Situacija, kai žmogus, turėdamas partnerį (-ę), jaučia simpatiją kitam asmeniui, nėra labai reta. 2016 metais buvo atlikta apklausa, kurios rezultatai parodė, jog net 50 procentų romantinius santykius puoselėjančių žmonių prisipažino, kad buvo nors kartą susižavėję kitu asmeniu, o 1 iš 5 atsakiusiųjų tvirtino, kad kitas žmogus juos ne tik traukia – jam jaučia ir meilę.

Apie tai kalbėjomės ir su savo sekėjais, kurie mums siuntė laiškus dalydamiesi savo patirtimi šia tema. Tad nusprendėme vieną iš tų laiškų parodyti psichologui ir paprašyti pakomentuoti situaciją. Šiuo klausimu kreipėmės į psichologę, psichologų sąjungos narę ir lektorę Miglę Motiejūnę.

Sekėjos laiškas

„Santykiuose buvau apie 2 metus. Santykiai buvo geri, nieko netrūko, gal tik laiko kartu, nes abu daug dirbome dėl bendrų tikslų. Pajutau simpatiją bendradarbiui. Visada gerai sutardavome. Kadangi darbo valandos nėra trumpos, turėjome daug laiko ir asmeniniams pokalbiams. Jis taip pat turėjo širdies draugę. Dažnai kalbėdavomės apie vienas kito santykius, padėdavom vienas kitam pažiūrėti į viską kitomis akimis.

Vieną vakarą jis perbraukė ranka man per nugarą. Mane lyg nukratė, perėjo šiurpuliukai, nesupratau, kas vyksta. Savo reakcijos nesugebėjau paslėpti. Jis tai pamatė. Sutriko. Nuo to viskas ir prasidėjo. Eidama į darbą pradėjau rengtis kitaip (tik vėliau tai supratau), mudu su kolega dar daugiau pradėjome kalbėtis. Supratau, kad jis mane domina ne kaip draugas, kad jaučiu jam simpatiją. Prisipažino ir jis apie simpatiją man. Nekalbėjome apie tai, kad galbūt galėtume būti kartu, suvokėme, kad daug ką reikėtų pakeisti, o nė vienas nebuvome tam pasiruošę. Po kelių mėnesių jis išėjo iš darbo, bet tikrai ne dėl mūsų santykių. Viskas pasimiršo, tiesiog likome draugais.“

Psichologės Miglės Motiejūnės komentaras

Nors nemalonu sau pripažinti, bet net ir turėdami partnerį (-ę), nesam atsparūs kitų potencialių partnerių poveikiui. Žavus bendradarbis, maloni barista, išvaizdus praeivis – tarytum uždraustas vaisius už santykių tvoros. Ir net patys ištikimiausi tikrai ne visada fantazuoja apie savo partnerį (-ę).

Žavėtis ir fantazuoti ne apie savo partnerį (-ę) – normalu

Daugelio santykių pradžia siejama su stipria aistra, netikėtumu, kai visos mintys sukasi tik apie TĄ žmogų. Fantazuojame ir trokštame būti kartu, virpame nuo menkiausio žvilgsnio, o ką jau kalbėti apie prisilietimą. Stengiamės praleisti kuo daugiau laiko kartu ir tuo pat metu nerimaujame, kad mus gali palikti. Siūlome vieną kitą naktį pernakvoti drauge, pasilikti ilgiau, persikraustyti, įsigyti gyvūną, butą ir gal net susilaukti vaikų. Ir štai taip aistrą iškeičiame į saugumą, pasitikėjimą ir stiprią meilę. Tai natūrali santykių raida. 

Tačiau aistros poreikis niekur neprapuola, ypač kai jį vis sunkiau patenkinti puoselėjant ilgalaikius santykius. Iki tol jaudinęs kito kūnas tampa įprastas, žavios akimirkos – nuobodžios, o seksas – monotoniškas. Tad nauja simpatija įneša taip seniai patirtą jaudulį. Mes vėl išgyvename romantinių santykių pradžią, svarstome, ar kitam patinkame, laukiame akimirkų, kai prasilenkiame, ar susitinka žvilgsniai. Tuo pat metu nerimaujame, jog kas nors gali apie šiuos jausmus sužinoti, stengiamės, jog niekas neįtartų apie mūsų fantazijas, bijome, jog mūsų koketavimas bus suprastas kaip neištikimybė. Ši rizika dar labiau kursto aistrą.

Tad belieka susitaikyti, kad nuo tos akimirkos, kai nusprendžiame kurti ilgalaikį santykį, pasmerkiame save nuolatos jausti tam tikrą aistros trūkumą. Ir net tvirčiausios nuostatos palūžta, kai gyvenime kelyje pasipainioja TAS / TA.

Ką daryti, kai turi partnerį (-ę) ir pajauti simpatiją kitam – ar sekti paskui tą impulsą, ar ne?

Kaip besinorėtų tikėti, kad nauja simpatija pataisys visas esamų santykių problemas – greičiausiai taip nebus, ypač jei ta problema yra aistra. Naujas santykis įprastai ir jaudina tik dėl to, kad yra naujas, tad nuo to akimirkos, kai nuspręsime užbaigti esamus santykius ir pradėti naujus, ilgainiui vėl atsidursime tame pačiame ilgalaikių santykių etape, kai mylime, tačiau nejaučiame jokio jaudulio. 

Tad taisyti esamus santykius ir įnešti į juos aistros yra daug geresnis sprendimas. „Nauji atradimai kyla ne ieškant naujų peizažų, o žvelgiant į tuos pačius naujomis akimis“, – taip teigė Marselis Prustas.

Nuo ko pradėti? Pirma, priėmus sprendimą išlaikyti ilgalaikį santykį, dėkite pastangas, kad jaudulį kelianti simpatija pasitrauktų iš jūsų dėmesio centro. Jeigu santykis pradėjo kurtis, retinkite susitikimus ar visai juos nutraukite, net jeigu tai reiškia, kad reikės pakeisti mėgstamą kavinę ar net darbą. Atsiradus neištikimybei, santykį atstatyti daug sunkiau, tad už jaudulį ir riziką gali tekti brangiai susimokėti.

Legalizuokite seksualines fantazijas

Tai, kad partnerio (-ės) seksualinės fantazijos nebūtinai susijusios su jumis, gali būti nemaloni, bet vertinga įžvalga. Nė vienas nenorėtų patirti kito neištikimybės, bet žinojimas, kad taip galėtų nutikti, padeda išlaikyti aistrą. Kalbėdamiesi apie seksualines fantazijas, galime saugiai susipažinti su tuo „trečiuoju“ santykių nariu, kuris mus jaudina. Taip tarp partnerių nebelieka grėsmę keliančių paslapčių. 

Kaip tai įgyvendinti?

Galbūt mano partneris (-ė) labiau pastebi šviesiaplaukes merginas ir galėčiau trumpam, vienam vakarui, virsti blondine užsidėjusi peruką. Galbūt aš atkreipiu dėmesį į vyrus, kurie dėvi suplyšusius džinsus ir odinį švarką, ir mano partneris sutiktų vieną vakarą pabūti šiuo personažu. O gal mano merginai patinka seksas, kai ji mažiau kontroliuoja situaciją? Tokiu atveju verta išbandyti akių ar rankų raištį. 

Svarbu, kad šie žaidimai netaptų bandymu pakeisti vienas kitą, nes negalime priversti kito būti tuo, kuo jis nėra ar nenori būti.

Miglę Motiejūnę rasite čia:  Facebook; Instagram; puslapis

Taip pat skaityk: 5 keisčiausi dalykai, kuriuos žmonės naudoja vietoj sekso priemonių