Savo instagramo paskyroje atlikome apklausą – sekėjų paklausėme, ką jiems lengviau daryti: priimti meilę ar ją parodyti kitiems. 69 % respondentų atsakė, kad jiems lengviau meilę rodyti kitiems. O štai meilę priimti lengviau tik 31 % apklaustųjų.

Ar ši statistika stebina? Tikrai ne. Nors meilės iš kitų mums labai reikia, tačiau ją daugeliui priimti sunku. Kodėl taip yra? Apie tai nusprendėme pasikalbėti su psichologe psichoterapeute, mindfulness mokytoja, lektore ir CBT supervizore Lina Bagdonavičiene.

Kaip išmokti priimti meilę, komplimentus?

Mokymasis priimti meilę ir komplimentus gali būti vertingas įgūdis kuriant sveikus santykius ir stiprinant, auginant savivertę. Lavindami šį įgūdį, mes galime išmokti pozityviau ir realistiškiau mąstyti, jei imsime kritiškiau vertinti savo neigiamus įsitikinimus, susijusius su komplimentų sakymu ar meilės jausmo interpretavimu.

Jei manote, kad esate neverti meilės, laikas savęs paklausti, kuo remdamiesi taip apie save galvojate. Svarbu suprasti, kad kai susiduriame su sunkumais ir pastebime konkrečias situacijas, turime mokytis kritiškai vertinti įsitikinimus, kuriuos susiformavome iki šiol.

Pavyzdžiui, jei manote, kad esate nevertas meilės, paklauskite savęs, kokių patirčių turėjote, kas suformavo tokį jūsų įsitikinimą, ar turėjote patirčių, priešingų savo manymui. Arba pagalvokite, kuo remdamasis pasirenkate vienokį ar kitokį partnerį, su kuo leidžiantis į santykį šie įsitikinimai apie save tik stiprėja, o su kuo silpnėja. Galbūt klaidą darote jau atsirinkdamas, todėl santykius kuriate ne su tuo partneriu. Apsvarstykite, pagal kokius kriterijus renkatės partnerį.

Praktikuodami atjautą sau, elgdamiesi geranoriškai su savimi, galite išmokti pripažinti savo teigiamus bruožus, elgesį, pasiekimus, o ne sutelkti dėmesį vien į trūkumus, nuolat save tik kritikuoti. Mes kartais patys savęs nemylime, todėl priimti meilę, komplimentus iš kitų gali būti sudėtinga, nes tai gali atrodyti netikra. Kai kas nors pagiria, pasidžiaugia jumis, svarbu atsispirti norui tai atmesti ar sumenkinti. Mokykitės nuoširdžiai pasakyti „ačiū“ ir leiskite sau priimti dėkingumą. 

Tikriausiai pastebite savo pastangas darbe, santykiuose ir kitose situacijose, todėl turite pasistengti ir priminti sau, kad nusipelnėte sau pasakyti gerų žodžių, taip pat juos priimti iš kitų žmonių. Tikrai nenusipelnėte vien tik kritikos sau. Taip pat turite mokytis atpažinti neigiamą vidinį dialogą ir, jei esate pernelyg savikritiški, keiskite vidinį pokalbį su savimi į pozityvų ir realistišką. Mokytis priimti meilę ir komplimentus reikia laiko ir praktikos, todėl privalote būti kantrūs, kol išsiugdysite naujus mąstymo ir reagavimo būdus.

Kaip atskirti, kas yra meilė?

Meilė yra sudėtinga emocijų, būsenų, vertybinių kriterijų, įsitikinimų bei elgesio įvairovė, kurią kiekvienas iš mūsų skirtingai interpretuojame. Meilė yra daugialypė patirtis, kuriai įtakos turi ir kultūriniai, ir asmeniniai, ir individualūs veiksniai.

Meilė apima gilesnį emocinį ryšį, prieraišumo, rūpesčio, empatijos jausmus kitam asmeniui. Mylėdami patiriame šilumos, laimės, komforto jausmus. Būdami kartu palaikome ir priimame tokį savo partnerį, koks jis yra (įskaitant stipriąsias ir silpnąsias savybes), jaučiamės saugūs, gerbiame ir pasitikime vienas kitu. Kurdami santykius jūs galite turėti savo poreikių ir ribų ir visa tai (kas priimtina ir ne) vienas kitam išsakyti. Poroje atliepiate intymumo poreikį besidalydami emocijomis, mintimis, jausmais, svajonėmis, troškimais. Kartu rodote dėmesingumą ir stengiatės ne tik kito, bet ir savo gerove (rūpestis, palaikymas, pagalba geranoriškumas, atidumas poreikiams ir troškimams).

Trianguliacinė meilės teorija teigia, kad meilė turi susidėti iš trijų svarbių elementų: aistros, intymumo (emocinio artumo) bei įsipareigojimo. Meilė apima atsidavimo santykiams jausmą ir abipusį norą investuoti savo laiką, pastangas ir energiją ryšiui puoselėti suvokiant, kad meilės dinamika su laiku kinta.

Kodėl žmonės kartais negali ar nemoka priimti meilės?

Kintančią ar žemą savivertę turintys asmenys gali sunkiai priimti meilę dėl neigiamų įsitikinimų apie save, kuriuos susiformavo per gyvenimą. Skausmingos praeities patirtys (atstūmimas, išdavystės, į(si)skaudinimas) gali trukdyti realiai interpretuoti ryšį su partneriu. Ankstesnės patirtys gali kelti baimės, nepasitikėjimo jausmus, išankstinį nusistatymą, kad santykiai vienądien baigsis. Visa tai gali trukdyti priimti meilę iš kitų. Mylėti ir būti mylimam, atviram ir pažeidžiamam, jei esame turėję skausmingų patirčių, emociškai atsiverti gali būti vis sudėtingiau, nes baiminamės to, ką jau esame išgyvenę. 

Perfekcionizmas ir aukšti standartai, savikritiškumas taip pat tam gali turėti įtakos. Iš aplinkos, kuri formavo mus augant, galime atsinešti tam tikrų įsitikinimų (pavyzdžiui, meilė buvo nuvertinama arba išaukštinama, prioritetas nepriklausomybei ir t. t.), o laikui bėgant įsitikinimai galėjo tik sustiprėti, todėl tai irgi gali būti reikšmingi veiksniai, dėl kurių sunkiai priimame meilę.

Jei pastebime, kad mums sunku patikėti meile ar ją priimti, prisipažinti, kad yra tekę patirti tai, kas mums trukdo džiaugtis patirtimi ir mokytis tyrinėti praeitį, prireiks laiko ir savirefleksijos įgūdžių. Kai suprasime, kad problemas galime išspręsti keisdami savo mąstymą, elgesį, tada keisis ir mūsų būsena mokantis priimti meilę – nebijosime jai atsiverti.

Kodėl mums svarbu mokėti priimti meilę? 

Priimdami meilę ir mylėdami kitą žmogų galime jausti džiugesį, pasitenkinimo jausmą, kartu auga mūsų savivertė, kuriame gilesnius ir prasmingesnius ryšius. Būdami sveikuose tarpasmeniniuose santykiuose, galime paneigti neigiamus įsitikinimus apie save, stiprinti save per pozityvų kontekstą, esame atsparesni susidurdami su iššūkiais (jaučiame paramą, palaikymą, pastiprinimą) ar sunkiame gyvenimo etape. Sumažiname vienatvės jausmą, generuojame bendrus ir individualius tikslus ir palaikome vienas kitą jų siekiant.

Kodėl svarbu mokėti išreikšti meilę kitam? 

Meilės išraiška: tiek verbalinė (kalbinė) – turinys, balso tonas (pavyzdžiui, malonus, piktas, agresyvus, pasyvus), greitis (greitai ar lėtai) ir stiprumas (pavyzdžiui, tvirtai, aiškiai) ar silpnumas (pavyzdžiui, nuostabos gaidelė, pauzės, nutylėjimai), tiek neverbalinė, t. y. gestai, mimika, kūno kalba, – yra itin svarbi kuriant ir palaikant tvirtus ir sveikus tarpusavio santykius.

Meilės išraiška apima veiksmingą bendravimą, kuris padeda išsakyti savo jausmus, poreikius, ribas, svajones, tikslus. Tai skatina supratimą, empatiją, sveiką konfliktų sprendimą. Dalydamiesi mintimis, emocijomis, tarpusavyje keičiamės meile, rūpesčiu, pagalba, kuriame teigiamą grįžtamąjį meilės ir paramos ryšį. Įgūdis klausytis, patylėti prieš sureaguojant (mokantis nepertraukti kito), kitokios nuomonės priėmimas, tolerancija skirtumams (suvokdami, kad esame užaugę skirtingose aplinkose, turime skirtingą gyvenimo istoriją, visiškai skirtingai interpretuojame daugelį dalykų), gebėjimas suprasti, kad pats esu netobulas ir mano partneris yra netobulas, padėtų sveikiau kurti santykį.

Mylėdami paprastai patiriame daug vidinių būsenų, todėl reikia įsisąmoninti, kad gyvenimas gali atrodyti rožinis tik tam tikrais gyvenimo etapais. Norint sukurti ilgalaikius santykius svarbu suvokti, kad pastangos turi būti dedamos visą laiką. Žinoma, žmogus nėra nuoseklus, tad užsimiršę prisimename ir vėl mokomės dėti pastangas. Kurstydami meilę, ją puoselėjame. Gebėjimas žvelgti į partnerį šiek tiek jį idealizuojant gali padėti sutvirtinti ilgalaikius santykius. Kai sąmoningai sutelkiame dėmesį, jausmus, veiksmus į mylimą asmenį, prasideda abipusė meilės, priėmimo, rūpesčio, palaikymo, geranoriškumo spiralė.

Pokyčiai dažnu atveju lygu iššūkiams, todėl svarbu prisiminti, kad geranoriškumo, meilės, palaikymo, atjautos niekada nebus per daug.

Psichologę psichoterapeutę Liną Bagdonavičienę rasite čia: Facebook, Instagram, internetinis puslapis.

Taip pat skaityk: Kaip suprasti, kad čia TAS žmogus? Atsako psichologė