Kam reikalinga mergystės plėvė?
Iliustracija: Meda Dargytė
Atrodo, gyvenant XXI amžiuje, būtų logiška manyti, kad apie savo anatomiją (taigi, ir mergystės plėvę) žinome viską – juk moksliniai straipsniai pasiekiami pora tarkštelėjimų kompiuterio klaviatūra. Tačiau kažkodėl neretai į tai vis dar yra žvelgiama kaip į socialinį konstruktą, o ne fiziologinę ypatybę. Apie visa tai Beata kalbasi su moterų ir mergaičių akademijos gydytoja akušere-ginekologe Raminta Baušyte ir psichologe-seksologe Laura Butvilaite.
KAS YRA MERGYSTĖS PLĖVĖ?
Medicinos studentės N. Brochmann ir E. Stokken Dahl savo knygoje „Žemiau kaklo“ aiškina, kad makšties viduje, prie pat makšties angos yra plona žiedinė plėvelė, kuri lyg vainikas nusitęsia iki pat makšties sienelės. Tai ir vadinama mergystės plėve. Visos moterys gimsta su mergystės plėve (išskyrus itin retus atvejus, kai gimstama be jos), tačiau ji tėra embriono stadijos likutis; jos funkcija lyginama su vyrų krūtinės spenelių – tokios nėra. Tačiau yra medikų, teigiančių, jog mergystės plėvė atlieka apsauginę funkciją ir, atskirdama šlapimo šalinimo bei lytinę sistemas, saugo nuo mikroorganizmų ir svetimkūnių patekimo į lytinę sistemą.
KAIP TAI ATRODO?
Pagal formą, mergystės plėvės gali būti įvairi – žiedinė, spurguota, akyta. Taip pat jos gali ir visai nebūti. Mergystės plėvėje paprastai būna keletas įvairaus dydžio angų, pro kurias mėnesinių metu išteka kraujas. Labai retais atvejais ji gali būti ir aklina. Ginekologas-akušeris apžiūros metu gali nustatyti, ar mergina dar turi mergystės plėvę, tačiau šiuo metodu nustatyti, ar mergina yra turėjusi lytinių santykių, negalima. Medicinos istorijoje yra buvę atvejų, kai net gimdyti moterys atvyksta vis dar turėdamos mergystės plėvę.
PIRMAS KARTAS
Mergystės plėvė vis dar siejama su nekaltybe – tuo, kad mergina dar neturi jokios lytinės patirties. Tačiau tai nebūtinai tiesa. Juk egzistuoja ne tik vaginalinis, bet ir daug kitų sekso formų: oralinis, analinis seksas, petingas. Lytinio akto metu mergystės plėvė dažniausiai yra pažeidžiama, tačiau tai nereiškia, kad taip ir liks. Dažnai ji užgyja taip, kad jokie matomi randai neišlieka. Kai kurie vaikinai gali jausti lyg varpa praeitų pro ploną plėvelę ar tam tikrą veržimą santykiaudami su vaginalinės sueities dar nepatyrusiomis merginomis, tačiau tai labai priklauso nuo susijaudinimo, atsipalaidavimo ir partnerių susitelkimo vienas į kitą. Kai kuriais atvejais ne tik nieko nejaučiama, bet po akto mergystės plėvė išlieka visiškai nepažeista.
NEKALTYBĖ
Gydytoja akušerė-ginekologė Raminta Baušytė teigia, kad mergystės plėvės buvimas klaidingai yra siejamas su nekaltybe, nors tai yra visiškai nesusiję dalykai. Jai antrina psichologė-seksologė Laura Butvilaitė, pabrėžianti, kad gleivinės raukšlės egzistavimas niekaip nesusijęs su asmens savybėmis, sietinomis su santykių sėkme. Kalbant apie moters vertę, dėmesį reikėtų sutelkti tai, kas iš tiesų daro mus žmonėmis, o ne į lytinių organų gleivinės raukšles.
Daugiau informacijos galite rasti paklausę tinklalaidės “Sultys”, kurioje Beata aiškinasi kas yra mergystės plėvė ir kuo ji buvo svarbi kultūriškai: Kam reikalinga mergystės plėvė?
Šiukšlinė Katė
“Kalbant apie moters vertę, dėmesį reikėtų sutelkti tai, kas iš tiesų daro mus žmonėmis, o ne į lytinių organų gleivinės raukšles…” – šį teiginį nuoširdžiai siūlyčiau apmąstyti ginekologams (gal netgi labiau ginekologėms), turintiems polinkį mėtyti nemalonius komentarus, kai moterys prisipažįsta, kad nėra turėjusios (be kita ko, tradicinių) lytinių santykių… Manau, tai būtų visai nebloga idėja straipsniams apie ginekologų grubumą, ginekologų vengimo priežastis arba moterims draugiškus ginekologus🙂