Nuotrauka: Monikos Požerskytės Kalvelės

Baimė pastoti yra gana dažnas seksualiai aktyvių asmenų rūpestis. Remiantis Amerikos akušerių ir ginekologų koledžo atlikta apklausa, 54 % moterų teigė, kad bijo neplanuoto nėštumo.

Yra keletas priežasčių, kodėl atsiranda ši baimė:

• Kontrolės trūkumas: kai kurie žmonės gali jausti nerimą dėl nėštumo, nes jį suvokia kaip įvykį, kurio negali kontroliuoti.
• Sveikatos problemos: nėštumas ir gimdymas gali būti susiję su įvairiais pavojais sveikatai, įskaitant tokias komplikacijas kaip gestacinis diabetas, preeklampsija ar net mirtis.
• Finansiniai rūpesčiai: vaiko auginimas gali būti brangus, tad riboti finansiniai ištekliai, gali sukelti stresą.
• Karjeros rūpesčiai: kai kurie asmenys gali nerimauti, kad pastojimas neigiamai paveiks jų karjeros perspektyvas arba apsunkins darbo ir šeimos įsipareigojimų derinimą.
• Santykių pokyčiai: nėštumas gali turėti reikšmingų pasekmių, kurios ne visada yra teigiamos.
• Asmeninės vertybės: žmonės gali turėti asmeninių ar kultūrinių įsitikinimų, susijusių su nėštumu, dėl kurių nerimauja ar jaučiasi nepatogiai.

Paprašėme „Nebegėdos“ sekėjų pasidalyti savo istorijomis apie nėštumo baimę. Gavome daug įdomių laiškų, tačiau būtent šį nusprendėme aptarti su dula Lina Gabrijolavičiene.

Sekėjos laiškas: bijau pastoti

„Labas. Jaučiu didelę baimę pastoti. Kaskart, kai myliuosi, kad ir kaip saugočiausi (o visada saugausi, be to, niekada neleidžiu baigti viduje), vis tiek elgiuosi paranojiškai. Stebiu savo kūną, jaučiu kiekvieną „ne tokį“ jo signalą.

Viskas prasidėjo su pirmuoju kartu ir pirmaisiais santykiais. Su vaikinu, su kuriuo draugavau, ir įvyko pirmasis kartas. Žinoma, per pirmąjį ir visus kitus kartus saugojomės. Po pirmojo karto kelias dienas man skaudėjo pilvą. Tačiau pilvo skausmai nedingo ir vėliau mylintis. Galvoju, normalu, vis tiek pirmi kartai, organizmas nepratęs, skausmas nebuvo didelis, tačiau kaip daug galvojantis ir „overthinkinantis“ žmogus tyrinėjau savo kūną, todėl labai aiškiai pajusdavau mini spazmus.

Apie skausmus pasakiau draugui, tačiau jis nesureagavo. Po kelių dienų pradėjome kalbėti apie nėštumą ir turbūt pirmąkart mano vaikinas mane ir išgąsdino. Pradėjo labai daug visada klausinėti kaip aš, kaip pilvas, klausti, kad gal aš nėščia ir panašiai. Galų gale jis pareiškė: „Tai abortas, ane?“ (jei vis dėlto aš esu nėščia). Išsigandau dar labiau – jei tikrai esu nėščia, kas tada? Tarp mūsų nevyko diskusija, tarsi buvo savaime suprantama, kad turėčiau pasidaryti abortą.

Susitarėme, kad nuvažiuosime pasidaryti kraujo tyrimo, kadangi mėnesinių dar reikėjo palaukti. Žinoma, kraujo tyrimas parodė neigiamą atsakymą.

Toks mano vaikino elgesys mane labai išgąsdino. Dėl jo įkyraus klausinėjimo, emocinės traumos, kad esu nėščia po pirmojo karto, iki dabar man sunkiai sekasi atsipalaiduoti. Kaip sakant, the damage is done.

Po šio įvykio mes ir toliau bendravome, draugavome. Tačiau man nebepavyko visiškai atsipalaiduoti būnant su juo. Kas mėnesį mane ištikdavo paranoja dėl nėštumo. Vienąkart, man vėl ėmus paranojiškai elgtis, jis man pasakė: „Jei tu laukiesi, aš tave paliksiu.“ Mane apėmė isterija, siaubingai supykau. Nuo tada mūsų santykiai nebesiklostė, nors ir bandėme taikytis, tačiau po 2–3 mėnesių išsiskyrėme.

Iki dabar vis prisimenu tas jo frazes: „Tai abortas, ane?“; „Jei tu laukiesi, aš tave paliksiu.“

Taip buvo padėti pirmieji žingsniai nėštumo baimei.“

Ką daryti turint baimę pastoti? Atsako dula

Šį sekėjos laišką sutiko pakomentuoti dula Lina Gabrijolavičienė.

Visų pirma – gerbiu jus jau vien už tai, kad nepasilikote situacijos tik sau ir kreipiatės kitos nuomonės. Taip pat už tai, kad nutraukėte santykius, kurie, sprendžiu iš to, ką perskaičiau, nepanašūs į lygiaverčius, pagarbius ir teikiančius abipusį džiaugsmą.

Jūsų situacija vienu metu ir unikali (ir aš jūsų nepažįstu, todėl su nebūtinai su manimi galite sutikti), ir kartu, nuoširdžiai tikiu, daug moterų atpažintų joje save vienu ar kitu aspektu. Pastojimas, nėštumas, gimdymas, vaiko auginimas – keičiantys įvykiai. Viską keičiantys – kūną, fiziologiją, emocijas, pasaulėžiūrą, neuronų jungtis, santykius, gyvenimo būdą. 

Ir dar, lyg būtų maža, iš anksto neįmanoma suplanuoti ir sukontroliuoti, kaip visa tai konkrečiai palies mane. Medijose sklandančios įvairios istorijos apie nemiegančius kūdikius, gąsdinančius gimdymus, vienišas depresijos apimtas mamas. Ir nors matuojant vieno žmogaus gyvenimu, kontracepcija prieinama jau ne pirmi metai, evoliuciškai homo sapiens patelei sueitis tikrai asocijuojasi su galimybe tapti mama. Pokytis toks stiprus, tarsi žengtum į nepažįstamą teritoriją, todėl racionaliai tam visu šimtu procentų pasiruošti neįmanoma.

Tai nieko keisto, kad moterys nerimauja, tiesa?

Šiuo klausimu prasideda asmeninės atsakomybės teritorija. Taip, mus labai stipriai veikia giluminės nuostatos, šeimos istorija, vaikystės ir paauglystės patirtis, kokybiško lytinio švietimo trūkumas, bendras kultūrinis laukas ir įvairūs kitokie jo sluoksniai – nors kiekviena galim rinktis, kiek norime būti jų veikiamos, o kiek norime ir galime susirinkti įrankių ir priimti sąmoningus pasirinkimus. 

Klausimai, kuriuos reikėtų užduoti sau 

Savistaba yra vienas iš naudingųjų įrankių. Užduokite sau klausimus:

• Kas mane konkrečiai gąsdina? 
• Ką bręsdama girdėjau apie seksą ir merginas?
• Kas nutiks, jei pastosiu? 
• Jei reikės gimdyti? 
• Jei teks auginti vaiką? 
• Kokia mano pačios gimimo istorija? 
• Kodėl aš į savo kūną įsileidžiu žmogų, kuris nenori prisiimti atsakomybės už galimas pasekmes? 
• Ką man duoda tokie santykiai? 

Klausimų daug, kiekvienas savaip jautrus, nes ir tema – ne vieno prisėdimo klausimas. Būti seksualia ir vaisinga moterimi, pažįstančia save, suprantančia savo poreikius ir norus, ciklo ir kūno reakcijas, gali būti nuostabu. Todėl verta leistis į tokias savęs tyrinėjimo keliones su visais baimės, įtampos, pykčio, nesupratimo, atmetimo, nuovargio, euforijos, švelnumo epizodais. Su ribotų resursų klausimu ir supratimu, kad pasaulį gali keisti tik keisdama save.

Dabar šiuo aspektu gyventi Lietuvoje yra gera, nes yra tikrai labai didelė pagalbos, terapijos formų įvairovė. Jei jaučiate, kad vienai bandymas save suprasti kartais virsta overthinkinimu ir nebegalite išeiti iš padėties, gal verta susirasti grupę ar specialistą, kuris padėtų susivokti? Taip pat labai rekomenduoju bendrauti su įvairaus amžiaus moterimis – jų ratuose išgirdusi atvirų patirčių, lengviau priimsi ir savąsias.

Dulą Liną rasite čia: Facebook, Instagram, jos paskaitos apie gimdymą ir tarpvietę.

Kontracepcija – ką reikėtų apie ją žinoti?

Visiems lytiškai aktyviems žmonėms siūlome perskaityti „Nebegėdos“ tekstą, kuriame su Mergaičių ir moterų akademijos specialistėmis kalbėjomės apie kontracepciją: jos rūšis (nedaugelis žino, kad egzistuoja kone 20 skirtingų kontracepcijos būdų), efektyvumą, pliusus bei minusus, ką geriausia rinktis ir t. t. Tekstą skaitykite ČIA.

Taip pat skaityk: Kiaušialąsčių šaldymas: kas tai?