Teksto autorė Rūta Bernotaitė
Iliustracijos autorė Saulė Gimžūnaitė

Auditorija, užsėsta keliolikos studentų bei prieš juos patogiai sėdinti aristokratiškos laikysenos, gilių mėlynų akių ir melodingo balso moteris. „Privalote prisiminti, kad žmonių karta prieš jus seksą įsivaizdavo kaip kažką, kas yra daroma lovoje, apsirengus“ – teiginį, sklindantį iš gracingų manierų dėstytojos palydi klausytojų kikenimas. „O ar žinote bent vieną sinonimą žodžių junginiui „lytinė sueitis“?“ Per patalpą nuvilnijo užtikrinti balsai, o garsiai tariamą žodį „seksas“ nulydi šypsenos. Tyla. „Pokalbis“ – teisingas atsakymas. Kokiu būdu kalbėtis yra tas pats, kas mylėtis? „Mes kalbamės puikiai žinodami apie vienas kito lytį, seksualinį kūną. Pokalbis – tarsi lytinis aktas, ir tai sąmoningai arba ne, bet suvokiame.“ Dr. Mary Steichen Calderone vadinama seksualinio švietimo motina, sekso apšvietos laikotarpio pradininke. Ano šimtmečio 4-ajame dešimtmetyje ji pradėjo savo kovą. Kovą su nusistovėjusiomis dogmomis apie kontracepciją bei privalomą lytinį švietimą ir mokyklinukams, ir senjorams.

Gimė ji 1904 m. vasarą, augo Paryžiuje, supama menininkų ir patogaus gyvenimo. Bohemiškoje šeimoje tėvas buvo garsus fotografas, savo draugu vadinęs Picasso. Mary buvo stipraus charakterio, tėvo vaikas. Jau būdama šešerių vienam garsiausių XX a. modernistų skulptorių drąsiai nurodė, kad jis neteisingai skaptuoja savo darbą „L‘Oiseau d‘Or“ (liet. „Geltonas paukštis“): „Joks paukštis negalėtų giedoti su taip [horizontaliai] pakrypusia galva kaip šis“. Nuo tada Brancusi paukščiai buvo skaptuojami taip, kaip mergaitė nurodė. Su motina jai nei vaikystėje, nei vyresniame amžiuje taip ir nepavyko užmegzti glaudaus ryšio (dėl ko ji gailėjosi vėliau duotuose interviu). Manoma, kad Mary noras išlaisvinti savo ir visuomenės seksualumą kilo iš to, kad motina ją rengdavo „metalo“ apatiniais, kad jokiu būdu mergina negalėtų masturbuotis. Tačiau Mary tai nesustabdė.

Būdama 10-ies, ji su tėvu grįžo į Ameriką. 1925 m. baigė chemijos mokslus aukštojoje mokykloje, o toliau nusprendė mokytis… aktorystės. Gyvenimo posūkis, lėmęs daug metų kančios. 3 metai universitete ir rankose – dramos diplomas. Mary buvo įsitikinusi, kad savo grožiu ji užkariaus teatrų scenas. Kol vaidino, ištekėjo už žavaus aktoriaus W. Lon Martino. Keletas metų aistringos šeimos ir teatro. Tada dvi dukros, vėliau – užsibaigusi abiejų sutuoktinių karjera (Mary teigė, kad jei nėra tokia garsi kaip Katherine Cornell, tai nėra prasmės toliau vaidinti) ir 1933 m. nutrūkusi santuoka.

Sulaukusi 30-ies metų ji buvo bedarbė, dvejus aukštuosius mokslus baigusi, dviejų merginų mama. Pamestas identitetas, atslenkanti depresija nuvedė ją link tėvų, kurių finansiškai padedama kreipėsi į psichoanalitikus. Vadovaudamiesi Freudu ir jo mokymu jie paskatino Mary grįžti į savo pradžios kelią – chemiją. Grįžimas nebuvo lengvas. Profesoriai nesusižavėjo jos – išsišokėlės – charakteriu ir bandymu būti kitokia, nei visuotinai priimtos taisyklės nurodė.

Kol mokėsi, įsidarbino skrudintuvų pardavėja, kad išlaikytų save ir šeimą. Tačiau darbe jai patiko tik parduodami skrudintuvai, bet ne jų pirkėjai. Ir tada, visai netrukus, sulaukusi vos 8-erių metų, nuo plaučių uždegimo mirė jos dukra Nell. Mary pranyko depresijoje, joje galinėjosi su po savaitės vykusiais medicinos mokyklos egzaminais. O dar savaite vėliau ji atvyko į seniai paskirtą gimdos šalinimo operaciją. Operacija atlikta, bet gimda – nepaliesta. Tai ji sužinojo tik gerokai vėliau.

Kone dešimtmetį Mary klupdė gniuždantys įvykiai. Tačiau 1939 m. ji sėkmingai užbaigė medicinos mokyklą, o dar po trejų metų įstojo į visuomenės sveikatos magistrantūros studijas. Būtent pastarosios studijos ją atvedė link pažinties su antruoju vyru – Dr. Franku Calderone. Kartu jie susilaukė dviejų dukrų.

Nors užsispyrusi, palikusi užnugary tamsų ir ilgą gyvenimo periodą, tačiau net 40-uosius savo gyvenimo metus ji pragyveno profesinėje stagnacijoje. Niekuo labiau nepasižyminti medicinos darbuotoja, motina ir garsaus mediko bei pareigūno žmona (Frankas Calderone užėmė aukštas pareigas Pasaulio Sveikatos Organizacijoje bei JT). Tik tada, kai ją glostė artėjantis 50-metis, ji žengė mažą žingsnį savo profesinio iškilimo link. 1953 m. ji prisijungė prie tuo metu kontroversiškai vertinamos Amerikos Planuojamos tėvystės federacijos, kur užėmė direktorės vietą. Kol visame pasaulyje nėštumo planavimas, kontracepcija ir abortai buvo prilyginami kone nusikaltimams, Mary skandavo šiuos žodžius kiekviename savo žingsnyje. 1964 m. Mary Calderone vardą jau žinojo ir biurokratai, ir namų šeimininkės. Jos dėka Amerikos gydytojų asociacija ne tik nebedraudė, bet ir priėmė sprendimą leisti visiems gydytojams su pacientais atvirai kalbėti apie sąmoningą šeimos planavimą, nepamirštant ir kontracepcijos priskyrimo klausimų. Šis sprendimas skelbė seksualinio švietimo revoliucijos pradžią, kurios vedlė – Mary Calderone.

Tačiau moteris suprato, jog prezervatyvų dalinimas į kairę ir dešinę savaime neapšvies žmonių. Tad ji atsistatydino iš direktorės pareigų ir įkūrė JAV švietimo ir seksualinės informacijos tarybą (toliau – SIECUS). Jos gracingos manieros, stiprus balsas bei įtaigios kalbos pavertė SIECUS viena svarbiausių organizacijų seksualinio švietimo klausimais tarp mokinių, administracijos ir socialinių darbuotojų, tėvų, socialinių aktyvistų, seksualinio švietimo dėstytojų mokyklose ir universitetuose.

Mary dėka žmogaus seksualumo samprata buvo išlaisvinta iš nuolatinio lyginimo vien tik su neatsakingu seksu ar pornografija. Ji garsiai kalbėjo, kad seksualumas yra gyvybiškai svarbus ir tai jokiu būdu neturėtų būti slepiama vien tik po erotikos paklode. Žmogaus seksualumas, teigė ji, akivaizdžiai pasireiškia dar kūdikystėje, todėl apie tai mokytis privalu ir mažiausiems, ir vyriausiems. Ir visai nesvarbu, kokio tu amžiaus, tačiau tavo seksualumas – tavo prigimtinė galia, galinti arba skleistis ir klestėti, arba mirti anksčiau nei pats individas. Būtent visuotinis lytinis švietimas suteikia įrankius, galinčius padėti šią jėgą, gimstančią kartu su pačiu žmogumi, nukreipti palankia žmogaus emocinei ir fizinei būklei kryptimi.
Mary ne tik mokė, bet ir rašė. Tokios knygos kaip „Kaip kalbėti su vaiku apie seksą“, „Šeimos knyga apie seksualumą“ kalba pačios už save. Ji viešose diskusijose narpliojo homoseksualumo, seksizmo ir panašias temas. Jomis diskutavo ir su religinių bendruomenių ir vyriausybių atstovais. Ir nors dėl ją engiančių organizacijų kritikos jos populiarumas po kelių dešimtmečių pradėjo blėsti, Mary niekada nesustojo edukuoti visuomenės. Net palikusi SIECUS direktorės vietą ji buvo šios organizacijos lyderė.

Vaikystė Prancūzijoje padarė įtaką jos niekada nesunykusiai gracijai bei taupumui. Tam, kad nešvaistytų laiko vaikščiojimui po parduotuves, Mary pirko drabužius iš katalogų, juos vilkėjo kone po 20 metų. Gyveno minimalistišką gyvenimą – turėjo tik 2 rankines ir dvi poras batų – juodus žiemai ir smėlio spalvos – vasarai ir to užteko.

Mirė ji garbaus amžiaus – sulaukusi 94-erių metų, paliesta Alzhaimerio ligos. Mary palikimas – tai ne tik jos šeima ar atvertas kelias visuotiniam lytiniam švietimui. Mary taip pat puikus pavyzdys to, kaip net po kelių dešimtmečių nuolatinės kovos su gyvenimo negandomis ir netektimis, pamesto profesinio kelio ir apskritai – gyvenimo tikslo, ji visgi atsitiesė ir būdama jau bene 50-ies įrašė savo vardą į istorijos puslapius. „Sekse slypi tai, kas tu esi, o ne tai, ką tu darai“ – taip nuolat kartojo Mary ir šiais žodžiais į gera keitė daugelio žmonių gyvenimus.