Kai pirmą kartą užmezgame romantiškus santykius, viskas atrodo įdomu ir nauja. Kasdien vis labiau pažindami savo partnerį (-ę) sužinome apie jo (jos) pomėgius, savybes, charakterį. Tai labai jaudina – atrodo, kad bendrauti norisi vis daugiau ir daugiau.

Tačiau laikui bėgant, pradinė kibirkštis gali truputį priblėsti, todėl mus tai skatina galvoti, kad „oi, kažkaip nuobodu pasidarė“. Nuobodulys santykiuose yra gana dažna problema, paskui save neretai nešanti ir nepasitenkinimo, apmaudo jausmą. Šiame tekste kartu su psichologe, kognityvinės elgesio terapijos praktike, „Anima psichologija“ centro įkūrėja Viktorija Bartkute-Vyšniauskiene išnagrinėsime nuobodulio santykiuose priežastis ir pasiūlysime, ką su tuo nuoboduliu daryti.

Į mums ir mūsų sekėjams rūpimus klausimus atsako psichologė Viktorija Bartkutė-Vyšniauskienė.

Kas parodo, kad santykiuose mums pasidarė nuobodu?

Man labai nesinori išskirti konkrečių požymių, nes kiekvienas žmogus nuobodulį supranta skirtingai. Bet turbūt labai stipriai reikia atkreipti dėmesį į mūsų poreikius ir į mūsų poreikių nepatenkinimą.

Kiekvienas turėtume savęs paklausti – o kokie tie mano poreikiai? Ko man reikėtų, kad tas santykis vėl taptų man fainas, smagus ir geras? Kitas aspektas, į ką galima atkreipti dėmesį, tai paklausti savęs – o kodėl man seniau nebuvo nuobodu? Jeigu aš buvau su tuo žmogumi, tai tikriausiai kažkuriuo metu jaučiausi gana gerai. Kas gi tada vyko kitaip? Ką aš ten gaudavau? Gal aš pats (-i) kitaip žiūrėjau į tą santykį? Galbūt kažką kitaip dariau? O gal kažko kaip tik nedariau, ką dabar darau?

Tokia santykių analizė labai padėtų suprasti, kas sukelia nuobodulį, kokie mano poreikiai seniau buvo tenkinami, o kokie šiandien jau nebe.

Jeigu bendrai kalbėtume, vienas iš dažniausių nuobodulio aspektų (šį aspektą pamini ir mano klientai) yra rutina. Kai mes pradedame gyventi kartu, pamirštame puoselėti santykius, kuriems seniau skyrėme labai daug dėmesio, ir pradedame gyventi rutina: eiti į darbą, grįžti namo, pasidaryti vakarienę, paklausti vienas kito apie praėjusią dieną. O tada kiekvienas atskirai į telefonus, kompiuterius, paskaitome knygą ir einame miegoti.

Tad to tikro, gilaus santykio, kai nuoširdžiai galvojame vienas apie kitą, norime laiką praleisti kartu, tarsi nebetenkame. Savaime pasidaro aišku ir ramu, kad esame čia KARTU, tarsi tikslas pasiektas, check, ir nieko daryti daugiau nebereikia.

Kodėl santykiuose mums pasidaro nuobodu? Ar tai normalu?

Reikia suprasti, kad santykių pradžioje labai daug galvojame apie vienas kitą, trokštame susitikti, kartu užsiimame bendra veikla ir mąstome, parodome, kaip žmogus mums labai patinka. Bet santykiams įsibėgėjus irgi reikėtų nepamiršti to daryti – reikia įdėti pastangų, nes savaime niekas neįvyksta.

Mes galime susikurti savo tradicijas: eiti į pasimatymus, susitarti, kuris partneris kurią dieną turi kaip nors nustebinti, sugalvoti bendrą užsiėmimą. Galbūt paskirti laiką atviriems pokalbiams, per kuriuos paliesite gilesnes temas. Kai žmonės pradeda tai daryti, iškart matyti, kad nepaisant to, kiek laiko – 5, 10 ar 50 metų – jie kartu nugyveno, bet uždavus tam tikrus klausimus, jie pirmą kartą išgirsta, ką kitas mąsto. Ir tada vėl atsiranda naujumas, įdomumas, o tai skatina nuobodulio mažėjimą.

Ar sveiki, visavertiški santykiai irgi gali tapti nuobodžiais?

100 % taip. Jeigu tik mes pamirštame, kad mums reikia su santykiais padirbėti, nuobodulys labai natūraliai ateina. Vien dėl to, kaip jau minėjau prieš tai, kad galvojame, jog viskas čia yra labai natūralu, savaime suprantama ir nieko man su santykiais daryti nebereikia.

Bet tada atsiranda abejonių. Tai stipriai susiję su mūsų saviverte. Gal aš neįdomus (-i)? Gal kažkas su manimi negerai? Seniau aš jam (jai) patikau, o dabar gal jau nebepatinku? Mes pradedame savimi abejoti, mūsų psichologinė būsena pradeda ima blogėti ir taip iš nuobodulio gali išsivystyti labai žemos savivertės būsena, gal net labai didelis nerimas. Vietoje susitelkimo į šias neigiamas būsenas reikėtų pagalvoti, ką aš galėčiau padaryti, kad tas santykis vėl būtų smagus ir įdomus.

Kartais užtenka paprasto pasisakymo, kaip jaučiuosi. Galbūt pasirodys, kad ir kitas žmogus taip jaučiasi ir lygiai tą patį galvoja. O gal kaip tik paprieštaraus – tuomet jau reikės gilintis, kas mane paskatino taip apie save ir mūsų santykius galvoti. 

Ar nuobodulys gali tapti pretekstu skyryboms?

Taip, žmonės iš tikrųjų dažnai pradeda apie tai galvoti – tai pastebiu ir terapijoje konsultuodama poras. Partneriai dažnai pradeda mąstyti apie tai patyliukais, užsisklendę savyje, kad kažkas ne taip. Tada ieško įrodymų, kas yra ne taip. Ir jeigu susitelkiame į būtent šių įrodymų paiešką, tai tikrai jų randame.

Ir tuomet, kai poros ateina į terapiją, jos ateina su galutiniu tašku, kad „na va, mums tikriausiai jau reikia skirtis“. Bet jeigu jie nėra apsisprendę ir jų tikslas nėra terapijoje gražiai išsiskirti – jie dar nori išsiaiškinti, ar tikrai skirtis, tai mes ir padedame išsiaiškinti. Kas netenkina vienas kito, ką galime padaryti, kad poreikius patenkintume. Kad santykiai vėl būtų nuotaikingi ir smagūs, net ir su susiformavusia rutina.

Ar nuobodus seksas gali daryti įtaką santykiams? Kad jeigu nuobodu miegamajame, tai ir santykiuose nebe taip įdomu?

Negaliu pasakyti, kad visiems santykiams tai galioja, nes kiekvienos poros seksualiniai poreikiai yra skirtingi. Nuobodulys ateina tada, kai pora nekalba apie savo fantazijas, poreikius sekse ir tiesiog bando nebyliai prisitaikyti vienas prie kito. Ir, aišku, nežino, prie ko taikytis, tad poreikiai ir vėl lieka nepatenkinti. 

Per ilgą laiką tai kaupiasi ir galiausiai tampa pretekstu skirtis. 

Apskritai, ar nuobodulys santykiuose yra blogas dalykas?

Vienareikšmiškai atsakyti negaliu. Jeigu tai trunka ilgai, tai nėra geras dalykas. Bet apskritai pastebiu, kad jaunos poros nuobodulį traktuoja kaip labai didelę blogybę. Jeigu jau mėnesį jaučia, kad kartu nebe taip įdomu, kuris nors iš partnerių pradėjo dėti mažiau pastangų, pora kreipiasi pagalbos į psichoterapeutą. 

Visai neseniai sutikau porą, kuri lengvai susipyko, bet iškart nusprendė eiti pas terapeutę. Jie galvoja, kad toks nesutarimas yra rimtas signalas. Tad man norisi iš karto pasakyti, kad nereikia eiti į tuos kraštutinumus. Visokių santykių yra, pykčių irgi būna – todėl santykiai ir nėra nuobodūs.

Jeigu būdami kartu juntate, kad kažkas ne taip, bet norite į tai gilintis ir keisti(s), iš to galite labai daug gauti ir aiškiau suprasti savo poreikius. 

Žinoma, yra ir ta kita pusė, kai vienas iš poros bando kalbėtis, papasakoti, kas jo netenkina, bet kitas visiškai nenori apie tai kalbėtis. Tikėtina, kad ilgalaikėje perspektyvoje tokia pora nieko neišspręs. Tai arba prives prie skyrybų, arba prie ilgo nelaimingo gyvenimo kartu. 

Nereikia išsigąsti, jeigu kažkas yra ne taip. Jeigu mums pasidaro nuobodu. Nes santykis yra visoks – kaip ir gyvenimas. Ne viskas rožių žiedlapiais nuklota – yra ir spyglių, ir kotų, ir lapų, ir žiedų. Visko būna. Mano laimės receptas – suprasti, ko mums trūksta, ko mes norime ir ką galime dėl to padaryti.

Ir jei kiekviena pora iš tiesų norės tai daryti, jie gali tą santykį užauginti, sustiprinti ir daryti vis įdomesnį. 

Psichologę rasite: Facebook, Instagram, Linkedin, puslapis

Taip pat skaityk: Kaip suprasti, kad čia TAS žmogus? Atsako psichologė