Į viršų

Apie slaptą kraujo galią

Iliustracija Teklė Ūla

Šiandienos epizodo viešnia – kino režisierė Lina Plioplytė. Jos dokumentinis filmas apie išskirtinį stilių puoselėjančias Niujorko damas „Amžinai stilingos” apkeliavo visą pasaulį, taip pat susilaukė didelio populiarumo ir Lietuvoje. Lina yra dirbusi su vice, Gucci, Levi’s, Artsy, PBS, A&E. Šiuo metu ji kuria kitą savo filmą, kurio pagrindinė tema yra mėnesinės.

Dabar yra pats geriausias laikas kalbėti apie mėnesines. Kodėl? Todėl, kad moterys nežino, kas su jomis vyksta.

Beata ir Lina po podcasto įrašymo. Taip, dar buvo vasara.

Šis pokalbis yra apie tai, kodėl moterys vis dar jaučia gėdą dėl mėnesinių, sakydamos, kad „serga“, kodėl visuomenėje vyrauja žeminantis požiūris į PMS, kodėl dauguma moterų slepia įklotus slapčiausiose namų spintelėse, o eidamos į tualetą susikiša juos kuo giliau į kišenes.

Ir net gyvendama viena turi slėpti įklotus, neduok dieve, ateis svečias ir pamatys įklotus vonioj! O, viešpatie!

Apie tai, iš kur kyla vyrų nesupratingumas ir baimė mėnesinėms bei tai, kodėl mėnesinės visgi – puikiausias metas mylėtis. Lina papasakojo, kaip menstruacinė taurelė jai padėjo geriau pažinti savo mėnesines, atrasti slaptą kraujo galią ir ryšį su savo kūnu, o išmanioji programėlė „Clue“ leido jai ir jos partneriui stebėti ciklo, hormonų veiklą.

Mano visi partneriai ne bijojo kraujo, o žinojo, kad tai yra puikios dienos mylėtis. Nes ten viskas yra slidžiau.

Kviečiame klausytis! <333

Komentarai (77)

  • Arūnė

    Įprastai internetinėje erdvėje nekomentuoju nieko, bet dabar negaliu tylėti, negaliu ramiai sėdėti! Pagaliau išgirdau kai ką labai artimo sau… Beata, ačiū, kad randate tokias moteris kaip Lina. Lina, jūs įkvėpėte ir padėjote man savo mėnesines suvokti kaip nuostabų ir magišką reiškinį. Už kelių dienų jos turėtų prasidėti – pirmą kartą laukiu to su dideliu susidomėjimu, norisi į tai žvelgti nauju, tyru, gražiu žvilgsniu… noriu susidraugauti su savo mėnesinėmis… ačiū ačiū ačiū! Mano siela atgaivinta. Linkiu visoms moterims atrasti šį žydėjimą.

    reply
  • Eglė

    Ačiūūūū! Nuostabus podcast’as, nuostabi Lina, nuostabi Beata ir, žinoma, nuostabios mūsų MĖNESINĖS!

    reply
  • Jurgita

    Kiek daug mokslo ir magijos yra mumyse 🙂 Mėnulis – na niekad nebūčiau pagalvojus! Kamieninės ląstelės – tiesiog wow (moterys turi būti garbinamos dėl šio dalyko)! Na dabar man tikrai gaila išpilti savo kraują į klozetą… Na nė velnio mes apie save nežinome. Palyginti su šiuo podcastu ir Nebegėda puslapiu – mokyklinis vadovėlis ir visa informaciją, kurią aš per savo gyvenimą gavau apie mėnesines – yra tik „kiekviena moteris kas mėnesį serga“.
    Pati iš esmės aš visada vengiu ir vengiau žodžio „sergu“, kai man būna mėnesinės, niekada nesuprasdavau, kodėl reikia sakyti, kad sergi. Juk mėnesinės nėra liga. Ir jei manęs kas paklausia „sergi?“ – visada sakau, kad nesergu, man mėnesinės.

    Man mėnesinės prasidėjo, kai buvau 13 metų. Labai išsigandau, kai pamačiau kraują, pasikviečiau mamą, ji atėjo pas mane į tualetą, pasakė, kad viskas gerai, čia yra mėnesinės, dabar kas mėnesį bus taip. Man rodos, ji irgi sutriko. Davė man įklotą, parodė kaip jis naudojamas, pasakė apsiprausti ir išėjo. Nuo to laiko apie mėnesines nesame kalbėjusios.

    reply
  • Julija

    “Teta iš Raudondvario” šita labai gerai atsimenu kai ėjau į mokykla, bet aš noriu pasidalint kaip mums geda būdavo tulike nes jei tau mėnesines tai žino visos nes tulikas bendras ir ten girdisi kaip dediesi paketą žodžiu susigalvojom tokį pasakymą kad nereiktų sedeti ant tuliko ir gedintis kad atplėši paketą “lipdukus klijuoji”. Tikiuosi jau tie laikai praėjo ir nebebijo to žodžio mėnesines .

    reply
  • Asta

    Labai puikus podcastas!! Superine pasnekove!
    Is idomiuju pasakymu- tai ne tik teta is raudondvario, bet raudonoji armija arba rozes zydi 🙂
    Esu didele lietuviu kalbos myletoja, bet zodis „sergu“ tikrai ciudnas (anglu kalboj tokio nera; lygiai kaip ir motinystes atostogos lietuviskai..).
    Pati visai ka tik labai naujai paziurejau I menesines- pirma kart po gimdymo jos prasidejo (vaikui 9men) ir mane jos taip pradziugino, as tokia is naujo zavinga moteris pasijutau ir viskas taip fainai- ir bam sitas podcastas taip laiku ir vietoj!!! Puiku!

    reply
  • Živilė

    Puikus pokalbis! Ačiū.
    Mes su draugėmis mėnesines vadindavome ne „teta iš Raudondvario“, o „pusseserė raudona skarele atvažiavo“. Manėme, kad tai puikus slaptas kodas nuo berniukų, pasirodo, jie seniai tai buvo perpratę. 🙂
    Labai prajuokino Linos pasakojimas apie verkimą per šuniukų maisto reklamas, aš per paskutinį PMS verkiau per kulinarinės laidos intro dainelę… Linkiu visoms susidraugauti su savo mėnesinėmis ir rasti drąsos kalbėti apie tai ir su (savo) vyrais/vaikinais, kai nereikia bėgti slėptis nuo mylimo žmogaus, tai ir tas laikotarpis nebeatrodo toks nemalonus.

    reply
  • Audrius

    Nuostabus tas moters grožis, kurį ypatingu būdu atskleidžia mėnesinių ciklas. Savo žmonoje šį grožį atradau, kai pradėjom taikyti NŠP – natūralų šeimos planavimą. Nesigėdykit merginos – tas tabu jūsų galvose. 🙂

    reply
  • Vaida

    Puikus interviu. Tiesiog jaučiau, kad kažkokia vidinė jėga kyla ir bendrumo jausmas ir džiaugmas kad turiu mėnesines! Vietom ir pritrenkė, ir nemalonu buvo išgirst. Bet šiaip nerealiai maloniai susiklausė ir dabar sėdžiu visa excited! Wow!

    reply
  • Živilė

    Aš žinojau pasakymą ne „teta iš Raudondvario“, o „pusseserės iš Raudondvario“, man tai visada labai negražiai skambėjo.
    Dėl taurelės taip pat pritariu. Jau naudoju pusę metų ir tai stebuklas, net nebesisako „sergu“, net ir būna pamirštu, kad kraujuoju 🙂
    Ciklą anksčiau stebėdavau naudodama programėles ir matuodavau temperatūrą. Dabar naudoju Kreitono metodą ir stebiu savo ciklą, nes pas mane ciklas nereguliarus 🙂 Stebėdama iš anksto jau perspėju vyrą, jei jis pats nepasižiūri į žymėjimus, kad galiu būt jautresnė kelias dienas į priekį, kad būtų mažiau neaiškių pykčių 🙂

    reply
  • Emilija

    Sunku džiaugtis savo mėnesinėmis ir laikyti jas magišku reiškiniu, kai jų metu patiri didelius, vaistais sunkiai nuslopinamus skausmus ir kitus kadieninį gyvenimą trikdančius simptomus.

    reply
  • Rūta

    Smagu kad dabar tiek visko daug apie mėnesines, daug švietimo ir palaikymo. Pamenu kai aš pirma karta susirgau budama mokykloje 13 metų, labai gerai pamenu jog buvau su šviesiais džinsais ir man viskas labai labai labai stiprei prabėgo ir jokios pagalbos nei iš mokytoju nei iš kitų mokykloje dirbančių žmonių nesulaukiau. Gryžusi namo is mamos kažkokio tai palaikančio ir raminačio pokalbio taip pat nesulaukiau, apart to kad na čia mūsų moterų toks gėdingas dalykėlis. Taigi labai džiugu kad dabar mergaitėm nebereikia taip jaustis ir gyvent nežinioj ir gali anksčiau susiformuot savo nuomone apie tai ☺️

    reply
  • I

    Nuo pat mėnesinių pradžios mama labai daug pasakoja, apie tai kas gali atsitikt jei ciklas vėluoja, apie skausmus, apie pasekmes jei netyčia imtų darytis baisiai silpna. Džiaugiuosi, kad galiu su ja drąsiai kalbėti šia tema. Taip pat draugas yra puikus gydytojas, kuomet skausmas toks, kad norisi tik verkti. Atradome ir naują džiaugsmą, seksas PMS metu. Ačiū jūsų puslapiui, darosi vis lengviau kalbėti kuomet jaunimas yra šviečiamas!

    reply
  • Agnė

    Pirmosios mano mėnesinės buvo visai smagios, nes visiškai neišsigandau pamačiusi kraują. Maždaug metus iki pirmųjų mėnesiunių, kai buvau maždaug 10ties metų, mamos paprašiau nupirkti knygą „Tegyvuoja mergaitės“, nes mane nežmoniškai užkabino jos pavadinimas. Parsivežusi namo ją skaičiau skersai išilgai ir supratau, kad visai ne to tikėjausi, bet ta knyga į gyvenimą atėjo labai laiku. Sužinojau apie mėnesines, kūno plaukuotumą, tamponus ir paketus ir kitus moteriškus dalykus. Todėl kai apatiniuose pamačiau kraują, nebuvo baisu. Pasakiau mamai, šiek tiek apsipykome, nes galvojau, kad ji manęs nesupranta. Sunkiausia buvo naudoti paketus ir labai nenorėjau prašyti mamos jų pirkti, o tuo labiau nenorėjau pati pirkti, nes tiesiog per daug jų rūšių yra parduotuvėse. Todėl kokius tris pirmus mėnesius naudodavau sulankstytą tualetinį popierių. Ir kažkada tiesiog pasakiau mamai, kad noriu tamponų. Ji pasakė, kad pati jų nenaudoja, bet jeigu aš noriu, galiu pabandyti. Nuo tada kraujavimas per mėnesines nėra joks nepatogumas, visada maudausi ir nešioju aptemptus rūbus, nes neturiu jokio „pamperso“ kelnėse. Pati pati pati blogiausia mėnesinių dalis yra pilvo skausmas. Jokie vaistai nebenumalšina, Kelis kartus esu apsivėmusi ir alpusi iš skausmo. Todėl jau kokius ketvirtus metus vaikštau po visokiausius gydytojus bandydama rasti vaistą, kuris padės, nes nei sportas, nei joga, nei seksas mano skausmo nemalšina. Dar jaučiu, kad kažkiek su savo kūnu kovoju, bet labai tikiuosi, kad kada nors nustos skaudėti ir iš skausmo pakirtinėti kojas 🙂

    reply
  • Rugilė

    Kai susirgau pirmąkart man buvo 11 metų. Prisimenu, kad labai verkiau, ypač buvo liūdna susitaikyti su mintimi kad bręstu, bet ir džiaugiausi, nors kaskart pagalvojusi apie mėnesines privirkdavau. Labai jos man nepatiko. O su mėnesinėm susidraugaut iki pat dabar nesiseka. Po tų pirmųjų mėnesinių laukiau visus metus kol jos vėl apsilankė. Vėliau pusmetį, dabar net po kelis mėnesius… Nežinau ką reiškia laukt jų kiekvieną mėnesį, nes pas mane jos ateina visada netikėtai. O kodėl tai vyksta, niekas nei paaiškina nei išaiškina.

    reply
    • Marija

      Manauj ūs esate viena iš tų retų moterų kurios turi mėnesines ne kas mėnesį, o kas tris ar du mėnesius berods ir tai yra visiškai normalu. O jūs buvote pas ginekologę pasitikslinti tai?

      reply
  • Ruta

    O mes kai ateidavome į kūno kultūra tai mum liepdavo sakyti tiesiog „ S“, mus vertė gėdintis net paprasto žodžio „sergu“ , o ką jau kalbėt apie „mėnesines“.

    reply
  • Kotryna

    Palyginus su kitomis draugėmis mėnesinės mane “ištiko” vėlai. Buvau įpusėjusi savo 14-uosius metus. Apie tai kalbėtis nebijodavau nei aš, nei mane supantys žmonės (komandos draugės, klasiokės). Kasmet turėdavome pamokėles, kuriose mums papasakodavo, kas vyksta moters organizme, kaip tai pasireiškia, kokias priemones ir kaip naudoti ir t.t. Galbūt keistai skambės, bet labai laukiau, kol ir pagaliu man TAI nutiks. Juk TAI reikš, kad aš tikrai bręstu, keičiuosi. Tad kai tai nutiko, pirma mintis, kuri šovė į galvą buvo – “pagaliau!”. Tuomet nubėgau pas mamą ir puoliau viską pasakoti. Ir ji dar kartą pasidalino su manimi savo patirtimi. Neslėpiau to ir nuo tėčio. Brolis viską suprato iš biologijos pamokų, manęs ir mamos kartu sudėjus. Pasitelkdamos biologijos vadovėlį “buitiškai” aiškiai jam paaiškinome, kas yra, kad mane kiekvieną mėnesį po savaitę ištinka skausmo “agonija” ir kodėl sesė gali neiti į pamokas, nors temperatūros neturi ir vizualiai tikrai neserga. Merginos, nebijokime to, kas mums yra. Tai nėra paslaptis, o juo labiau gėda! Tai yra gamta, tai yra NATŪRALU. Aš esu Kotryna, aš esu moteris, aš “sergu” mėneseinėmis ir man dėl to NEGĖDA!

    reply
    • Beata Tiškevič

      Nerealu. Jūsų pasidalinimas kaip iš kažkokio svajonių pasaulio <3 Kaip fainai, kad turite tokią šaunią aplinką!

      reply
  • Ausrine

    Pamenu kai mama viena ryta pasikviete pasneketi ir papasakojo apie menesines, dar dave knyguciu apie tai ir sake pasiskaityk.
    Tuo metu man buvo 10. Nors mama ir labai viska paprastai ir graziai paaiskino, man buvo sokas. Ta diena bandziau sleptis kambaryje ir verkiau, atrode, kad pasaulis neteisingas ir, kad nenoriu, jog man kadanors tos menesines prasidetu. Suvokiau, kad istikruju nieko cia blogo, bet nesupratau, kodel negaliu nurimt ir nustoti slapta verkti. Bandziau ismest tai is galvos, bet iklotu reklamos vis tai primindavo. Ir net dabar po 12m nuo tos dienos nesuprantu kodel tuo met taip jutausi.
    O menesines prasidejo kai buvau 11, mokyklos vasaros stovykloje. Zinoma neturejau jokiu spec. higienos priemoniu, nes to visiskai nei as nei mama nesitikejome. Mano drauge turejo keleta mokykloje kazkada dalintu paketu, bet visu nenorejo duoti, nes bijojo, kad jai prireiks 😀 tad 2 dienom turejau 2 paketus. Begalo bijojau ir gedijausiu pasakyti aukletojai ar seselei ar dar kazkam apart geriausios drauges. Pamenu, ejau mokytojos prasyti serveteles (kad ja panaudociau vietoj paketo) ji dave viena, paprasiau dar vienos, tai buvau piktai paklausta, kam man tiek daug? Tada susigedau dar labiau. O ka jau kalbeti apie maudynes su kitais vaikais.. be to toje stovykloje dusu nebuvo, tik upe…

    reply
  • Roberta

    As tai naudoju jau 2 metus Flo, man daug patogesnis appsas 🙂

    reply
    • Elena

      Ačiū už Flo, ieškojau tokios programėlės, bet neradus kelis metus naudojau Clue. Labai gražus dizainas, bet keli niuansai man nelabai patogūs. Flo – super, ką tik parsisiunčiau!!

      reply
    • Laura Auga

      O as dar neziurejau nei Flo nei Clue, nes beveik 2 metus naudoju WomanLog app’sa. Idomu, ar galima visa fiksuota info perkelti is vieno apps’o i kita? :-O

      reply
      • Augustė

        Ne, appsai taipneveikia.

        reply
    • virgaspirga

      Flo ir man patinka, tikrai patogus 🙂

      reply
  • Greta

    Aš savo ‘pirmą kartą’ atsimenu kaip visiškai natūralų įvykį. Man buvo 12m. ir atostogavau pas močiutę vasarą kaime. Nepamenu kodėl, greičiausiai su mama buvom apie tai daug kalbėjusios, bet kai pamačiau kraują visiškai nesutrikau – iš karto supratau kas su manimi vyksta. Pasakiau močiutei, paskambinau mamai ir jos abi tai priėmė kaip džiugiausią šventę. Dalino patarimus ir pasveikino įžengus į ‘moterų klubą’. Žinoma vėliau prasidėjo skausmai ir mėnesinės ėmė varginti. Bet niekada to kažkaip nesigėdijau.

    reply
  • Giedrė

    Man prasidėjo 12-14 m., atsimenu, kad tikrai žinojau, kas tai buvo, aišku, jaučiau, kad turiu pasidalinti ir su mama, tai pasakiau, ji apžiūrėjo mano vaginą ir davė įklotų.. Mums su ja tai visiškas ne tabu, pasipasakojo man šiek tiek ir apie savo menopauzę ir pan, todėl jaučiuosi ŠIEK TIEK daugiau žinanti apie tai, nors kaip ir jūs minėjot, būtent apie menopauzę informacijos dar mažiau, nei apie mėnesines…
    Kalbant apie seksą per mėnesines, esu mylėjusis, kai partneris praktiškai neištvėrė, labai norėjo, o aš gėdijausi, todėl tuomet tikrai mėgautis negalėjau, o paskui dar pamačiau, kad ir partnerio patalynę iškraujavau, tai kur čia mėgausies 😀 bet dabar net ir norėtųs pabandyt per mėnesines pasimylėt, galgi tikrai daugiau malonumo 😀
    Kiti porą partnerių taip pat nerodė jokio pasišlykštėjimo, kai pasakydavau, kad man mėnesinės, greičiau atvirkščiai – susidomėjimą.
    Šiaip mėnesinės tikrai neišsemiama tema, o šis podcast’as atvėrė tiek daug minčių ir pamąstymų, kad tiesiog trūksta ir komentarų :)) ačiū!

    reply
  • Sabina

    Pirmą kartą kruvinoji merė mane aplankė, kai buvau 11 metų, tiksliau, tą pačią dieną, kai man suėjo 11 metų. Prisimenu grįžau po gimtadienio, su dovanų maišeliais rankose, ir nežmonišku pilvo skausmų, bet galvojau, kad skausmas buvo nuo to, kad ‘priėdžiau’ torto, bet pasirodo… susinervinau, pradėjau verkti, nes žinojau koks užknisantis dalykas tos mėnesinės. Pamenu pirma naktis buvo tragedija, nežinojau, kad gali prabėgti ir pan, miegojau ant nugaros, išskėtus kojas 😂 Na, prabudau baloj 😂 Bet šiandien viskas vyksta idealiai, naudoju taurelę ir gyvenu gyvenimą mėnesines prisimindama tik rytiniam ir vakariniam duše ❤️

    reply
  • Inga

    Vienas bičiulis, dar mokyklos laikais, kai pasirodydavau suirzusi sakydavo: -„tai ką, kranelis atsisuko?“.
    Baisu būdavo paauglystės laikais lengvai pergyventi, nes pakilus po pamokos nuo kėdės tik ir skuosdavai į tualetą, nes krioklys bėga ir baisu, kad kelnės bus pilnos kraujo. Nes kai pagalvoji, visa diena mokykloj, o po jos dar ir parvažiuoti namo autiku….
    Pamenu kartą važiuoju namo ir man taaaaip bloga pasidarė, užgulė ausis, aptemo akyse, ėmė pykinti ir mušti karštis. Teko išlipti anksčiau nei namų stotelė. Mėnesinės neatrodė magiškos ar labai jau draugės.
    Tačiau dabar, žengiant vis arčiau trisdešimties susigyvenau su savimi, ciklu, jis tapo reguliarus, nuspėjamas. Po šio podcasto norisi raganauti. 🙂 ačiū, kad kalbat.
    Tiesa, aš pamenu save mokykloje, labai domėjausi tiek mergaičių tiek berniukų kūnais ir tuo kas pas ką vyksta, todėl eidavau į mokyklos biblioteką ir slapta vartydavau knygutes kurios pažindino su šia informacija, tad mėnesinės man nebuvo naujiena, kuomet pasirodė būnant 12 metų, žinojau kas man nutiko. Tiesa pasiimti namo tokias knygeles buvo kiek gėda.
    Tiesa kaime, kuomet vykdavo kiaulės skerdynės ir visi dirbdavo, kad sutvarkyti mėsą, tai kai sirgau mėnesinėmis man sakė nepadėti ir neliesti mėsos, nes kaip vėliau sužinojau buvo koks tais mitas, kad moteris per mėnesines yra nešvari ir gali sugadinti mėsą, neva mėsa ims greičiau gesti. Tai va. Tiesk tų kaimo peripetijų. Džiaugiuosi, kad netenka dalyvauti kiaulės skerdynėse, ir ne dėl to, kad mėnesinės. 😉

    reply
  • Kat

    Super pokalbis! Labai maloniai susiklause. As tai neseniai sau atradau labai gera dalyka ir save labiau pazinti pradejau kai meciau visas kontraceptines priemones ir pradejau naudoti “natural cycles“ (https://www.naturalcycles.com/en/). Pati gyvenu Svedijoje bet man atrodo galima uzsisakyti i bet kuria kita sali. Kas ryta matuojuosi temperatura, suvedu duomenis i appsa ir taip zinau kokiom dienom galiu pastoti, o kokiom ne. Taip pat galiu sekti ir savo pms’us kaip ir per ta clue programele. Klinikiniais tyrimais irodyta, kad tai veikia ir dabar si naturali kontraceptine priemone plinta per visa pasauli! Zodziu, super dalykas ir tikrai rekomenduoju kiekvienai pasidometi jeigu dar apie tai dar negirdejote!

    reply
  • MARTA

    Mano šeimoje buvo tas neigiamas žvilgsnis į mėnesines labiau iš religinės pusės, ypač iš senelių. Prisimenu, kai buvo man 13 metų ir tą dieną turėjau mėnesines, senelė neleido priimti komunijos bažnyčioje. Situaciją paaiškino, kad neva menstruojanti moteris yra purvina ir jai nevalia priimti Jėzaus kūną :))))))) Kai baigsis ciklas, tai yra, apsivalysi, tada prašom. Aišku, kad tada niekaip negalėjau pakomentuoti tokios jos pastabos. Pajutau tik begalinę gėdą, kad esu kažkuo susitepus, purvina, kad net negaliu išpažinti savo religijos (nuo kurios dabar nutolau, suprasdama kokia ji yra persmelkta neapykanta moterims, gal net mizoginija). Tad esu be galo dėkinga jums, kad lavinat mūsų visuomenė. Tikiuosi, jog klausydamos tokius podcastus moterys nejaus jokios gėdos ir dar galės pamokyt vyresniąją kartą. AČIŪ!

    reply
  • Agnė

    Wow! Wow! Wow!!! Norim Linos dar. Būtinai. Ji nuostabi, tiek daug turi pasakyti ir taip šiuolaikiškai ir charizmatiškai, jog atrodo, galėtum klausytis jos 24/7. Literally.

    reply
    • Aušrinė

      Taip Taip Taip ! Dar Linos! Nerealus podcast’as

      reply
  • Nebegėda

    Mokinausi karinėje mokykloje, na ir klasėje mūsų merginų tik keleta tebuvo, didžioji dalis buvo vien berniukų. Ir dauguma mokytojų buvo vyriškos lyties. Dažnai pastebėdavau, kad merginos bijodavo per kūno kultūrą ištarti tuos stebuklingus žodžius mokytojui per pamoką, kad joms visgi moteriškas ciklas. Tad nuspredžiau imtis iniciatyvos, jog nebijotų. Kai ateidavo sąrašas ir šaukdavo mokytojas prie visų mokinių,kad pažymėtu, aš salės gale laukdavau, kol mano eilė bus, kad sušukčiau “man yra menesinės”. Ir nuo ankščiau nebuvo gėda to sakyti, nors man nieks nepaaiškino kokia manyje yra ištikrųjų yra galia ašvistiek viduje jausdavaus ypatingai gerai. Jūsų dėka sedžiu ir džiaugiuosi, kad dabar žinau kodėl.

    reply
  • Justina

    Su mėnesinėmis visą gyvenima gerai sutariu. Mėnesinių laukiau su džiaugsmu, kurdavau scenarijus ką ir kaip darysiu,kai jos prasidės. Irrrr kai išvydau pirmą kraują sprogau iš laimės!!! Jaučiau moterišką jėgą, jaučiausi fantastiškai!! Niekad nesigėdijau kalbėti apie mėnesines nei su moterimis, nei su vyrais. Palaikau jus, jog drąsinate moteris pamilti savo kūną ir tai,kas išteka iš jo. <3

    reply
  • gelyte

    as po pirmuju menesiniu slepiau tai nuo visu, taip pat ir mamos apie 3 menesius. Net negaliu suvokt, is kur ta didele GEDA buvo atsiradus jau jaunoje paauglysteje?! Taciau dabar viskas zymiai pasikeite, man 20 metu ir kaip tik pries menesi su dabartiniu vaikinu atvirai pasnekejome apie sia tema, papasakojau kaip as jauciuosi, kai man yra menesines, jis pats daug klausinejo, jauciuosi pagaliau islaisvejusi siuo klausimu!

    reply
  • Ieva

    Miela Beata, galėčiau iš tos laimės tave pabučiuoti arba išbučiuoti!!!! Koks nuostabus šis puslapis, o ypač šis podcastas apie mėnesines!!!! Aš pradedu susidraugauti su savo mėnesinėmis! Ilgas ir gana skausmingas procesas, bet esu teisingam kelyje ir viskas šviesėja!
    Mėnesinės man prasidėjo 14 metų. Jų jau laukiau, norėjau parašyti, kad viską žinojau, bet net ir dabar kai man 39 metai dar visko nežinau!
    Žinojau, kad tuoj „susirgsiu“ ir reikės daug praustis. Mama pažadėjo, kad nupirks daugiau vatos ir kad tamponai yra absoliutus blogis!
    Ir kad tapsiu moterimi. Klausimo: o tai kas aš esu dabar, juk ne vyras?!,- neišdrįsau užduot mamai….
    Klasiokės jau “sirgo”. Man niekada nepatiko šitas išsireiškimas! Prisimenu, kaip teta klausinėdavo: tai jau sergi? Žinojau, ko ji nori paklausti, bet atsakydavau: ne, aš niekuo nesergu, esu sveika! Man tada dar nebuvo mėnesinių, bet klausimas ar sergu buvo kažkoks kvailas ir mane nervino…
    Per fizinio pamokas mes buvom labai išradingos ir pasakydavom, kad mums mėnesines beveik du kart į mėnesį…. itin trumpas ir nereguliarus ciklas:) buvom apsiskaičiusios merginos ir tuo naudojomes, nes nenorejom fizinio…
    Žinojau, kad reikia slėpti nuo tėčio mėnesines ir reikia slėpti visus “įkalčius”. Viską suvynioti ir įkišti į šiukšlių dėžės galą, kad niekas nepamatytų. Dar ir dabar slepiu išklotus eidama į tualetą. O jei svečiuose nėra tualete šiukšlių dėžės, parsinešu panaudotus iklotus namo… susivynioju, į maišiuką ir į tašę…. viskas slapta!
    Ilga laiką niekam nepasakojau apie menstruacinę taurelę… tik po keliu metu naudojimo papasakojau kai kuriom draugem… kodel? Nes gal gėda…
    Savo vyrui irgi nepasakojau apie ja…
    Dar idomus dalykas: mano vyras visada norėjo mylėtis per mėnesines, bet neleisdavau jam to aš pati! Nes juk kaip čia dabar, purvina bus viskas… paskui jis mane įtikino, kad jis mane myli ir per mėnesines ir tada geidžia dar labiau! Ir jo netrikdo kraujas. Bet vistiek man buvo nesmagu kažkaip… Šiuo metu jau lengviau man mylėtis per mėnesines, bet prieš tai nusiprausiu…
    Ta gėda tikrai iš vaikystės jaunystės manau… kad juk negalima tėvui sukelti bent mažo įtarimo, kad tau mėnesines…
    Dabar aš dar turiu vieną metodą! Kai esu namie, nenaudoju mėnesiniu metu taurelės. Galima tiesiog eiti į tualetą ir mėnesiniu kraujas išbėga pats. Galima padeti šiam procesui specialiai sutraukinejant makšties raumenis! Ir tai veikia! Nes mums kraujas nebėga pastoviai! Man tai atradimas! Aišku, kad vistiek reikia iškloto dėl viso ko, kad ne 100% aš kontroliuoju viską ir darbe naudoju taurelę. Bet kaip idomu atrasti kažką naujo! O pradėjau tai nuo to, kai pamačiau, kad kartais po sekso mėnesiniu metu nebuvo kraujo arba tik šiek tiek. O pasirodo, kad čia senas metodas, kuri net dabar naudoja kai kurios afrikietės, kurio nenešioja kelnaičių. Taigi viskas įmanoma ir įdomu!

    Ech kokia gera tema! Galėčiau dar kalbėti ir kalbėti! Ačiū!!!!

    reply
    • Elena

      Nelabai supratau to metodo. Tai visąlaik raumenis sutrauktus reikia laikyt ar kaip? Nes juk nekontroliuojame, kada išbėgs.

      reply
      • Ieva

        As dar mokausi. Bet kraujas nebėga nuolatos ir galima šiek tiek raumenų sutraukimo pagalba daugiau vienu nuėjimu į tualetą leisti išbėgti daugiau kraujo. Kai viduj menstruacine taurele ar tamponas, to nejauti, bet jei viduje nieko nėra galima pajausti, kada ateis kita mėnesiniu banga. Skamba neįtikėtinai, aš pati tokį metodą praktiškuoju tik namie:) bet jis veikia.

        reply
  • Kotrina

    Man pirmosios mėnesinės prasiďėjo kelios savaitės po emigracijos iš Lietuvos. Atrodė, kad kūnas pats prisitaikė ir pradėjo naują gyvenimo etapą. Reakcija buvo „o ne, jau prasidėjo“, nes tai visad mačiau kaip didelę inconvenience. Mama padovanojo žiedą, jos draugė sveikino, dar ir dabar tai prisimenu lyg savotišką virtimo į moterį šventę. Tą žiedą esu išlaikius, ir jei kada pati turėsiu dukrą, žadu jai jį padovanoti pirmų mėnesinių proga 🙂

    reply
  • Ieva

    Fantastika!! Kaip nuostabu, kad reikalai juda „Menesiniu pasaulyje“ 🙂 ACIU Beata, ACIU Lina (nu tu nerealiii!) lauksiu be galo filmo. Taureles dar nenaudoju, bet gal „priaugsiu“, stengiuosi naudoti daugkartiniu iklotus (kaip labai reik, dar tenka tampomus eko, atseit ne tokius „baisius“ naudot) ir juos iskalbusi… tuo vandenuku laistau savo gelytes 😀 Cha cha. Dziaugiuos, kad galiu tai parasyt, ir nesijaust „kuku“. Visada jauciau, kad ciklas yra kazkas magisko. Kiekvienas renkasi, kas labiau prie sirdies,- ar mokslas, ar intuityvus, „magiskas“ pajautimas. Man menesiniu ir savo ciklo priemimas labai padejo. Dabar tai kazkas „wau“! Tai gyvenimo zaidimas, kazkas idomaus, o nebe: „vel menkes“ 😒 Turbut tuo susidomejau pries kokius 7 metus, kai nebegalejau iskest siaubingu skausmu (bandziau ir zole rukyt 🙂 deja, nuo to dar greiciau teko begt i tualeta vemt..) ir tiesiog ne tik kad nekenciau menesiniu, bet jas priemiau kai bausme uz.. KAZKA 🙁 Dabar mano ciklas yra mano „dziaugsmas“, ir kad ir skauda vis dar tragiskai, jau ziuriu i tai kaip i naturalu, laukiama prosesa… Kaip kad po vasaros lauki ziemos, nors ir smagiau kai silta, bet ziema tooookia nuostabi irgi buna! Taip kad, pirmyn. Mes esam gamtos dalis su sabo cikliskumu ir kiekviena jo dalis yra nuostabi 😉 Beje jai kam dar toliau nuklyst noris „i lankas“ internete pasieskokit apie kolektyvine moteru pasamone. Aciuuuu Beata!

    reply
  • G.

    Labai galingas įrašas! Mėnesinės yra tokia unikali ir įgalinanti jėga ir ilgą laiką mane su jomis siejo prieštaringi jausmai ir istorijos, tačiau jau kurį laiką labai laukiu tų dienų, visaip kaip myluoju save ir glostau, gražiausias trėles giedoju savo moteriškumui ir tai lengvai veda mane su partnere iš proto, nes aš jaučiuosi gamtos pamylėta, o jos akyse matau save kaip kokią deivę.
    PMS neretai groja pirmu smuiku ir varo iš proto, tačiau tai bent jau ilgai netrunka. 🙂 susiradau „clue“ programėlę, įgalinsiu mėnesines dar labiau! O šiaip, labai džiaugiuosi, kad mes, moterys, vis drąsėjam, deginam visokius keistus tabu ant laužų ir mūsų jaunesnėms sesėms, ousseserėms, draugėms ir dukroms augti bus dar lengviau, bus daugiau power ir žinių!

    reply
  • Laura Auga

    O aš mėnesinėmis susirgau 17metų. Atsimenu, man buvo 16, beveik 17, ir aš su mama dėl kažko buvau poliklinikoj….ir daktarė uždavė eilinų klausimų apie sveikatą, iš kurių vienas buvo “ar ciklas reguliarus?“, susižvalgiau su mama ( man mama niekada atvirai ir plačiai nepasakojo apie mėnesines, aš tai sužinojau iš mokyklos, kai buvo atskiras bilogijos pamoka, per kurią merginos iš kelių klasių suėjo į vieną kabinetą ir ten buvo pasakojamą apie tai, kaip veikia moters organizmas (apie kiaušalastes ir kas vyksta mėnesinių metu), bet tik iš biologinės pusės.) , nes mama kurį laiką klausdavo taip, nedrąsiai, “ar dar nesergi?“, ir as atsakiau daktarei, kad as dar nesergu menesinemis. Ji man atsake, kad tai yra labai blogai ir jei per ateinanti menesi nesusirgsiu, tai turiu kreiptis pas ginekologa. (O mokykloje mus mokino, kad pirmosios menesines gali prasideti iki 18m.).
    Dekui Dievui, as per ateinanti menesi susirgau 🙂 Atsimenu, buvo Gruodžio 1d. ir ryte pabudus ant lovos pamačiau nedidelė dėmelę (kas taip pat yra labai įdomu, visuomet pradedu kraujuoti paryčiais 🙂 ), nubėgau pas mamą su dideliu džiugesiu ir pranešiau jai, kad prasidėjo mano mėnesinės.

    reply
  • Agnietė

    Wow, kol kas pats įdomiausias podcast’as! Jau atsisiunčiau clue programėlę ir matau kaip ji man patiks.
    Būtų taip pat labai įdomu išgirsti ir gauti daugiau informacijos apie menopauzę taip pat. Norėčiau parodyti savo mamai, nes ji sunkiai eina per šį menopauzės etapą..

    reply
  • Jurate

    Tikrai, kai pagalvoju, nieko nezinau apie menesines, nors man jau 28 metai, o prasidejo 14 metu. Niekas nekalbejo, tiesiog mama idejo iklotu isvaziuojat i kelione su klase. Tada ir prireike ju, bet kaip naudoti, kodel, kas, kaip… Manau ji ir pati nezinojo nieko daugiau, tik tai, kad taip bus kiekviena menesi. Net nezinau ar grizusi jai apie tai pasakiau. Tai buvo slapta, nejauku, geda. Nors ir dabar ne ka daugiau zinau, bet nebegeda, ak, jus nuostabus! Jusu deka atrandu tiek daug naujo ten, kur atrode, jau taip iprasta ir sena. Aciu! ❤️

    reply
  • Brigita

    Super!
    Man prasidėjo 2008m. 07.31d ,man buvo ~12 metų.
    Buvo labai keista,nes aš visiškai nesupratau, kas vyksta. Tiesiog leidau su sese ir drauge vasaros dieną kartu. Visada nueidama į wc matau, kad kelnaitės vis tamsėje, juodėje, savo merginom sakau “man čia šiandien,kažkoks savaiminis šikimas” . Taip ir išsireiškiau, bet visai kažkaip nekreipiau dėmesio. Vakare jau namuose, žaidėm kortom, sakau,kad labai skauda nugarą strėnų stityje. Vėl nuėjau į wc, grįžus draugėm sakau,kad jau nejuokinga, labai daug. Kita mano draugė buvo vyresnė ir jau žinojo,kas man gali būti! Paprašiau jos, kad pasakytų mano mamai 😀 Mama apsidžiaugė, prašiau, jos niekam neskyti, bet jau kitą rytą mane visi sveikino tapus moterim 😀 Man niekada nebuvo baisu apie tai kalbėti 🙂

    reply
  • Ka.

    Aš su mėnesinėm susipažinau mokykloje. Susikvietė mokyklos seselė mūsų klasės visas mergaites ir trumpai ir labai abstrakčiai papasakojo, kas tai yra. Pridėjo – kad jei kada mokykloje prireiktų įkloto, galima kreiptis į ją. Neužilgo mama nupirko knygelę apie pirmas mėnesines ir sakė, jei kils klausimų, drąsiai klausti. Todėl, kai jos man prasidėjo, nebuvo kažkokios tai staigmenos ar šoko. Gal nebent ta nuostaba „JAU?“ 😀

    O su fiziniu mano irgi, sakykim, įdomesnė patirtis 😀 Kai būdavo treneriai vyrai, sakydavom „sergam“ arba tiesiog S, o kai buvo trenerė moteris, ji mums iš karto pasakė „mėnesinės ne liga, tom dienom nebūtina intensyviai sportuoti, galit stiprinti, pavyzdžiui, rankas“.

    Apie mėnesių ir mėnulio sąsają išvis nenutuokiau, kol prieš porą mėnesių neprasidėjo per pilnatį. Tada susirūpinau, nes šiaip niekad man neprasidėdavo anksčiau, o čia 4 dienom anksčiau… Pakalbėjau su draugu ir jis papasakojo, ką jis yra girdėjęs apie gamtą ir pilnatį. Kitą mėnesį vėl pilnatis – aš vėl sergu 😀 Tai kažkoks ryšys tikrai yra. Stebėsiu toliau ir paklausius podcast’o LABAI sudomino gėlių laistymas mėnesinių krauju. Labai svarstau pabandyt 😀

    Berašydama komentarą pagalvojau, kad tikriausiai žodžio „sergu“ neišeitų man atsikratyti. Nors tai ne liga, tačiau jausmas, kad būtų. Bent man pirmąją dieną labai skauda pilvą, kad neįmanoma vaikščioti ir krečia šaltis. Tai visą dieną praguli lovoje su arbata, vaistais ir įsisukus į chalatą po storiausia kaldrą. Užtat vakare, kai praeina skausmai, taip gera, tokia lengva jautiesi. Man tokie dalykai kažkaip ir asocijuosi su liga.

    reply
  • Kristina

    Retai rašau komentarus, bet čia nesusilaikiau – taip, tai puiki tema, reikia apie tai kalbėti ir pan. Palaikau!!
    Bet visiškai nepritariu dėl „sirgimo“ neigimo!
    Fantastika, jei jums neskauda, neskęstat ir galite normaliai funkcionuoti, BET yra daug moterų, kurios dvi tris dienas neišlipa iš lovos, alpsta nuo skausmų ir net stipriausiai vaistai tik apmažina skausmą tiek, kad nenualptum ir nueitum iki vonios pasikeist taurelės.
    Todėl man tai YRA liga ir kiekvieną mėnesį to laukiu su siaubu, pagal tai planuoju darbus ir atostogas, nes žinau, kad dvi dienas būsiu visiškas lavonas ir nieko negalėsiu daryti… (ne, man ne endometriozė ir taip, aš lankausi pas ginekologą :))

    reply
  • Justė

    Mėnesinės man prasidėjo vasarą kaime svečiuojantis pas močiutę. Iš pradžių, ryte pamačiusi rudas dėmes ant paklodės, nesupratau, iš kur jos atsirado, o vėliau tualete pamačiusi kraujo dėmes ant kelnaičių jau susivokiau, kad prasidėjo mėnesinės. Man buvo beveik 12. Маma prieš tai jau buvo davusi paskaityti knygą apie mergaičių brendimą, tad supratau, kas tai per procesas, bet nesijaučiau pasiruošusi. Sutrikdė ir močiutės žodžiai mamai, kad Justė jau tapo moterim. Dar jaučiausi vaiku (tai buvo prieš 21 metus).

    Mama mėnesines vadindavo raudonąja armija, pussesere iš Krasnojarsko, taip pat girdėjau vadinant moteriškomis ligomis ir pan. Keistas šeimos moterų prietaras – kad mėnesinių dienomis negalima raugti agurkų:) Nežinau, iš kur jis atėjo, bet mama iš savo mamos buvo perėmusi įsitikinimą, kad tuomet jie nesilaikys, stiklainiai nušaudys. Netikėjau, bet kartą paauglystėje pabandžiau ir išties mano raugti agurkai neišsilaikė, tad nežinau, kaip tai paaiškinti:)

    reply
    • Ka.

      Su tais agurkėliais 😀 Mano mama pasakojo, kaip močiutė per mėnesines raugė agurkus, ir jai visi neišsilaikė 😀

      reply
  • Viktorija

    NUOSTABU! Ačiū Jums už šį nuostabų podcastą! Dalinuosi su visomis draugėmis ir tikiuosi kada nors ateis laikai, kai tokius dalykus pasakos mergaitėms mokyklose.

    reply
  • Laura

    Oj pas mus būdavo visokių pasakymų 😀 pusseserė iš Raudondvario/teta iš Raudondvario, raudonoji jūra, negaliu sportuoti (mokykloje), sergu, barščių sriuba (tarp draugių). Kūno kultūros mokytojas vyras buvo, bet jokios diskriminacijos iš jo pusės tomis dienomis nejausdavom, suprasdavo mus 🙂

    reply
  • LT

    Beata, tikrai dar ne visi supranta angliškai.

    reply
  • Lina

    Dabar laukiu filmo (dviejų milijonų nepervedu:).

    Būtų super, jei jame atsirastų vietos ir lietuviškam paveldui – krikščionybė, naikinusi moteriškumą ir jo apraiškas, pas mus atėjo vėliausiai Europoje, ir tai leido užsilikti senųjų papročių likutėliams. Man tai atrodo unikali proga po juos pasikapstyti. Yra tokia Laimės Kiškūnės ir Rimos Pociūtės rašyta knyga „Gimdymas ir gimimas“, kurioje ne tik apžvelgti moterų ritualai, antropologija, bet ir kalbintos tada dar gyvos kaimo moterys, prisimenančios, kaip buvo dar XIX amžiuje. Aišku, tai nėra tas pats, kas mėnesinės, bet tikiu, kad ir apie jas autorės turi medžiagos – bent jau knygoje yra ir apie tai.

    O toms, kurios augina dukteris – yra „Mėnulio dienos“, susitikimai mamoms ir dukroms, pagarbiai, šiuolaikiškai ir jautriai pasakojantys apie pirmąsias mėnesines ir apskritai supažindinantys mergaites su jų cikliškumu.

    reply
  • Agnė

    Dar kartais sako “menkės” – tipo kaip sutrumpintos mėnesinės, betgi dar su aliuzija į žuvies kvapą… O beje taurelėje esantis kraujas man kvepia saldžiai, kaip tie cukriniai gaideliai 😀
    Man panašu, kad pasakymas “sergu mėnesinėmis” atsirado tada, kai šeimos pradėjo planuoti gimstamumą. Juk anksčiau moterys buvo nėščios-gimdančios-žindančios-nėščios-gimdančios-žindančios… Ir tų mėnesinių dažnai tiesiog nebūdavo. Ir va tas “sergu” galbūt reiškia “kas negerai, kodėl aš ne nėščia-gimdanti-žindanti?”.

    reply
  • Karolina

    Kai tik prasidėjo mėnesinės, apie tai pasakiau mamai, ji parodė kaip naudotis įklotais, ką reiškia mėnesinės ir, kad viskas yra gerai. Daugiau apie tai nelabai ir kalbėjome, tiesiog paprastom frazėm – man mėnesinės, skauda pilvą ir pan. 🙂
    O vakar klausant šį podcastą, kaip tik man mėnesinės, ir kaip tik naudoju taurelę, tai nu ką, ėjau ir palaisčiau gėles, tikrai šiek tiek jaučiausi užsiimdama kažkokia magija:D ir šiandien toptelėjo tokia mintis – galėjo čia būt kūdikis, o dabar laistau gėles 😀
    mėnesinių visad laukiu, realiai man jos toks pranešimas, kad mano sveikata yra gera, kad nesilaukiu, ir, kad nuotaika pradės gerėti! 🙂
    Ačiū už tai ką darote:*

    reply
  • Indre

    Pamačiusi įklotų reklamą per TV paklausiau mamos kas tai ir ar į juos galima siusioti 🙂
    Mama kiek sutriko, sako – papasakosiu vėliau. Pritaikius progą atėjo pas mane, kai maudžiausiu vonioje ir papasakojo, kas yra mėnesinės.
    Laukiau kada jos prasidės, nes tai reikš, kad aš jau „didelė“ ir „įsirašau į moterų ratą“ 🙂
    Kai mėnesinės prasidėjo tai buvo didelė laimė, pasipasakojau mamai, ir tą dieną ji parduotuvėje pasiūlė man nupirkti ką nors moteriško ką tik noriu. Išsirinkau plaukų kaukę! 😀
    Myliu savo mamą 🙂

    reply
  • Giedrė

    Apie mėnesines pirmą kartą išgirdau būdama gal kokių 6 metų. Radusi įklotą paklausiau kas tai per daiktas savo močiutės,o ji buvo gydytoja. Man apie tai papasakojo lyg pasaką, kad kiekvieną mėnesį moters organizmas ruošia patalėlį vaikeliui ir jeigu jo neatsiranda, patalėlis pasišalina. Žinoma būnant tokio amžiaus manau labai paprastai ir vaiko suvokimui puikiai papasakota. Džiaugiuosi, kad su savo mama ir močiute galiu drąsiai kalbėtis visomis temomis, nesvarbu ar tai būtų mėnesinės, pirmas kartas ar seksas.
    Prisimenu, kai nusprendėme su daugu pasimylėti per mėnesines ir po to turėjome daug smagaus juoko, nes net nereikėjo įsivaizduoti, kaip atrodo žudynių vieta.:D

    reply
  • Aušrinė

    Mėnesinės man prasidėjo kai buvo 12ka. Maždaug metus prieš tai prisimenu kaip įėjau į virtuvę, kurioje susėdusios diskutavo mama ir močiutė. Pasikvietusios mane kartu prie stalo, abi paaiškino apie tai, kas vyksta su moters kūnu jai bręstant, apie mėnesines ir kraują, ir kad tai labai gražus žingsnis tapimo nuostabia suaugusia moterimi link. Tad dieną, kai susirgau mėnesinėmis, su džiaugsmu pakviečiau mamą pažiūrėti ir pasigyriau tėčiui. Su manim pasidžiaugė ir pasveikino sesė bei tėtis su mama, o nuo krikšto mamos kitą dieną gavau gėlių. Po kelerių metų, kai mėnesinės prasidėjo sesei, ji taip pat gavo gėlių. Abi mėnesinių pradžią prisimename kaip šventę.

    reply
  • Vyras, kuris Jus moteris supranta

    Jūs pačios sakot, kad WTF, kodėl nedarai kūno kultūros, nes tau puskė iš Raudondvario parvarė? O tai ką daryti tom merginom, kurios žiauriai prastai jaučiasi tomis dienomis, svaigsta galva, bloga, nuotaikų kaita ir panašūs dalykai? Vistiek eit sportuoti? dzin, kad alpsta žmonės? come on moterys, kad Jums zjbs, tai nereiškia, kad visoms zjbs tos mėnkės.
    Kodėl taip rašau? Nes mano draugei prastai būna ir būdamas tolerantiškas, noriu apginti tas, kurioms tikrai būna prastai su sveikata.

    reply
    • Jurgita

      Ar tikrai supranti? Pasirodė, kad niekas neturi sakyt, kad faina, nes yra moterų, kurioms nefaina. Visoms mums per mėnesines kažkas ne taip, vienom daugiau, kitom mažiau. Todėl mes čia ir rašom ir stengiamės priimti tai, kas neišvengiama. Ir juk niekas nesako: eik sportuok, ignoruok mėnesines, nebūk silpna. Kaip tik – per mėnesines skirk laiko sau: nori gulėt – gulėk, nori bėgti – bėk. 🙂

      reply
  • Sigita

    Mane mama mokė, kad sergant mėnesinėmis negalima ruošti žiemai uogienių, mišrainių ir pan., nes suges 🙂 🙂

    reply
  • Inga

    Heh, o man mėnesinės pradidėjo išvykoje gamtoje. Nieko neturėjau, nuėjus atokiau už medžio sysioti pamačiau raudoną plėmą ant kelnaičių, tai dėjau medžių lapų, nes nebuvo ką daryti. Laimei žinojau kas tai. Kažkada mama papasakojo, kaiviešbutyje pamatę bidė buvom. Su sese klausinėjom kam to reikia.

    Bet ta tema su mama ar kitais nemėgau kalbėtis. Namie slėpdavau įklotus už boilerio, kad nereiktų rankoje neštis į šiukšliadėžę prie visų. O dabar po 2jų nėštumų jau 4 metus gyvenu beveik be mm, bet tuoj jaučiu jos sugrįš. Ačiū už podcastą, tai kai ateis su malonumu jas pasitiksiu 🙂

    reply
  • MILDA

    Na, apie mėnesines mokykloje ir mano patirtis yra nekokia. Atsimenu, per vieną pamoką mokykloje, susirinkome su mergaitėmis pas sesutę, ji turėjo papasakoti apie mėnesines. Atsimenu tik vieną dalyką iš pamokos „mergaitės, neleiskit, kad tik jūsų vyras pamatytų dėmę ant paklotės, ištekėjo – greit surenkat išplaunat, kad tik niekas nepamatytų“. Aišku, neleido ta sesutė pasakoti berniukams apie ką kalbėjome per tą slaptą pamokėlę. Ir dar kas įdomu, kad per kūno kultūros pamokas, mes galėtume pasakyti tik raidę/garsą „s“ mokytojai į ausį, kad ta atsikabintų ir leistų nedaryti.

    reply
  • Lukrecija

    Nuostabi žinių apie vaisingumą skleidėja yra Vulverine administruojanti Jenny. Paskyra švedų kalba, bet daugelis nuorodų yra anglų k. Vulverine pasakoja be galo daug apie mėnesines ir su jomis susijusias problemas, tą daro remdamasi mokslu ir holistiniu požiūriu, taigi turi labai daug priešų tarp tradicinių ginekologų ir akušerių. Ji be galo tiksli, aiški ir 120% sąžininga. Kaip švedė kritikuoja ir švediškąjį Natural Cycles, kurį reklamuoja visokios vietinės influencerės. Problema ta, kad nei šis, nei kiti panašūs appsai neapsaugos nuo nėštumo, ypač tų, kurių ciklas nėra kaip laikrodukas. Ji daug kalba apie priežastis, kas norės jas rasti, neabejoju, kad rasite ir angliškai. Tiesiog sakyti, kad va aš nesisaugau ir ligšiol nepastojau, nėra itin atsakinga – kas žino, ar tikrai greitai pastotumėte net ir labai stengdamasi, žinant kokia nevaisingumo epidemija pasaulyje. Kol vaikų neturi, tol ir nežinai.

    reply
  • Rasa

    Aš mėnesines vadinu “šventėmis”. Tai ir savotiška šifruotė, ir pasidžiaugimas, jog viskas yra gerai ir mano kūnas funkcionuoja taip, kaip turėtų. Drąsiai sakau visiems, kad “man šventės”, arba “ateina prieššventis” ar pan. Man tai visada kelia šypseną 🙂 O ir pasilepinti per šventes skanesniu maistu įprasta, ypač kai apetitas būna žvėriškas!
    Mano šventės visada būdavo skausmingos, buvo periodas, kai nepadėdavo jokie nuskausminamieji ir būdavo ypatingai sunku pragyventi tas dienas. Tuomet atradau, jog, atėjus prieššvenčiui, o po jo ir pačiom šventėm, man tiesiog reikia intensyviau sportuoti, kad skausmas būtų mažesnis.
    Merginos ir moterys, švęskime savo moteriškumą – tai mūsų supergalia! 🙂

    reply
  • Justina

    Ko tik neprisigalvota mokykloj ir univere,kad tik berniukai ir vaikinai nesuprastu apie ka kalbi ir ko klausi draugiu. Paketai – ciuziniai, tamponai – soviniai 😁

    reply
  • Jurgita

    Nerealu! Ačiū Beata! Žaviuosi Jumis! O ir Lina kokia nuostabi! Ačiū!

    reply
  • Aušrinė

    Man taurelė irgi pakeitė požiūrį į savo mėnesines – be nemalonių kvapų, peršulių, švaru, ir gera matyti išeinantį kraują, lyg atsisveikinti išpilant. Nekalbant jau apie eko ir taupumą.
    O dėl spazmų ir silpnumo, pastebėjau, labai susiję su emocine būsena tuo metu – jei dėl kažko graužies, save „niukini“, tai ir pribaigia, bet jei žydi, tai ir mėnesinės praeina lyg gaivi banga – gal kažkaip hormonai paryškina tuometinį balansą…
    Mėnesinės man nebuvo gėdingas dalykas, tik labiau nepatogus. Prasidėjo vėlai – 15 metų, mama buvo papasakojusi ir išsaugojusi paketų, net jau laukiau, nes draugės visos jau „sirgo“. Vadinam iki šiol „mėnkėm“, „švente“ arba „mano dienos“. Nors pamenu ir kažkokį nusivylimo jausmą, kai prasidėjo. Neramino, kad kartosis kiekvieną mėnesį, tai atrodė lyg pusė gyvenimo 🙂
    Ačiū už šį pokalbį, įkvėpė.

    reply
  • Teklė

    Ankščiau ir labai gėdinausi ir slėpiau. o galvojau ką darysiu kai su draugu reiks apsigyventi. o įvyko visiškai priešingai. išsidrąsinau. ir ne tik namų aplinkoje bet ir visur kitur. Draugo reakcijos, o tiksliau jų nebuvimas, leido suprasti kad viskas normalu. ir nėra čia baisu. ir galbūt aš labiau baisiuosi nei patys vaikinai. o galbūt vyro reakcija parodo jo branda.
    vienu žodžiu, labai dėkoju draugui, kad ir nesistengdamas, leido suprasti kad nėra ko gėdytis.

    O su draugėm nuo pat jaunu mėnesines vadinom tiesiog MM. kaip slaptas kodas. tada ir viešumoje buvo galima juokauti ir kalbėti apie tai. o amn ir gražiau skamba. 😀

    reply
  • Simona

    O pas mus šeimoje (giminėje) sklido mitas, kad per mėnesines negalima kepti pyragų, nes neiškils tešla 😀 žodžiu nepavyks

    reply
  • Paulius

    Sorry, bet spermos nelyginkit su išmatomis. Jeigu jūsų mėnesinių skystis yra magiškas, tai sperma yra dar gi ir vertingesnė. Išmatos, beje, yra šlykščios tik priklausomai nuo to, ką ir kiek dedi į burną. O kraujo vyrai nebijo, tai tik asocijuojasi su nehigieniškumu. Bet koks kiek lipnesnis skystis, ilgai būdamas ant mūsų odos, gali ir pritraukia nepageidaujamas bakterijas.

    reply
  • Ingrid

    Sveiki!

    Pagaliau radau jus spotify ir besiruosdama i darba nutariau pasiklausyt butent sio podcast’o! Buvo tikrai labai idomu ir dabar labai laukiu filmo, kuriuo tikrai noresiu pasidalint ir su savo partneriu.
    Kai man prasidejo menesines, buvau jau bemaz 16 metu, o zinant, kad bendraklasems jos buvo prasidejusis jau ir 10-12 metu, jauciausi labai atsilikusi. Kazkada pradejau sakyt, kad gal jos niekada ir nepasirodys ir kad nu ir nereikia. Taip dar geriau.
    Bet ju atejimas i mano gyvenima toli grazu man suteike jegos. Nuo antruju mano menesiniu gyvenu su skausmu, arba kitaip tariant – endometrioze. Zinoma, ja labai sunku nustatyti ir panasiai, visi tik sako, kad ak, juk normalu, kad skauda. Bet gimdymo skausmams prilygstantys skausmai toli grazu manes nesusitiprina. Dvi dienas kas menesi gyvenu su baime, kad skausmai prasides darbe arba kad numirsiu.
    Taip, sutinku, kad apie tai turime kalbeti kuo daugiau ir sviesti merginas ir visuomene, nes taip, tai naturalu, bet kai kurioms moterims tiesiog nera taip paprasta jomis dziaugtis kiekviena menesi.
    As naudojuosi jau kokius septynerius metus app’sais, kurie skaiciuoja mano cikla, o siuo metu kaip tik naudoju Maya.

    reply
  • Renata

    Nustebino komentarai šia tema. Nemaniau, kad tiek daug kam mėnesinės yra tabu. Berods pilna inforacijos šia tema. Gal kiek mažiau tokios, kuri atskleistų ne vien tik ciklo natūralumą, bet ir tam tikrą magiškumą. Knygose „Bėgančios su vilkais“ bei „ Raudonasis mėnulis“ tokia moteriškumo magija puikiai pateikiama.
    Skausmas mėnesinių metu rodo pasąmoninį blokavimą, tam tikrą nepriėmimą savo moteriškumo. Tai emocinio ir mentalinio lygio problemos. Yra daugybė literatūros ir būdų tam pašalint. Kaip pradžiamokslis gali būti knyga: „Tavo kūnas sako „Mylėk save“.
    Reikalinga visokios formos info. Puiku, kad ir Beata ją skleidžia. Idealiausia, kai dalinamasi tuo su meile, be kaltinimų kažkam. Beatos pasisakymuose vis dar jaučiamos atviros ir užslėptos pretenzijos vyrams. Taip, istorija tokia, kad ilgą laiką buvo slopinamas moteriškumas. Dabar yra galimybės jį atskleist ir linkiu tai daryt su meile, pagarba viskam: žmogaus kūnui, tiek vyro, tiek moters, seksualumui, dvasingumui, tradicijoms, kultūrai.

    reply

Komentuok

Paremk Nebegėdą →