Į viršų

Kaip žinoti, kad esi pasiruošęs pirmai lytinei patirčiai?

Straipsnio autorė Sandra Galdikaitė
Nuotrauka pasąmonės dirbtuvės

Šis straipsnis yra skirtas tiems, kurie TAM ruošiasi arba jūs esate tėvai. Patarimai tokiam pirmam kartui, kad jis būtų ne gėda, bet malonus prisiminimas. Nesvarbu, ar tau 15, 19, 25, ar 30 ir tu jo dar neturėjai.

Patarimais dalijasi psichologė Justina Zelionkaitė Dambrauskienė

Justina, vieni apie pirmąjį kartą kalba su šypsena ir laime akyse, kitiems tai blogas prisiminimas. Ką daryti, kad pastarųjų būtų kuo mažiau?

Pradėsiu nuo problemos, kodėl tų pirmųjų kartų blogų patirčių yra labai daug. Dažnai tenka vesti lytiškumo ugdymo paskaitas moksleiviams ir suaugusiems. Jose pastebiu, kad dauguma nežino, kada galima tapti seksualiai aktyviais su kitu asmeniu. To priežastis, spėju, yra ta, kad mes per mažai viešumoje apie tai kalbame. Tėvai tikisi, kad jų vaikai kažkur apie tai paskaitys ar išgirs, o patys ramiai su jais pasikalbėti vengia. Nes juk garsiai kalbėti apie seksą yra kažkoks tabu. Bet juk mes visi tai darome!

Kai paklausiu moksleivių, kada galima pradėti lytinį gyvenimą, gaunu klaidingų ir pusiau teisingų atsakymų: „Kai prasideda menstruacijos“, „Nuo 14, 16, 18 metų“, „Kai susirandi merginą/vaikiną“, „Kai esi psichologiškai pasiruošęs, subrendęs“.
Iš tikrųjų, siekiant, kad pirmoji seksualinė patirtis nepadarytų žalos fizinei ar/ir psichinei sveikatai, žmogus turėtų atsižvelgti į šiuos patarimus:

1. Įvertinti tarpusavio santykių kokybę. Visus žmones patikrina laikas, nesvarbu, ar tau 17, ar 26 metai.  Skirkite tam laiko. Įsimylėjimo fazėje suprasti, kas tikra, o kas iliuzija – labai sunku. Žmonės natūraliai linkę pradžioje vaizduoti geresnius, o kartais įsimylėjęs asmuo tiesiog nemato to, kas jam nepatinka. Atsakykite sau į klausimą: ar mes jau pakankamai atviri, ar suprantame ir gerbiame vienas kitą? Ar aš visiškai pasitikiu šiuo žmogumi? Ar aš pasitikiu jo elgesiu ir galimomis reakcijomis į mano emocijas pirmojo lytinio akto metu? Ar abejoju?

Jeigu šie dalykai bus – pirmojo lytinio akto potyris taps malonus. Juk kai tave iš tikrųjų nuoširdžiai gerbia, palaiko ir pasitiki – lengviau atsipalaiduoti ir išreikšti savo jausmus. Žinoma, faktas, kad ilgai draugaujate dar nereiškia, kad jau reikia pradėti lytinį gyvenimą. Patys įvertinkite emocinę situaciją ir neleiskite, kad jus užvaldytų „spaudžia laikas ir amžius“.

2. Nejausti gėdos, baimės ir kaltės. Jaunuoliai dažnai pervertina savo psichologinę brandą ir partnerio noras kažką daryti tampa motyvu užsinorėti ir pačiam, dėl to reikėtų įsitikinti, ar esate iš tikrųjų psichologiškai pasiruošęs pradėti lytinį gyvenimą. Atsižvelgti, ar nejaučiate gėdos, baimės ir kaltės. Gėdos apsinuoginti. Gėdos, kad kažkas sužinos ir pan. Baimės, kad skaudės, kraujuos, pastosite, pasirodysite keistai ar nepavyks. Baimės, kad kažkas sužinos ir t.t. Kaltės prieš save ar kitus, pvz., tėvus, kad jau pradėjote tai, ką galbūt tėvai neigiamai vertina ir paskui kaltina, pamokslauja.

Kai paaugliai su savo tėvais apie tai nekalba – pirmas kartas tampa kaip slapta misija su adrenalinu „o kas bus toliau?“ Kuo mažiau įtampos, gėdos, kaltės ir baimės – tuo geresnė pirmojo karto patirtis.
Šie 2 punktai – tai sufleris, kaip save paruošti maloniai pirmojo karto fizinei ir emocinei patirčiai. Tiesa, šie punktai gelbsti, jeigu esate pasimetęs dėl naujų santykių ateityje ir sprendžiate, ar seksualiai suartėti su kitu asmeniu.

P. S. Krikščioniško lytiškumo ugdymo požiūris šiuo ir kitais klausimais yra kitoks. Aš remiuosi tarptautinėmis lytiškumo ugdymo gairėmis. Kadangi visi galime rinktis kuo tikėti ir sekti – išnaudokite šią galimybę.

Nebegėda.lt- viskas apie kūną, seksą ir santykius.

Komentarai (2)

  • Avatar

    Milda

    Straipsnis puikus ir labai lauktas, bet manau, kad galima daugiau būtų praplėsti kalbėjimą apie galimą šalutinį poveikį per anksti pradėjus santykius, nes taip, tai nėra tik neplanuotas nėštumas ar LPL. Labai norisi daugiau kalbėjimo apie emocines traumas, prisirišimą.
    Man atrodo, kad tuose amžinuose mokymuose „palaukti vestuvių“ galimai yra daug tiesos. Pirmiausia, vienas labai svarbus aspektas, ką pati pastebėjau iš praktikos, yra tas, jog hormonai, išsiskiriantys fizinių santykių metu, taip kala į galvą, kad kuriam laikui yra aptemdomas blaivus protas ir yra pamirštama puoselėti emocinį ryšį su kitu asmeniu. Tada po mėnesio ar poros supranti, kad jūsų daugiau niekas ir nesiejo. Tai gali labai įskaudinti.
    Antras pavyzdys puikiai nupasakotas šiame video https://www.youtube.com/watch?v=eyq2Wo4eUDg
    Jame yra labai gerai kalbama, kokius signalus siunčia žmogaus smegenys po lyt.santykių.

    Kiek aš suprantu, visais tais draudimais buvo norima apsaugoti jaunus žmones, ypač nuo emocinio skausmo. Gal „vestuvės“ ir ne terminas, bet geriau 9 kartus „pasimatuoti“ žmogų, nei veltui daužyti savo jauną širdį.

    reply
  • Avatar

    Giedrė

    Sutikčiau su ankstesniu komentaru, jog straipsnis labai lauktas ir svarbus, tačiau mane taip pat nuvylė tai, kad buvo per trumpas, rodos mintys užkabintos, bandoma plėtoti, bet per greitai subliūkštama ir pabaigiama… Ir deja ne pirmą kartą taip nusiviliu paskaičiusi Nebegėdos straipsnių… Norisi gilesnių ir ilgesnių tekstų! Ar kokių nors pavyzdžių, tarkim, būtų įdomu išgirsti, kaip kiti perlipo, įveikė tas savo baimes/gėdas/kaltės jausmus dėl pirmojo karto?

    reply

Komentuok

Paremk Nebegėdą →