SULTYS gyvai: svajonių pašnekovai

Susitinkam Lapkričio 20d, klube KABLYS, Vilniuje.
Į viršų

Mano vaikas žiūri porno: klausimai, kurių nedrįstame paklausti

Tekstas: Lina Januškevičiūtė, Lytiškumo namai
Nuotrauka: Pasąmonės dirbtuvės

Dažnai kalbai pasisukus apie lytiškumo ugdymą, dažnam pradeda trūkčioti akis – kalbėti? Kaip tai kalbėti? O dar žodžiai burnoje pradeda veltis… Ir nežinai, nei kaip čia pasakyti, nei ką. Geriau apskritai nekalbėti. O temos nedingsta – jos platėja, gilėja, atsiranda vis naujų, apie kurias norisi žinoti, tačiau niekas nepasakoja. Viena iš jų – pornografija, kadangi vaikams, ko nors ieškant internete, labai dažnai yra pateikiamos nuorodos į pornografinio turinio puslapius, reklamas ir pan. Gali būti, kad kažkam jau dabar pradėjo trūkčioti akis – juk labai realu, kad ši tema, kaip „rožinis dramblys kambaryje“ – visi žino, kad jis yra, bet niekas apie jį nekalba. Įvairovės ir edukacijos namų ekspertė, vaikų ir paauglių psichologė Lina Januškevičiūtė pateikia 5 klausimus, kurie dažniausiai sukasi tėvų/globėjų galvoje:

1. Ar gali būti, kad mano vaikas/paauglys žiūri pornografiją? Atsakymas į šį klausimą būtų ne GALBŪT, o TAIP. Tyrimai rodo, kad dabar klausimas „jeigu pažiūrės“ performuluojamas į „kada pažiūrės“. Vidutinis amžius vaikų, žiūrėjusių pornografiją, yra 11 metų, o devyni iš dešimties vaikų ir paauglių nuo 6 iki 16 metų jau yra matę pornografijos turinio (ir ne tik namuose, tačiau ir mokyklose, reklamose, kiemuose, savo draugų telefonuose ir kompiuteriuose, žurnaluose ir t.t.)

Internete yra maždaug 3200 įvairiausių pornografijos rūšių ir pornografijos industrija agresyviai taikosi į vaikus ir paauglius rodydami jiems vulgarias reklamas ar suseksualizuodami mėgstamiausius jų animacinius veikėjus.

2. Kodėl man turėtų rūpėti, kad mano vaikas žiūri pornografiją? Galėtų būti daug individualių atsakymų į šį klausimą, tačiau bendriausias atsakymas – pornografija kenkia smegenims bei suvokimui apie sveikus santykius (įskaitant ir lytinius). Tyrimai rodo, kad seksualizuoto turinio žiūrėjimas gali daryti tokią pačią įtaką smegenims kaip ir haliucinogeniniai narkotikai.

Tačiau didesnė, o gal net didžiausia pornografijos problema ta, kad ji formuoja iškreiptą požiūrį į savo bei kito kūno suvokimą, seksualinį intymumą bei sustiprina stereotipus apie vyro dominavimą ir moters pavaldumą.

Įvairiuose pornografiniuose epizoduose vyrauja smurtas, seksualinės prievartos scenos, necenzūruojama kalba, nesaugūs lytiniai santykiai (aktoriai ne visuomet naudoja apsaugos priemones), o apie sutikimo (abiejų žmonių sutikimas turėti lytinių santykių) gavimą nėra nė kalbos. Ir nors galima būtų sakyti juk čia vaidyba, čia netikra, tačiau jau nuo pat pirmo susitikimo su pornografiniu turiniu vaikui yra formuojamas suvokimas kaip bendrauti su kitu žmogumi, kaip turi vykti pasimatymai, kokią kalbą vartoti, norint atkreipti dėmesį, kas turėtų dominuoti santykiuose, kaip vyksta lytiniai santykiai, kokias apsaugos priemones (ne)naudoti, kaip turi atrodyti žmogus, norėdamas patikti kitam, kaip (ne)atsižvelgti į kito žmogaus poreikius.

3. Bet jeigu aš kalbėsiu su savo vaikais/ paaugliais apie pornografiją, ar nebus taip, kad jie taps smalsūs ir labiau norės patys ieškoti pornografinio turinio? Nors tai pakankamai dažna tėvų / globėjų / mokytojų / artimųjų baimė, tačiau atsakymas yra ne. Alkoholio vartojimas, cigaretės, narkotikų vartojimas, pornografija – tai pavojingos ir priklausomybę sukeliančios medžiagos apie kurias ir nuo kurių tėvai/globėjai/mokytojai/artimieji, kiek įmanoma, turi kalbėti, įspėti ir apsaugoti. Tiesa ta, kad vaikai yra natūraliai smalsūs ir kartą susidūrę su pornografiniu turiniu, dažniausiai vėl prie jo sugrįš.

Vaikas, susidūręs su tokiu turiniu, gali jausti nemažai skirtingų jausmų: malonumą, baimę, nerimą, stresą, gėdą, susijaudinimą, tad svarbu nepalikti jo vieno(-os), išbūti ir išgyventi šiuos jausmus ir emocijas.

Svarbu ir tai, kad jeigu galime su vaikais ir paaugliais kalbėti(s) apie pornografiją ir kitas patirtis internete, jaunimas bus labiau linkę kalbėti su suaugusiais apie patirtą nerimą ir stresą, žinos, kad turi patikimų žmonių, į kuriuos gali kreiptis pagalbos, taip pat didėja gebėjimas atsisakyti pornografinio turinio žiūrėjimo.

4. Kada metas pradėti kalbėti su vaikais apie pornografiją? Galite rytoj, tačiau vertėtų tai pradėti daryti šiandien!

Jeigu vaikas jau naudojasi telefonu, kompiuteriu ar kita elektronine priemone, kuri turi prieigą prie interneto – metas su juo kalbėti(s).

Vertėtų šnekėti apie privatumą, saugumą, saugius ir sveikus santykius, lyčių stereotipų įtaką mūsų kasdieniame gyvenime. Taip pat svarbu su vaikais kalbėti apie tai, kad kiekvienas kūnas yra svarbus ir vertingas ir jį reikia saugoti bei gerbti. Na, o kad visi būtumėte „tame pačiame puslapyje“ – paprašykite vaiko apibūdinti žodį „pornografija“ ir ką tas žodis jam reiškia. Kartu užpildykite informacijos spragas!

5. Tai kaip ir ką man kalbėti su savo vaiku ir paaugliu? Kadangi jau supratome, kad pornografija kenkia tiek vaikų ir paauglių fiziologijai (smegenų pakitimai), tiek socialiniam vaikų ir paauglių pasauliui (suvokimui apie stereotipų įtaką, saugius ir sveikus santykius, įskaitant ir lytinius santykius, dėmesio rodymą, sutikimo gavimą ir kt.), iškyla klausimas – tai ką sakyti? Kaip kalbėti apie pornografiją? Štai keli patarimai / klausimai, nuo kurių galima pradėti kalbėtis:

  • Gal galėtum pasakyti, ką matei? Vaikai gali net neturėti žodžių, kaip įvardyti tai, ką jie matė savo ekranuose. Kartu jie gali bijoti pasakyti, ką matė. Kai kurie vaikai ir paaugliai gali būti nepasiruošę pasidalyti matyta medžiaga, tad turėtumėte būti kantrūs, palaikyti juos bei suteikti žinių, kad būsite pasiekiami, kai vaikas / paauglys norės su jumis pasikalbėti.
  • Ar supratai, ką pamatei vaizdo įraše ar nuotraukoje? Šiuo klausimu galima patikrinti vaiko / paauglio suvokimą apie žmogaus lytiškumą bei seksualumą. Tai gali būti kaip įvadas į visą pokalbių seriją apie žmogaus lytiškumą, seksualumą, santykius ir t.t., tad nebūtina vienu kartu apimti visų svarbių temų.
  • Kaip tu jautiesi? Gebėjimas išreikšti jausmus ir emocijas gali suteikti labai svarbios informacijos. Ir nors vaikai gali vartoti labai paprastus žodžius kaip „šlykštu“, „nepatiko“, „patiko“, „baisu“ ar tiesiog „fu“. Priimkite šiuos jausmus ir tai, kad vaikui pornografija gali nepatikti, bet taip pat jis gali vėl norėti pamatyti jos.
  • Kaip jautėsi tavo kūnas? Verta pabrėžti, kad nėra „gero“ ar „blogo“ atsakymo. Ir tai, ką jautė vaikas, yra visiškai natūralus jausmas. Natūralu jausti susijaudinimą ar fizinę trauką matytiems vaizdams, veiksmams, žmonėms.
  • Ar vis prisimeni vaizdus, kuriuos matei? Mūsų smegenys sukurtos taip, kad prisimintų dalykus ir tai normalu. Todėl patikinkite vaiką, kad su juo nieko bloga nevyksta: jie nėra blogi ar nepateks į bėdą dėl savo savo atsakymo, tačiau kartu turime vaikus pastiprinti, jog jie gali būti atsakingi už tai, ką galvoja jų smegenys ir turi galimybę vaizdus pakeisti kitais. Leiskime jiems žinoti, kad jie gali bet kada ateiti ir su mumis pasikalbėti.
  • Ar turi kokių nors klausimų man? Leiskite vaikams ir paaugliams pasidalyti, kas vyksta jų mintyse. Vaikai ir paaugliai gali būti susidomėję ir jūsų patirtimi su pornografija ir jūs galite pasidalyti savo patirtimi paprasta ir jiems suprantama kalba. Tiesa, jūsų vaikas gali iš viso nieko nekalbėti ir nesakyti. Tada patikinkite, kad bet kokiu atveju būsite šalia, jį ar ją palaikysite, jeigu kils klausimų, būsite atviras(-a) pokalbiui.

Svarbu suprasti, kad esate ne vienas ir ne viena, kurie jaudinasi, kad pokalbį su savo vaiku pradėti yra nejauku ir gėda. Tačiau verta prisiminti, kad jūs esate geriausias ir patikimiausias žmogus, su kuriuo jūsų vaikas gali pasikalbėti apie pornografiją.

Jeigu nejauku ar nedrąsu, ieškokite galimybės lytiškumo temomis pasikalbėti su specialistais ar paieškokite šaltinių, kuriais galėtumėte remtis, o tada susėskite pokalbiui.

Šiandien interneto pasaulis gali būti pasiekiamas beveik visada ir visur. Vaikai ir paaugliai turi prieigą prie pornografinio turinio, o ši industrija tuo dar ir naudojasi. Tad pats metas sustoti atidėliojus pokalbius apie pornografiją ir imti apie tai kalbėti drąsiai.

Daugiau informacijos apie vaikų ir paauglių lytiškumą: Tėvų įtaka vaikų lytiškumui: kokie veiksmai turi tam didžiausios reikšmės?

Nebegėda.lt- viskas apie kūną, seksą ir santykius.

Komentarai (9)

  • Avatar

    Dovilė

    „…pornografija kenkia smegenims bei suvokimui apie sveikus santykius (įskaitant ir lytinius). Tyrimai rodo, kad seksualizuoto turinio žiūrėjimas gali daryti tokią pačią įtaką smegenims kaip haliucinogeniniai narkotikai.“

    Wow, kenkia smegenims ir veikia kaip haliucinogenai. Kurioms būtent sritims „pakenkia“? Kiek ilgai ta „žala“ lieka? Po kokio kiekio ir kokios pornografijos? Kaip tai atsispindi žmogaus gyvenime?

    Dar tas palygimimas su narkotikais… Ką dabar su juo skaitytojui daryt? Iš kur jam žinot, kaip veikia haliucinogenai, ar jie sukelia priklausomybę, ar lieka liekamųjų reiškinių po jų vartojimo?

    Jei jau su kažkuo lyginat, tai iki galo, nes dabar tiesiog gąsdinat.

    reply
  • Avatar

    Rima

    1. Aš taip ir nesupratau kaip kalbėti su vaiku kuris dar nėra matęs porno? Jis net nesupras apie ką noriu kalbėtis. Kalbant apie alkoholį, tabaką, narkotikus – mes galime apie juos kalbėti anksčiau nei vaikas išbandė, nes mes galime parodyti apie ką kalbame – kaip atrodo medžiagos, kaip jas atskirti, kokį poveikį daro, parodyti žmones kas su jais nutinka vartojant tam tikras medžiagas. O kaip su porno? Kaip kalbėti anksčiau laiko, jei mes net normaliai negalim nei įvardinti nei parodyti apie ką kalbam? Čia būtų tas pats kas duot parukyt ir tada pakalbėt apie poveikį.
    2. Visos priklausomybės šiaip sau neatsiranda. Pornografija pati savaime negali sukelt priklausomybės. Nes apie porno kalbat kaip apie kokį heroiną – kartą pabandęs pabandysi vėl. Tai jei taip būtų kaip rašot, tai mes visi būtume priklausomi, nes visi esam bent kartą matę porno.
    3. Klausimai. Perskaitykite dar kartą. Įsivaizduokite save vaikystėje ir tėvus su tokiais klausimais. Ir kur tas pokalbis nuves? Pirmas klausimas pribloškė. Net nuskrolinau pasižiūrėti, kas rengė straipsnį. Psichologė… „Gal galėtum pasakyti ką matei?“. Vat , dabar atsidarykit porno ir pabandykit papasakot ką matėt. Kad ir pačiam artimiausiam – draugei, mamai, vyrui, tėčiui. Papasakokit. Kažin lengva bus? Jūs suvokiat kokį dalyką siūlot vaikui padaryt? Išgyventi dar kartą tai ką matė ir papasakoti tėvams!! Tolimesni klausimai dar labiau klampina į nepatogią situaciją ir vaiko psichologijos traumavimą. Jūs siūlote ne tėvams kalbėti, o siūlote apgailėtinais klausimais apipilti vaikus ir priversti vaikus kalbėti. Čia jūs vadinate pasiruošimu pokalbiui? Šitaip tragiškai neteisingai pradėtas pokalbis gali padaryti daugiau žalos, nei pamatytas porno. Aš labai tikiuosi, kad tėvai yra kritiškai mąstantys žmonės ir šių rekomendacijų šviečiant savo vaikus netaikys.

    Ir apskritai, kad kalbėti tokiomis temomis (kai vaikas jau yra matęs porno), tėvai jau iki to laiko turėjo būti išvystę artimus santykius su savo vaikais. Jei šeimoje to ryšio nėra, vaikai blokuos bet kokius intymius pokalbius su tėvais ir niekada jiems neatsivers. Čia gi ne mechaninis kažkoks procesas. Čia labai intymi tema, kuri neįmanoma, kad būtų gvildenama taip paprastai.

    Tema labai aktuali. Bet psichologei labai trūksta kompetencijos kalbėti apie tai. Šiuo atveju, geriau jau joks straipsnis nei toks. Nes rekomendacijos rizikingos ir žalojančios vaiko psichologiją.

    reply
    • Avatar

      J

      Sveiki, sutinku, kad šitas įrašas nėra labai išsamus, vet pati esmė svari, kad reikia kalbėt apie tai su vaiku 🙂 esu skaičius geresni šią tema: https://www.15min.lt/m/id/aktualu/nuomones/akvile-giniotaite-taip-ir-jusu-vaikas-ziuri-pornografija-18-1118394 Paskaitytik, nes vietomis man atrodo jūs klaidingai mąstot lygindami save ir savo nejaukumą dabar ir vaiko „Vat , dabar atsidarykit porno ir pabandykit papasakot ką matėt. Kad ir pačiam artimiausiam – draugei, mamai, vyrui, tėčiui. Papasakokit. Kažin lengva bus? Jūs suvokiat kokį dalyką siūlot vaikui padaryt?“ pacituosiu kitą straipsnį, nes pati taip gerai neisreikšiu minčių: Kuo jaunesni vaikai, tuo diskusija lengvesnė. Nes jiems dar negėda. Ir, būtina paminėti, nuoširdūs, atviri, saugūs pokalbiai nenusineša vaikų tyrumo, nesukelia rizikingo elgesio, o, atvirkščiai, jį mažina. Tokiu atveju vaikai supranta turintys pasirinkimą ir jie ima atskirti, kas yra rizikinga. Kaip ir su pokalbiais apie tabaką, alkoholį, narkotikus, saugų eismą, patyčias ir t.t.
      Tai va 🙂

      reply
    • Avatar

      Oleg

      Apie elgesio priklausomybes Lietuvoje apskritai yra kalbama mažai arba nekalbame visai, dėl to visai nenuostabų, kad Jums kylą begalės klausimų ar stiprių emocijų, kyla noras apkaltinti ar pasidomėti specialisto kompetencija. Siūlau susipažinti apie priklausomybe nuo pornografijos, tuomet nekiltų klausimų apie kylančius pavojus.
      Jei su vaiku apskritai nėra jokio kontakto, tai nesistebiu, kad pokalbis neįvyks. Iš savo patirties galiu sakyti, kad vaikai geba atsakyti į gerokai daugiau klausimų, nei mums atrodo, ypač jei jie pasitiki suaugusiuoju. Tema, gal ir intymi, tačiau jei kalbame su vaikais apie alkoholį, narkotikus, azartinius lošimus, kompiuterių žaidimus, higieną, kodėl pokalbiai apie lytinius santykius turi būti laikomi „per daug“ intymiais. Nesidalinsite su savo vaikais atsakymais, jie ras informacijos kitur… klausimas, kiek ji bus saugesnė?
      Pokalbis, gali padaryti žalos, jei mes neatkreipsime dėmesio į vaiko amžių, naudosime netinkamus žodžius, skatinsime bereikalingą smalsumą, neduok Dieve dar įjungsime pornografiją ir aptarinėsime ką ten mes matome. Tačiau jei vaikas tai jau pamatė, nemanau, kad specialistės pateikti klausimai yra kažkuo kenksmingi ar žalojantys. Priešingai, savo atvirumu mes parodome, kad mums rūpi vaikas, rūpi jam kylantys klausimai ir rūpi jis pats… ir, kas svarbiausia, mes neturime tabu temų kurių negalime gvildenti su savo vaiku.

      reply
  • Avatar

    DjJonas

    Dar priklauso kokią tą pornografiją žiūri… man patinka kai per tuos filmus ir viena ir kita pusė pasitenkina maždaug vienodai. Jeigu pamatau kad vien vyras pradeda dominuoti tai iš karto išjungiu.

    reply
  • Avatar

    Ji

    Ačiū, labai aktuali ir svarbi tema. Gerai, kad kažkas kalba apie tai ne tik iš religinės perspektyvos 🙂

    reply
  • Avatar

    Saliamonas

    Kad keliama tema, tai labai gerai. Bet reiktų manau plačiau į šitą klausimą žiūrėti. Patarinėti (aka „uždrausti“) kažko nevartoti, tai niekada nėra teisignas metodas. O jei jau pasiryžome šviesti, tai ir švieskime objektyviai. Porno svetainėse nėra vien tik straipsnyje įvardintos scenos, cituoju: „Įvairiuose pornografiniuose epizoduose vyrauja smurtas, seksualinės prievartos scenos, necenzūruojama kalba, nesaugūs lytiniai santykiai (aktoriai ne visuomet naudoja apsaugos priemones), o apie sutikimo (abiejų žmonių sutikimas turėti lytinių santykių) gavimą nėra nė kalbos.“ Taip sutinku tokio turinio daug, ir net blogesnio. Bet tikrai yra nemažai ir šviesesnio pobučio tūrinio, kuriame kaip tik parodomas jaukus ir šviesus ryšys vyro ir moters ir t.t. nu vienu žo sweet sweet Vanilla kiek nori, jei ieškai. O ir šiaip pilna beveik edukacinio pobučio turinio, kurį pažiūrėjus išmokstama tam tikros technikos, kurios tik praturtina porų seksualinį gyvenimą. Tai gal vertėtų diskutuoti apie tai, kaip padėti ATSIRINKTI tai, kas yra emociškai ir visaip kaip sveiką lytiniuose santykiuose ir kas žalinga? O prieš tai gal reiktų gero ir ilgo kurso apie tai, kas yra Emociškai ir visaip kaip sveiką ir žalinga lytiniuose santykiuose? Kokie požiūriai, koks bendravimsa, kokie lūkesčiai, kokie susitarimai, kokie veiksmai, kokios preimonės, tokios technikos ir t.t. Prisiminike tokį dalyką, kad kiekveinas iš mūsų augdami susiformuosa savo sex trigerius (fetishus), kurie sujaudina ir pan. Klausimas, ir kur jie atsiranda? Kurie iš jų sveiki ir kurie žalingi? Porno svetainėse pilna visko, kaip ir prekybos centruose pilna nesveiko cukrum persotinto maisto. O ekologiško ir švaraus lentynos dar tik po truputi užsiiminėja savo pozicijas šiai dienai. Tai vat… tikiuosi praplėčiau diskusos lauką. Nuoširdžiai nieko nepeikiu ir nenoriu nukenksmint, tik norisi praturtinti objektyvumu šitą labai jautrią temą ir visus su ja susijusius klausimus. Man norėtusi net kelių specialistų šia tema, kad padrytu video laidą su nuodugnia diskusiją ir padėtų atsakyti į įvardintus klausimus.
    O šiaip labai ačiū, kad pradėjoje šia temą aplamai. Vaikų dar neturiu, bet šiai dienai neįsivaizduoju kaip prieičiau prie šio klausimo su jais, neperteikdamas savo įsitikinimum kurie galbūt irgi nėra visiškai iki galo „išgydyti“ 🙂

    reply
  • Avatar

    Diana

    Pirmą kartą su savo sūnumi apie pornografiją pakalbėjome, kai jam buvo 9 metai. Turbūt esmė, kad apie viską kalbame nuo tada, kai jam iškyla klausimas – atsakau klausimo ribose pagal vaiko amžių. Taigi apie pornografiją vos sužinojęs irgi atbėgo pakalbėti. Ką noriu pasakyti – žmonėms, kurie su vaiku nekalba apie dalykus nuo mažens, staiga pradėti atvirai ir nesigėdijant kalbėtis, kai vaikui 16 metų turbūt neįmanoma. Bet kai kalbi nuo mažens, tada labai paprasta ir lengva ir visai negėda. PVZ: 3m: „mama, iš kur atsiranda vaikai“ „iš mamos pilvo“ „Oho“. 3,5 metai: „O kaip iš to pilvo išlenda?“ „Pas moteris yra papildoma skylutė, per kurią vaikai išlenda, berniukai turi skylutę tik kakojimui ir sisiojimui, o mergaitės turi tris: sisiojimui, kakojimui ir vaikų gimdymui“ „Oho, kaip keista…“ 4m: „O kaip tie vaikai pilve užauga“ „paaiškinu kaip yystosi vaisius“. 5 m. “ O kaip vyriška sėklytė pilve atsiduria?“ „vyrų sėklytės subręsta sėklidėse, kai ateina laikas ir abu nusprendžia, kad nori vaiko, vyras įšvirkščia sėklytę per makštį“ „hmmm“. 6 metai „kaip įšvirkščia?“ „Per penį, įkiša ir įšvirkščia“ 6,5 metai „Kaip tas minkštas penis gali įlysti į kokią nors skylutę?“ „paaiškinu apie erekciją, vyro ir moters santykius, lytinę brandą“ vaikas mano, kad mylėjimasis skirtas tik vaikų gamybai. ~ 7-8 metai – suvokia, kad žmonės mylisi ir malonumui, labai stebisi, nes jam tai atrodo bjaurus procesas, skirtas tik vaikų gamybai. Kalbamės apie fizinio kontakto svarbą, švelnumą, būdus parodyti savo jausmus, hormonus, pagarbą sau ir kitam, apsaugos priemones, šlapius sapnus ir kitokius paauglystės dalykėlius. 9 m – kažkas parodo pornografiją – guodžiasi mamai, kokia šlykštynė, visai ne tai, kaip įsivaizdavo, pakalbame apie pornografijoje parodytą iškreiptą žmonių santykį, kokios būna pornografijos rūšys, kaip gali traumuoti psichiką.
    Žodžiu visa eiga labai paprasta, tik truko daugybę metų, jei jau gėda – užsidedu profesorės akinius ir įsivaizduoju, kad skaitau paskaitą studentams. Nes manęs niekas needukavo ir tikrai buvo gėda su mama net tylėti šiomis temomis.

    reply
  • Avatar

    Aga

    Labai norėčiau kad Nebegeda tekstų skaitymai būtų įrašomi ir paleidžiami kaip podcastai.

    reply

Komentuok