius nei trūkumas. O tai siejama su kontraceptinių tablečių (kuriose yra estrogeno) populiarumu ir didėjančiu ksenoestrogenų kiekiu mūsų aplinkoje (tai toksinai, aptinkami kosmetikoje, plastike, judrių miestų ore). Apie padidėjusį estrogeno kiekį praneša sumažėjęs libido, nuolatinis nuovargis, depresija, nerimas, svorio augimas, jautrios krūtys, darinių formavimasis krūtyse, lėtas metabolizmas, galvos skausmas, nemiga, plaukų slinkimas, pablogėjusi atmintis, stiprus PMS.

Progesteronas yra tarsi raminantis hormonas, jo dėka gimda ruošiasi nėštumui. Retas atvejis, kai progesterono būna per daug. Tačiau jo trūkumas gali kaip reikiant sutrikdyti normalią organizmo veiklą, ypač nėštumo metu. Sumažėjęs progesterono kiekis pasireiškia tepliojimu, trunkančiu kelias dienas iki mėnesinių, arba rudu tepliojimu po mėnesinių, sutrumpėjusia liutenine faze (po ovuliacijos mėnesinės prasideda greičiau nei per 10 dienų), ar estrogeno pertekliumi (aukščiau išvardinti simptomai).

Išmokusi skaityti kūno simptomus supratau, kad kartais užtenka magnio papildų, kad atpalaiduočiau mėnesinių draskomą pilvą, sportu ir judesiu galiu stiprinti dubenį, menstruacine taurele šiek tiek sumažinti mėnesinių gausumą, o svarbiausia yra tai, kiek daug mumyse pasikeičia sumažinus patiriamą įtampą ir stresą, pakeitus tam tikras gyvenimo aplinkybes. Kortizolį, vadinamą streso hormonu, organizmas renkasi gaminti vietoje progesterono. Jis kelia cukraus kiekį kraujyje, suteikia mums jėgų, nes reikia išgyventi ir gelbėtis nuo kažko, kas dažniausiai tėra mūsų galvose.

Hormonai reguliuoja energijos kiekį, nuotaiką, seksualumą ir net mūsų maisto troškimus, galima sakyti, mus pačius, o hormonus reguliuoja mūsų gyvenimo būdas. Aš nuolat pametu galvą prieš mėnesines, o per jas kovoju su jėgų stygiumi, reikalauju iš savęs nepasiduoti ir t.t. Būti „supermoterimi“ yra nereikalinga siekiamybė ir mes turim paleisti tą įsitikinimą, kad reikia nuolatos būti tobula, pozityvia, linksma ir energinga. Mėnesinės yra metas, kai galime laiko skirti sau ir niekur nereikia skubėti. Kaip @nebegeda instagram dalinamės istorijomis, kaip priimame savo apgamus, randus ir kūno dalis, o nustojus juos slėpti ir jų gėdytis atrandame, kokie jie gražūs, taip priimkim ir pažinkim mėnesines, neslėpkim emocijų, kurios verda ciklo metu ir jos pasidarys lengvesnės.

Norėtum išbandyti menstruacinę taurelę, bet nežinai kaip išsirinkti? Šis video tau padės:

Komentarai (18)

  • Jurgita

    Oh, kaip viskas pažįstama ir kiek daug visko nežinau. Žinau tik tai, kad išgirdus piktesnį žodį – akys prisipildo ašarų, ir viduje verda pykčio katilas, kad labai skauda pirma dieną (ir man atrodo,kad su metais skausmas vis stipresnis), kad nesinori niekur eiti, tik susisukt ir gulėti lovoje šiltai apkamšius pilvą, kad nuskausminamieji greitai nuims skausmą ir tada teliks kelių dienų higieniniai nepatogumai, o tada vėl viskas grįžta į įprastą tempą. Taip norisi, kad mėnesinės būtų laikas sau, bet, deja, darbdavys nelauks, kol baigsis mėnesinės. Pati kas kartą noriu likti namuose ir neiti į darbą, bet vėlgi pagalvoju, na juk mėnesinės ne liga, tada pagalvoju apie visus šiuos tekstus, kad mėnesinės yra visiškai normalus dalykas ir mes turim apie jas kalbėt ir jau beveik imu rašyti sms direktoriui “šiandieną neateisiu, labai blogai jaučiuosi,visai neturiu jėgų išlipt iš lovos ir man skauda pilvas, nes man mėnesinės”, bet tada pagalvoju, kad taip gi niekas nedaro, paimu tabletę nuo skausmo, kentėdama einu į darbą ir laikas sau yra atidedamas kitam kartui, kada nors, kai mėnesinės prasidės savaitgalį 🙁

    reply
  • Pati

    Būtų įdomu sulaukti teksto apie policistines kiaušides. Jums puikiai sekasi, taip ir toliau!

    reply
  • LABAS!

    Sveiki! Būtų labai įdomu sužinoti daugiau apie kontraceptines priemones! Norėtusi, kad kas nors ‘žmogiškai’ papasakotų. Nes tarkim apie kontraceptines tabletes yra daug mitų apie nevaisingumą ir pan.. O gal tai ne mitai ?:)

    reply
    • Ačiū už pasiūlymą. Turime minty šią temą, ruošiamės, skaitome, analizuojame. Įtariu, kad čia užtruks, bet anksčiau ar vėliau būtinai tekstas apie tai čia pasirodys! Tema labai svarbi.

      reply
  • Liana

    Labas,

    Jau ne pirmą kartą minite, kad taurelė sumažina mėnesinių gausumą.

    Gal galite paaiškinti kaip ir kodėl?

    Ačiū!

    reply
    • Aurelija Krikščiūnaitė

      Sveika! Paprastai kalbant, makštis yra drėgna terpė, ne tik per mėnesines, o visos “vatos” – tamponai, paketai, įklotai surenka visą drėgmę aplink, ne tik mėnesinių kraują. Todėl naudojant sugeriamus produktus – makštis nuolat gamina ir išskiria drėgmę tam, kad neišsausėtų. Tuo tarpu taurelė – tiesiog taurelė. Surenka kas išbėga iš gimdos ir nieko daugiau 🙂

      reply
  • Ugnė

    Puikus straipsnis! Išties manau aktuali tema būtų ir apie kontraceptikus, bei jų žalą ir sukeliamas ligas. Man susiformavo trombas venoje galimai dėl kontraceptikų naudojimo. Viskas baigėsi gerai bet galėjo ir mirtimi. Yra ne vienas atvejis kai nuo kontraceptikų vartojimo miršta jaunos moterys susidarius kraujo krešuliui. Buvau apie tai girdėjusi bet kol tai nenutiko man viskas atrodė taip neįtikėtina ir tolima. Kontraceptikus nuolat gaudavau iš gydytojų, bet niekada neesu gavausi jokio įspėjimo apie jų šalutinius poveikius. Arba pasiūlymų kaip būtų galima saugotis kitaip, nebent kokį paklausimą apie šeimos planavimą. kuris gan aiškiai nušviesdavo kelią tai arba vartoji kontraceptikus arba planuoji atžalas. Tik po trombo gydytojas įvardino kad reikėtų skirti gal jau kitus kuriuose mažiau kažkokio tais priedo kurie galimai “saugesni” prieš trombozę. Bet atsisakiau jų išvis ieškau kitų būdų kaip saugotis ir kolkas jau antri metai kaip viskas pavyksta puikiai. P.S. man 31 bet vis dar jaučiuosi naujokė didžiumoje jūsų temų!

    reply
  • Karolina

    „Apie padidėjusį estrogeno kiekį praneša sumažėjęs libido, nuolatinis nuovargis, depresija, nerimas, svorio augimas, jautrios krūtys, darinių formavimasis krūtyse, lėtas metabolizmas, galvos skausmas, nemiga, plaukų slinkimas, pablogėjusi atmintis, stiprus PMS.“ – O ką daryti, jei kontraceptines tabletes reikia gerti dėl endometriozės, bet tų padidėjusio estrogeno sukeltų simptomų norėtųsi atsisakyti?

    reply
    • Karolina, ačiū už jūsų klausimą <3 Paprašysiu kantrybės, kontraceptikų temai ruošiamės ir pasistengsime ir į šį jūsų klausimą atsakyti. Užsirašau.

      reply
  • Silvija

    Būtų išties labai gerai sužinoti daugiau apie policistines kiaušides. Deja kol kas vienintelis “gydymas”, apie kurį visur rašo, taip pat ir rekomenduoja gydytojo kabinete – kontraceptikai. Deja, jie negydo, tik sustabdo natūralią hormonų gamybą bei, kaip jau minėjo kitos, sukelia kuo įvairiausius šalutinius poveikius…
    Tad abi šios temos yra labai susijusios. Jei rasite kokios naudingos informacijos apie kontraceptikų alternatyvas bandant suvaldyti policistinių kiaušidžių sindromą ir jo pasekmes, būsiu be galo dėkinga už tokį tekstą!

    reply
    • Ačiū, Silvija, kaip tik šiuo metu intesyviai ruošiamės hormoninės kontracepcijos temai, kurioje būtinai paliesime alternatyvas.

      reply
  • O

    Būtų idomu paskaityti daugiau apie dismenorėja ir patarimais, kaip išvengti jos simptomų 🙂

    reply
  • Stengiuosi!

    Turiu drauga, kuris yra vienisas tevas, ir jo dukra visa israudusi manes paprase at galeciau jai paaiskinti apie menesines. Net nezinau nut ko pradeti new tai didziule atsakomybe. Pati pirma mintis: NEBEGEDA!!! Ir aisku jus nenuvylete! Skaitau visus straipsnius ir rasau uzrasus, kopijuoju diagramas, kad viska teisingai paaiskinciau. Negaliu atsidekoti

    reply
  • Diana

    Ačiū, galvoju kaip tik pasidaryti hormonų tyrimą. Bet klausimas, o kas toliau, jeigu pvz estrogeno yra perdaug ar kito hormono. Kuom juos normalizuoja?

    reply

Komentuok

Nebegėda pateikiama informacija ir prekės yra skirtos asmenims vyresniems nei 18 metų.

Jei esate vyresni nei 18 metų, spauskite TAIP tuo pačiu patvirtindami, kad informacija bus skirta tik jūsų asmeniniam naudojimui ir bus saugoma nuo nepilnamečių.

Svetainėje yra naudojami slapukai ("cookies"). Plačiau apie slapukų naudojimą sužinokite čia.