Teksto autorė Karolina Motiejūnaitė

Nuotrauka Pasąmonės dirbtuvės

Atrodytų, savaime suprantama, kad visus gydytojus renkamės pagal jų kompetenciją, atsiliepimus, bendravimą su pacientais. Tačiau prakalbus apie ginekologijos sritį gali kilti klausimas: ką rinktis – vyrą ar moterį? Lankantis pas gydytoją ginekologą, ypač pirmuosius kartus, svarbu jaustis patogiai. Gali kilti nerimas, kad kitos lyties gydytojas sukels diskomfortą, dėl kurio nebus įmanoma atsipalaiduoti. Taigi, ar verta bijoti vyro ginekologo? Į šiuos klausimus atsakys gydytojas akušeris-ginekologas Tomas Lūža.

Dažniausiai žmonės pasirenka profesiją toje srityje, kuri labiausiai domina. Kuo jus sudomino ši sfera? Kodėl pasirinkote būti ginekologu?

Stereotipiškai mąstant, aplanko vienokios mintys, bet labiau pasigilinus į šią specialybę galima atrasti, kad ji yra labai plati ir įdomi.

Iš pirmo žvilgsnio galbūt atrodo, kad ginekologijoje yra tik apžiūra arba tepinėlio paėmimas, bet iš tikrųjų tai yra ir operacijos dėl gerybinių ar piktybinių auglių, gimdymai, nėštumo priežiūra ir nevaisingumo bei kitokių būklių gydymas, kurios neapsiriboja vien tik profilaktinėmis apžiūromis.

Taip pat studijų metais dalykai, susiję su akušerija ir ginekologija sekėsi neblogai, turėjau geriausius pažymius, taigi renkantis specialybę taip susiklostė, kad čia įstoti buvo didžiausi šansai.

Ar per gydymo praktiką pastebėjote, kad į jus pacientės reaguoja kitaip nei į koleges moteris? Galbūt turėjote pacienčių, kurios atsisakė apžiūros vien dėl jūsų lyties? Kaip tai vertė jus reaguoti?

Su tokiomis situacijomis daugiau teko susidurti rezidentūros metu. Tuomet buvo šiek tiek išgyvenimų, bet įgaunant darbo ir bendravimo patirties šių dalykų pastebiu vis mažiau, o dirbdamas beveik nesusiduriu su tokiomis situacijomis. Pas mane dažniausiai lankosi pacientės, kurios turi planinį vizitą ar planinę operaciją, tad jau žino, kur eina ir ko tikėtis.

Ypatingai retai, per budėjimus, kai atvyksta pacientės dėl skubaus reikalo, kartais tenka išgirsti pastebėjimų dėl to, kad pamato vyrą ginekologą. Tokiu atveju dažnai „išsisprendžia“ ir pati bėda, dėl kurios pacientė atvyko į priėmimą. Kartais paaiškėja, kad galbūt ne taip ir skauda, ne taip ir bloga. Tuomet pacientė nusprendžia kitą dieną nueiti į polikliniką pas savo gydytoją. O jeigu būklė rimta ir tikrai reikia pagalbos, tada pacientei nekyla jokių klausimų dėl gydytojo lyties. Šiaip retai sulaukiu pastebėjimų dėl savo lyties profesijos atžvilgiu.

Tenka pastebėti, kad moterims lankantis pas ginekologą vyrą atsiranda psichologinis barjeras, gėdos jausmas. Ką dažniausiai darote, kai pastebite, kad pacientė drovisi?

Svarbu paminėti, kad medicinoje nėra lyties, rasės, amžiaus, socialinių, religinių skirtumų ir panašiai – visi pacientai yra lygūs. Manau, kad neturėtų būti skirtumo, kas gydo: vyras ar moteris, svarbiausia – suteikiama konsultacija ir pagalba. Kartais tenka pastebėti, kad pacientė drovisi, nejaukiai jaučiasi, visada pasiūlau užbaigti konsultaciją ir užsirašyti pas kitą gydytoją, tačiau aptarus apžiūros procesą ir tikslus, visgi pacientės pasirenka mano konsultaciją.

Planinių apsilankymų metu, kai pacientės renkasi konkretų specialistą, tokių diskomforto situacijų būna retai. Tačiau, žinoma, kartasi jaučiu, kad pacientei yra nejauku. Manyčiau, kad galbūt daugumai taip pat nejauku būtų ir jeigu gydytoja būtų moteris.

Vyrų ginekologų nėra itin daug. Apie juos kuriami įvairiausi juokeliai, anekdotai, filmai. Ar teko susidurti su prieštaringa visuomenės nuomone dėl savo profesijos?

Ne, man susidurti su prieštaringa nuomone neteko. Pats turiu pakankamai daug pažįstamų tiek moterų, tiek vyrų ginekologų. Galbūt atvirkščiai, kaip tik susilaukiu daugiau teigimų atsiliepimų. O juokas ir anekdotai visada yra gerai, svarbiausia, kad jie nieko neįžeistų, bet pakeltų nuotaiką.

Mūsų visuomenėje yra stigmatizuojamas kūniškumas. Lytiniai organai yra tabu, jie yra pernelyg seksualizuoti, apie juos vengiama ir gėdijamasi garsiai kalbėti. Dažnai lytiniai organai yra siejami tik su seksualiniais poreikiais. Moterys, siedamos lytinius organus tik su seksualumu, nevalingai ginekologinę apžiūrą gali suvokti kaip dar vieną seksualumo aktą, todėl gali vengti eiti pas vyrą ginekologą. Kokį požiūrį į savo lytinius organus jūs skatintumėte ugdyti?

Skatinčiau požiūrį į lytinius organus kaip į bet kokį kitą organą: ranką, galvą, koją.

Lytiniai organai yra viena iš sudėtinių mūsų organizmo dalių. Tiek vyriški, tiek moteriški. Juos reikia prižiūrėti, rūpintis, atlikti profilaktines patikras, ir jeigu kažkas atsitinka – gydyti. Lytinius organus vertinant vien iš seksualumo ar lytinių santykių prizmės, būtų gana sudėtinga gyventi, atlikti gydymą ir t.t. Manyčiau, kad turėtų būti įsivaizduojama, kad lytiniai organai yra kaip tiesiog dar viena kūno dalis, kuria reikia pasirūpinti, kad sveikai ir laimingai gyventume.

Viena iš priežasčių, dėl kurių merginos nenori eiti pas vyrą ginekologą yra baimė, kad apžiūros metu gali susijaudinti seksualiai, dėl ko jausis nepatogiai. Ar verta to baimintis?

Aš manau, kad dėl to baimintis tikrai neverta, nes apžiūros metu nėra seksualinės stimuliacijos. Dažniausia procedūros būna gana nemalonios, kurios turėtų būti atliekamos su empatija, jautrumu, paaiškinant kas bus daroma ir kas vyksta. Merginoms ir moterims, kurios lankosi pirmus kartus, yra daugiau įtampos. O jeigu taip atsitinka, ir pacientė susijaudina bei jaučiasi nemaloniai, galbūt reikėtų rinktis kitą gydytoją.

Viena priežasčių, kodėl moterys renkasi moterį ginekologę, yra įsitikinimas, kad ji bus supratingesnė, nes patiria tą patį, ką ir kiekviena moteris. Jai mėnesinės, jų skausmai nėra nežinomas dalykas. Gydytojos pačios dažnai būna patyrusios nėštumą, gimdymą ar menopauzę, todėl žino fiziologinius pojūčius. Todėl vyrauja įsitikinimas, kad gydytoja moteris gali geriau suprasti pacientės būseną. Kaip galėtumėte pakomentuoti tokius įsitikinimus?

Išties tai labai svarbus ir įdomus klausimas. Pirma, pasikartosiu, kad medicinoje nėra lyties. Antra, svarbiausia suvokti, kad gydytojas nebūtinai turi būti persirgęs visomis ligomis. Neįmanoma persirgti visomis ligomis, o ir sergant tomis pačiomis ligomis, potyriai gali būti skirtingi. Taigi, kiekvienas žmogus, kiekviena situacija yra vertinama skirtingai, o medicinoje turėtume atsiriboti nuo savo patirčių ir subjektyvių išgyvenimų, svarbiausia – mokslo įrodymai ir objektyvus situacijos vertinimas. Pavyzdžiui, moterys gimdymo metu turi skirtingų potyrių. Vienos patiria nepakeliamą skausmą, kitoms jis nežymus. Netgi tai pačiai moteriai kiekvienas nėštumas ir gimdymas dažniausiai būna skirtingas, kartais net visiškai priešingi potyriai. Taigi, empatija, manau, nepriklauso nuo lyties.

Aš manau, kad tiek vyrai, tiek moterys ginekologai turėtų vienodai suprasti kiekvieną situaciją ir viską vertinti objektyviai ir kuo mažiau vadovautis emocijomis ar subjektyviais išgyvenimais.

Dažnai iš pacienčių tenka girdėti, kad pas vyrą gydytoją apžiūra įvyksta švelniau, atsargiau, gydytojai vengia moralizuoti, smerkti.

Ką patartumėte merginoms, moterims, pagal ką geriausia rinktis gydytoją, besispecializuojantį ginekologijoje?

Jokiu būdu ne pagal lytį. Reikėtų rinktis pagal bendravimą ir pagal tai, kaip jautiesi apsilankiusi pas gydytoją. Tai nebūtinai turi būti geriausias jūsų draugių gydytojas, bet gydytojas turi tikti jums. Vienareikšmiškai, jeigu pacientė ateina pas gydytoją ir mato, kad kažko trūksta bendravime, nejaukiai jaučiasi, tuomet patarčiau eiti kitur, kur pacientė jaustųsi patogiai. Ginekologija yra intymi sritis, tad jeigu einant pas gydytoją bus bijoma atvirai pasipasakoti apie ištikusias bėdas, konsultacija bus bevertė. Todėl reikia rinktis tokį gydytoją, kuriuo būtų galima pasitikėti, kuriam nebūtų baimės patikėti slapčiausias, intymiausias gyvenimo sritis. Tuomet gydytojas galės padėti. Aišku, svarbu gydytoją rinktis ir pagal profesionalumą, tačiau pacientui tą yra sudėtingiau įvertinti. Tad rekomenduočiau pabandyti keletą gydytojų ir išsirinkti jums tinkamiausią.