Į viršų

Ginekologės: mūsų darbe tabu nėra

Nuotrauka Donatas Zazirskas

Prieš vizitą pas ginekologą gali kamuoti daug dvejonių ir klausimų. Ar kalbėti su juo atvirai? Ar jis nepasmerks? Ar reikia depiliuotis lytinius organus? Šie ir daug įvairiausių kitų klausimų kyla moterims, kurioms artėja apsilankymas pas gydytoją. Mūsų skaitytojos su mumis pasidalino joms iškilusiais klausimais:

„Galbūt galėtumėte parašyti apie tai, kaip turėtų atrodyti įprastas profilaktinis vizitas pas ginekologą? Ką ginekologas turėtų daryti/teirautis ir ko teirautis/sakyti/komentuoti jam nederėtų?“

*

„Manyčiau, kad būtina pakalbėti apie baimę eiti pas ginekologą. Pamenu, kai pirmą kartą vėlavo menstruacijos, teko sunerimti, nes visuomet jos buvo reguliarios. Lytinių santykių jau turėjau, nėštumo testą pasidariau – neigiamas. 18 metų mergina susiruošė į konsultaciją pas ginekologą. Atvykau, tuomet klausimai: lytinių santykių turėjot? Kiek laiko vėluoja menstruacijos? Pakankamai grubiai prasideda instrukcija: sėskis, išskėsk kojas, su baime ir nežinojimu paklūstu. Tuomet po procedūros pašaipiai manęs paklausia: „Bene pirmąkart?“. Nedrąsiai atsakiau, kad pirmą kartą… Tuomet viskas apsivertė aukštyn kojom, ginekologės balsas, elgesys tapo šilkinis. Bet dar iki šiol tai pamenu kaip nemalonų įvykį. Po to karto aš bijau ginekologo kabineto ir stengiuosi jį aplenkti, o man jau 25.“

Nutarėme pasikalbėti apie tai su MMA akademijos ginekologėmis ir ištirpdyti baimes.

Nbgd: Kodėl pasirinkote šį darbą? Jūsų darbe pasitaiko sudėtingų situacijų – kiaušidžių, gimdos šalinimų, nėštumo komplikacijų, bet jūs vis tiek džiaugiatės, jog esate ginekologės-akušerės. Ką jūs mylite savo darbe?

MMA: Mergaičių ir moterų akademija (MMA) jungia septynias gydytojas akušeres ginekologes ir rezidentes. Visos mes labai skirtingos, su skirtingais pomėgiais, bet mus vienija meilė savo darbui.

Vieni žmonės domisi menu, kiti klauso klasikinės muzikos, treti neatitraukia akių nuo knygų, domisi istorija, geografija, dar kiti yra pamišę dėl kelionių… Žmonės yra labai skirtingi ir ne visada randa atsakymą, kodėl tai jiems yra įdomu, kartais tiesiog darai tai, ką jauti. Taip pat ir mes, tik mūsų darbas ir domėjimosi sritis, o dažnai ir laisvalaikis sutampa, susilieja.

Tai nėra tik darbas – tai kažkas daugiau. Medicinoj, savo srityje, tu negali būti tik truputį. Dažniausiai, kad būtum geras specialistas, tu turi būti visas, pilnai ir savaitgaliais, dažnai ir švenčių dienomis.

Pamatytumėt, kaip atrodo mūsų pasisėdėjimas bare: mes kalbam tik apie akušeriją-ginekologiją, mes bendraujam uždaviniais („Šeštadienį budėjau, į priėmimo kambarį atvyko nėščioji, 34 sav., placentos pirmeiga, dvyniai. Dabar kraujuoja, vaisių plaučiai brandinti. MRT darytas, placentos peraugimo nėra. Kokia taktika? Ir visos diskutuojam… Tada kas nors iš kito stalo galo rėkia: „O man buvo nėščioji 16 sav., būklė po dviejų cezario pjūvių ir ultragarsu stebiu peraugusią placentą…“) Po mūsų susitikimų visos grįžtam namo, praeina keletas valandų ir mūsų bendram grūpse pasipila: vau, koks geras susitikimas buvo, taip atsipalaidavau, ačiū.

Mergaičių ir moterų akademijos gydytojos akušerės-ginekologės

Taip gyvena medikai. Retai kada pavyksta apsivalyti nuo minčių apie darbą. Darbas gyvena su tavimi, su tavo šeima, draugais. Pamenu, vieną šeštadienio vakarą man skambina mama ir klausia, kaip internete rasti tas cistas, kurių viduje plaukai ir dantys būna? Aš: „Mamyt, kam tau šeštadienio vakarą tai?“ Tai va, ji prisiminė apie mano pasakojamą operaciją ir nori pasižiūrėti, kaip atrodo tokios cistos ir paskaityti, kodėl jos kyla.

Nbgd: Jeigu galėtumėt, kokia informacija ar žiniomis pasidalintumėt su visomis moterimis apie mūsų kūną? Ką mes turėtume žinoti?

MMA: Manom, kad kiekviena moteris turėtų žinoti apie save, apie moters kūną ir jame vykstančius fiziologinius procesus, apie tai, kaip rūpintis savo sveikata, kokius tyrimus ir kada atlikti.

Nbgd: O kokius tyrimus reikia atlikti?

Šiaip moteris savo ginekologą turėtų aplankyti kartą per metus (jei gydytojas neliepė anksčiau). Tuomet gydytojas viską sužiūrės ir atliks tokius tyrimus, kurių reikia.
Kiekvienai moteriai svarbu atminti: jeigu nesilankote pas ginekologą reguliariai, tuomet turit pati žinot, kad nuo 25 m. amžiaus moterims atliekamas gimdos kaklelio onkocitologinis tyrimas. Tai ypatingai svarbu! Gimdos kaklelio pakitimai ir vėžys yra jaunų moterų liga.

Nbgd: Kokius klausimus ginekologas turi užduoti vizito metu? Dėl ko vienas ar kitas klausimas yra užduodamas?

MMA: Ginekologinio vizito metu gydytojai gali užduoti įvairiausių klausimų ir tai priklauso nuo situacijos, nuo nusiskundimų. Dar kartą noriu priminti, kad ginekologo kabinete gėdingos informacijos tiesiog nėra, tabu temos tampa ne tabu.

Klausimai užduodami tikslingai tam, kad išsiaiškintumėm visus niuansus, susijusius su nusiskundimais. Dar visada vertinam moters amžių, menstruacinį ciklą, buvusias ginekologines ligas, operacijas, vartojamus medikamentus, gretutinius susirgimus, lytinio partnerio ligas. Kartais klausimai gali būti užduodami apie jūsų šeimos narius, nes tam tikros ligos yra paveldimos.

Dažniausiai gydytojas užduoda klausimus ne dėl to, kad domisi visų savo pacientų (dešimt, dvidešimt, keturiasdešimt, o kartais net ir daugiau pacientų per dieną) asmeniniu gyvenimu, ne dėl to, kad nori sužinoti slapčiausius jūsų gyvenimo niuansėlius… Dažniausiai užduodami klausimai yra susiję su jūsų ištyrimu, liga, tai gydytojui atneša papildomos informacijos apie jūsų sveikatos būklę, todėl nieko nemeluokite, neslėpkite (taisyklė – nieko smerktino ir nieko gėdingo).

Nbgd: Ar reikia nusidepiliuoti vulvą ir tarpvietę, einant pas ginekologą? Kojas, pažastis? Ar ginekologas gali pasmerkti už plaukuotumą? Apie ką dar reikėtų pagalvoti prieš einant?

MMA: Tarpvietės, vulvos ar kojų depiliacija nėra būtina ir, tikiuosi, niekas jūsų už depiliuotas ar nedepiliuotas sritis nepasmerks. Apie ką reiktų pagalvoti? Apie higieną. Dušas prieš vizitą pas ginekologą, švarūs apatiniai ir kojinės būtų puiki idėja.

Nbgd: Per nebegėdos gyvavimo laikotarpį gavome apie dešimt laiškų, komentarų, žinučių apie baimę eiti pas ginekologą. Kaip ją įveikti? Galbūt padėtų įžengus į kabinetą pasakyti: „Sveiki, aš jūsų labai bijau, padėkite man.“ (juokiuosi) Kaip jūs padėtumėt šį reikalą išspręsti pacientei?

MMA: Man labai sunku tai komentuoti. Dar besimokydami medicinos universitete mes prarandam pojūtį, kas yra tabu. Dabar ginekologo kabinetas yra mūsų kasdienybė, mes nelabai suprantam, kodėl jis yra ar turėtų būti baisus.

Pasikartosiu, taisyklė – nieko smerktino ir nieko gėdingo! Jūs mamai, ar draugui, ar vyrui galite gėdytis pasipasakoti, bet žmonėms, kuriems visa tai yra normalu, jūs galite rėžti viską iš širdies. Jei baisu – užėję į kabinetą pasakykit, kad tai pirmas kartas ir šiek tiek baisu, nejauku… Mes pasistengsime!
Bet nepamirškit, kad mes visi labai skirtingi: vienoms patinka švelni rami jauna gydytoja, kitos geriau atsipalaiduotų, jei gydytoja pradėtų pokštaut ir anekdotus pasakot, trečios norėtų susidurt su vyresnio amžiaus ar itin konkrečia gydytoja. Gali būti, kad vienoms moterims vienas gydytojas labai patiks, o kitos visiškai jo nesupras. Tiesiog atraskit savo gydytoją ir kartą per metus (jei viskas gerai) jį aplankykit.

Nbgd: Ar esat mačiusios stebuklų savo darbe? Kaip jie atrodė?

MMA: Oooo taip, mūsų darbe stebuklai vyksta nuolatos! Akušerijos skyrius – vienas iš nedaugelio, o gal net ir vienintelis ligoninėje, kuriame dažniausiai vyrauja gražios emocijos ir džiaugsmo ašaros. Nepaisant to, gimdymas yra sudėtingas procesas – per vieną sekundę viskas gali apsiversti aukštyn kojomis ir iš mažos rizikos gali tapti labai rizikingas ir pavojingas.

Man stebuklingos tos akimirkos, kuomet reikalingas skubus sprendimų priėmimas, kuomet prie vieno paciento dirba visa tuo metu Akušerijos skyriuje dirbanti medikų brigada, kuomet darbas būna absoliučiai darnus, suderintas mechanizmas, kai sekundės virsta valandomis, kai įtampa pulsuoja galvose, o ore tvyro tyla ir tada tą tylą nutraukia naujagimio riksmas ir tu supranti, kad viskas gerai, kad priimtas sprendimas buvo teisingas, kad visi atliko savo darbą maksimaliai tiksliai ir pasiekėm lauktą ir numatytą rezultatą. Tai yra stebuklinga!

Nbgd: Taip pat esame gavusios nemažai laiškų apie tai, kad moterys negali pakęsti savo vulvos kvapo, joms nepatinka jų lytinės lūpos, labai to gėdijasi, svajoja pasidaryti operaciją. Jūs jau esat nemažai moterų lytinių organų pamačiusios – ar ten egzistuoja standartai? Kaip priimti savo „apačią“ su meile?

Jamie McCartney darbas. Nuotrauka iš news.artnet.com

MMA: Yra toks menininkas Jamie McCartney iš Didžiosios Britanijos, kuris įamžino virš 400 moterų genitalijų nuotraukose ir darė muliažus (atspaudus). Dabar pamėginau jį surasti ir radau dar daug tokių menininkų, kurie vienaip ar kitaip panoro parodyti skirtingų amžiaus moterų skirtingus išorinius lytinius organus. Tokiais projektais norima pabrėžti, kad visi mes skirtingi: vieno nosis su kuprele, kito ausis atlėpus, trečias aukštas, ketvirtas kuprotas, bet visi mes gražūs savaip. Tiesiog reikia pamilti save su visais savo išskirtiniais bruožais, su gražiausiais trūkumais. O jei šis klausimas vis tiek neramina arba yra tam tikrų kitų aplinkybių, prieš priimant sprendimą būtina pasikonsultuoti su estetinės ginekologijos specialistais ir labai atidžiai, be išankstinių nuostatų, įsiklausyti į jų patarimus.

Nebegėda.lt- viskas apie kūną, seksą ir santykius.

Komentarai (18)

  • Gintarė

    Man irgi buvo baisu lankytis pas ginekologą ypač pirmą kartą, dėl daug priežasčių (pvz mano tos vietos išvaizda.. didžiausias kompleksas), bet kai įžengiau į ginekologo kabinetą, supratau, kad visos baimės tik mano galvoje, kad tik man tai buvo didžiulis įvykis, o ginekologams tai kasdienybė ir jie yra matę visko, ir kai pastebėjau, kad jie reaguoja į mane įprastai, be jokių replikų ar įžeidinėjimų (geriau neskaitykite komentarų apie vizitus pas ginekologą ;D) tai padėjo nusiraminti. O dabar man 25, vizitai manęs nebegąsdina ir esu atradusi man patinkantį ginekologą, kuris beja yra vyras. 🙂

    reply
  • VisDarGėda VisDarBaimytė

    Atsimenu, kai jau mokykloje draugės eidavo pas ginekologes ir man atrodė taip suaugėliška, taip „fainai“….
    Tačiau prisimenu savo pirmąjį kartą… Mamai pasakiau, kad norėčiau nueiti pasitikrint, o ji iškart piktai KO TAU TEN REIKIA, o man reikėjo… Nes aš buvau po pirmo karto, apie kurį nieks nežinojo ir nieks manęs nemokino ir nešvietė apie lyt.santykius, išsigandau itin jautraus kaklelio ir pan…. Be to pamaniau, puiki proga apsilankyti pagaliau, nes mama vis neleisdavo eiti (kai dabar pagalvoju, o kodėl ji neleisdavo, tai juk kvaila, ar ji bijojo, kad aš ką apie seksą ar lytiškumą išgirsiu būdama 18-kos??)
    Taigi nuėjau pas ginę, labai bijojau, bet šalia kabineto laukiančios moterys kiek nuramino mane. Tačiau įėjus į kabinetą pasigirdo krenkščiantis TAI KO ČIA ATĖJAI ir vėl pasimečiau, pasakiau, kad va, pirmas kartas ir pas ginekologę ir lyt.santykiuose, į mane žvelgė gydytoja ginekologė ir dar kažkokia mergina, turbūt rezidentė, vadinasi gėda dviguba, o ji iškart vel atžagariai SAUGOJOTĖS? Ne…. TAI KODĖL, AR TU VISAI PAKVAIŠAI, TAIGI REIKIA SAUGOTIS, O KAS DABAR JEIGU NEŠČIA AR LIGA KOKIA AR DAR KAS, EIK MAUKIS KELNES, SĖSKIS ANT KĖDĖS IR SKIESK KOJAS
    Ištvėriau tai, bet pamačiau interjero situaciją, kuri nesuprantu kaip taip atsitiko… Ta klinika yra 2 aukštų, tarp daugiabučių namų, skietimosi kėdė pastatyta tiesiai prieš langus, kurių beje, nereikia užskleisti, o berods ir nebuvo su kuo, nes kai paprašiau užskleisti langus, man atsakė jog NIEKAS ČIA NEŽIŪRĖS, NIEKAM ČIA NEĮDOMU
    Ir aš neturėjau pasirinkimo… Tiesa, paminėjus jai, kad itin jautrus gimdos kaklelis, ji ta prietaisą tiesiog taip įgrūdo, kad visa klinika girdėjo tai, o tik po to prisiminė ką sakiau ir OI PAMIRŠAU, REIKĖJO GAL ŠVELNIAU… Viskas buvo ištveriama, nes mes moterys esam stiprūs padarai, bet sustingau pamačius pro kabineto langą, kai gretimam namo balkone kažkas rukė….

    reply
    • Agu

      Siaubas… Aš būčiau pasiskundusi tokioms „gydytojomis“. Jeigu nemyli savo darbo tai jame ne vieta..

      reply
  • Asta

    Privaciu kliniku ar nauju centru ginekologes tikrai buna fainos. Bijoti reikia , ir net vengti, tu sovietiniu, kurios poliklinikose dar uzsilikusios😬

    reply
    • M

      Nebūtinai, priklauso nuo žmonių dirbančių, aš lankausi pas ginekologę savo poliklinikoje, tai tikrai labai maloni ir nepikta, nebaisu pas ją eiti 🙂

      reply
  • L

    Pirmas kartas pas ginekologe buvo anksti, gal 12/13 metu, nes turejau kazkokiu problemu ir del slapimo ir pns. Veliau atsirado cistos, akuserijos skyriaus gydytoja ginekologe buvo labai maloni… Bet kai jau po kiek laiko reikejo eiti i vaiku poliklinikos ginekologe buvo labai nemalonus vizitas. Atejau viena, mama velavo, atsiguliau, prasiskeciau, apziurinejo, klausia ar turejau santykiu, sakau taip. Ir tada uzsipuole mane pakeltu balsu.. kaip cia 15metu jau turejusi santykius, kas jis toks, reikia i policija ji paduoti, i teisma, kiek jam metu, kodel, kaip, kas ir tt… Daugiau tikria nebesinoretu pas ja eiti… Baisiai nemaloni patirtis…

    reply
  • Jurgita

    aš kažkaip irgi nepripratus prie ginekologinio kabineto, einu tik tuomet, kai reikia, na o reikia itin retai. nesu atradus gydytojo, kad jausčiausi gerai ir galėčiau eiti tiesiog profilaktikai. iš paprastų klausimų kurie mane neramina tai tas juokingasis – ar reikia depiliuotis vulvą ar ne. Ką galvoja gydytojai vienu ar kitu atveju. Ir suprantu, suprantu, kad gydytojams visai nesvarbu, svarbu, kad būtų švaru, na bet vis tiek tas klausimas kas kartą kirba galvoje 😀
    o šiaip instagrame seku tokią šmaikščią paskyrą the.vulva.galery – kasdien įmetamas vulvos piešinukas su istorija. parodo, kad tikrai mes visos skirtingos ir nereikia jaudintis dėl to, kad tavo vulva ne tokia, kokią rodo porno filme.

    reply
  • Monika

    Pritrūko dalykinės info.

    O kaip registruotis? Kokia tvarka? Tiek jei norisi privačiai, tiek valstybinėse poliklinikose?

    Jau 20 metų gyvenu, bet kaip mama niekada nenuvedė pas ginekologę, taip nenuvedė, o dabar tik ir paklaustų „tai kam tau?“. Tai nei rekomendacijų, nei informacijos susilaukti nepavyksta.

    reply
    • Beata Tiškevič

      Monika, o kur jūs lankotės pas šeimos gydytoją? Kokioje poliklinikoje? Tai toje poliklinikoje galima nueiti ir pas ginekologą arba galima eiti į privačią kliniką, išsirinkus savo nuožiūra, bet ten reikės mokėti.

      reply
      • Raimonda

        Jei turi siuntimą iš šeimos gydytojo, nemokamai galima eiti pas ginekologą ne tik savo poliklinikoje.

        reply
  • Nesuprasta

    Mano pirmas kartas pas ginekologę buvo labai nejaukus. Nuėjau būdama 18-os net neturėjus pirmo karto, nes metams buvo visiškai dingusios mėnesinės, tai išsišaipė, ko aš čia atėjau išvis, jei dar nesantykiavus? Po metų dar kartą nuėjau, nes mėnesinių dar nebuvo (lytinių santykių irgi), tai pataikiau, deja, pas tą pačią gydytoją ir vėl pakeltu balsu stebėjosi, kaip aš čia dar neturėjau tų santykių. Nuo to karto net nėjau net ir po pirmo karto, vengiu būti išjuokta, kuo pati didžiavausi (vėlai pradėtu lytiniu gyvenimu).

    reply
  • Gintarė

    Pirmą kartą pas daktarę apsilankiau 17, prieš du metus privačioje klinikoje. Bendrai buvo jauku ir procedūra praėjo gerai, bet pasidare juokinga kai gydytoja pradėjo komentuoti kaip blogai kad 17 pasimylėjau, juk pastočiau tokia jauna kas tada. Kaip bebūtu stigma vis dar yra, bet aišku kiekvienam savas daktaras. Aš vis dar ieškau.

    reply
  • Justė

    Merginos, gydytojo konsultacija, yra paslauga, už kurią mokate Jūs, arba už Jums suteiktą paslaugą yra apmokama iš PSDF biudžeto lėšų. Tai yra PASLAUGA, kuri turi būti suteikta KOKYBIŠKAI. Į tai įeina ir bendravimas! Be to, pačios neturite eiti su etikete „kalta, kad atėjau“. Jus konsultuoti – gydytojo darbas. Tikrai yra puikių gydytojų, kurie atsakingai ir kompetetingai dirba savo darbą, maloniai bendrauja ir gerbia savo pacientus. Nebijokite kalbėtis su kitomis merginomis, tartis, atsiliepimų apie gydytojus galima rasti ir internete. O jei teko susitikti su kokia nemalonia persona – Jūsų teisė parašyti atsiliepimą sveikatos priežiūros įstaigos vadovui (manau, daugelyje sp įstaigų tai galima padaryti anonimiškai) ar parašyti komentarą internete. Galbūt padėsite kitoms moteris.
    Aukštyn nosis, šis vizitas gal niekada nebus pats maloniausias, bet ypač svarbus Jūsų sveikatai.

    reply
  • Dora

    Aš pastoviai susiduriu su bėda, kad šeimos gydytoja neduoda siuntimo, nes/kol NIEKO NĖRA, toks dalykas kaip tiesiog patikra kartą per metus neegzistuoja, netgi toks dalykas kai man 22 metai ir noriu pirmą kartą nueiti buvo problema, „ieškojom bėdų“ tam siuntimui rasti.
    Pakeičiau šeimos gydytoja 🙂

    Taip pat turiu klausimą. Pirmo vizito metu man buvo 22 metai, gydytoja nesutiko paskirti kontraceptikų. Argumentai buvo daugmaž tokie, kad paskui bus sunku vaikų susilaukti, nereikia tau jų. Ar gydytojos tikrai gali taip savavališkai neatsižvelgti į paciento poreikius?

    reply
  • Le Fobija

    Man 25. Pas ginekologą nesu buvusi ir turiu jam baisią baimę nuo to laiko, kai pirmą kartą išgirdau tą pavadinimą ir sužinojau ką jis daro. ‘Kaip čia dabar žiūrės ir pirštus kaišios nepažįstami kažkokie?? Siaubas!’ Suprantu, kad paniška baimė nėra normalu, ir tikrai jaučiuosi labai kvailai, atsižvelgiant į tai, kad lytinių santykių turejusi esu, bet nežinau kaip čia save ir bepriversti… Turbūt turėtų kažkas labai rimto nutikti…

    reply
  • Natalija

    Mano pirmasis vizitas irgi buvo nemalonus. Buvau 15-os ir nutariau tiesiog nueiti profilaktiškai. Lytinių santykių dar neturėjau. Ką gi, iš poliklinikos ginekologės sulaukiau klausimo, ko aš čia atėjau, o kai atsakiau, kad noriu profilaktiskai pirmą kartą pasitikrinti, ji man pasakė, kad ji yra ne ginekologė, o mokslų daktarė. Visiškai nesupratau, ką ji man tuo norėjo pasakyti :))) O jau ūgtelējusi, apie 19-us savo gyvenimo metus, pradėjau lankytis privačiai ir taip dešimt metų ėjau pas tą pačią gydytoją. Tai paskatino mamos liga – gimdos kaklelio vėžys. Po tokios žinios supratau, kad turiu pati pasirūpinti savo sveikata.
    Ir nors turėjau puikią gydytoją, lankiausi kasmet, o kartais dukart per metus, vis tiek kaskart imdavo jauduliukas… užtat po vizito koks geras jausmas!!! :)))) visada norėdavosi sau medalį pasikabint už drąsą ir pliusą „metų darbų plane“:)!

    reply
  • Negėda.

    Kodėl pirmą kartą ėjau pas ginekologę visai nepamenu. Buvau tada 14 metų. Bet puikiai pamenu mamos požiūrį. Nuo pat vaikystės mama nesidrovėjo kalbėt apie moteriškumą, brendimą, vėliau apie lytiškumą, santykius. Pirmam vizitui pas ginekologę nuteikė teisingai – papasakojo, kas paprastai vyksta per apžiūrą, ko gali klausinėti ir svarbiausia – kad prieš ją galiu nieko nesigėdyt. “Ji tikrai mačius visko, tad tavo turtai jai tikrai neatrodys kažkuo išskirtiniai, juokingi ir panašiai.” Taip pat, nuramino, kad nereikia jaudintis ir koks “vaizdelis” ten, svarbiausia, kad būtų švaru. Kitą dieną keliavom pas daktarę abi. Daktarei pakvietus į kabinetą, mama tiesiog užėjo kartu, pasakė, kad man čia pirmas kartas ir pasakė lauksianti už durų. Daktarė buvo tikrai maloni, tikrai matė, kad man kiek nepatogu, nemalonu. Užlipus ant lėktuvo prieš kažką darydama paaiškino, parodė įrankį, pasakojo ką daro. Iš kabineto išėjau visai rami, nė kiek neišgąsdinta. Vėliau ne kartą teko lankytis tiek pas tą gydytoja, tiek pas kelias kitas. Atradau tikrai šaunių gydytojų tiek privačiam, tiek valstybiniam sektoriuje. Manau, kad pirmiausia reikia su savo dukromis kalbėti, mokyti, aiškinti. Išmokyti, kad savo kūno nereikia gėdytis, nestigmatizuoti vizitų pas ginekologus (juk yra dar manančių, kad pas ginekologus eina tik pasileidėles ir sergančios, nes sveikoms nėr ką ten veikt). Ir viskas bus gerai, ramu ir be traumos, gėdos.

    reply
  • Roberta

    Ginekologų baimė man vis dar opi problema. Galbūt dėl to, jog apsilankymai buvo tokie nemalonūs.
    Pirmą kartą apžiūrai prisiruošiau būdama 21nerių, kai, šeimos gydytojai užsiminiau apie labai skausmingas mėnesines, kurių metu pajudėti nelabai galiu. Iš karto gavau siuntimą pas poliklinikoje dirbančią ginekologę. Pasak gydytojos, tai „labai konkreti ir gera specialistė“. Na gerai, galvoju, reikia bandyti. Long story short – tai buvo patirtis, dėl kurios apsilankymo pas moterų gydytoją bijau minimum dešimt kartų labiau. Šaltas, grubus bendravimas, pasipiktinimas, kad nežinau, kaip vyksta procedūra, pasišaipymas, jog tokiame amžiuje dar neturėjusi (!!!) lytinių santykių.. skausmų priežastis nebuvo nustatyta, spėjo, jog vystosi endometriozė (priminsiu, norint šią ligą diagnozuoti, būtina laparoskopija), tačiau tolimesni tyrimai nebuvo pasiūlyti. O paklausus, kas iš viso yra ta endometriozė, atsakė, jog „ai, dabar nieko, su metais, turbūt, pajausi“. O kaip vaistą nuo skausmingų menstruacijų pasiūlė nėštumą, nes kontraceptikus gerti neapsimoka. JUK LYTINIŲ SANTYKIŲ DAR NETURĖJUSI ESU :))))
    Po metų, deja, lyg tyčia, vėl teko apsilankyti pas ją. Situacija tokia pati, vėl buvo pasiūlyta kuo greičiau ieškotis vyro ir darytis vaiką. Kaip supratau, nėštumas yra vaistas nuo visų ligų. Ypač, kai tau vos per dvidešimt. :))

    reply

Komentuok

Paremk Nebegėdą →