Krepšelyje nėra produktų.
Pylimo g. 5-4, LT-01117 Vilnius
Kodėl verčiame vyrus būti supermenais?
Iliustracija: Saulė Gimžūnaitė
Lukas – meilės ir santykių stereotipų auka. Kaip moterys nebenori būti namų šeimininkėmis, būti tik gražiomis, todėl nuolat makiažu padengtu veidu, ir tik gaminti vakarienes tuo pačiu metu laikant keturis namų kampus, taip ir vyrams būti tik supermenais galiūnais darosi nebesmagu. O smagu, turbūt niekad ir nebuvo. Nusimetusios namų šeimininkių amplua, pamirštame, kad vyrams vis dar užkrauname tuos pačius pančius – rolę, kur laukiame, kada mumis pasirūpins, ieškome Holivudo filmo stipruolių, gelbėtojų, kurie padarys mjus laimingas, o jei taip nėra – pykstame. O koks tas žmogus šalia mūsų?
Ar nėra, kad taip kartais norime tos savo galvoje susikurtos tobulybės, kad pasmerkiame mylimą žmogų atitikti mūsų susigalvotą scenarijų ir pamirštame pažinti JĮ, toks, koks jis yra?
Ši laida apie emocinį smurtą, kurį moterys per dažnai naudoja prieš vyrus. Tai ekstremali istorija, tačiau, labai naudinga pasimatuoti savo požiūrį į ir veiksmus santykiuose. O kartu ir puikus būdas būti geresnėmis partnerėmis. Vyrams, kurie klauso, jei taip yra ir jūsų santykiuose, kaip galime kalbėtis, pasakoti, paprašyti suprasti. Meilė ir santykiai – trapus dalykas, o didžiausios pamokos išmokstamos būtent sunkių pokalbių metu. Klausykime ir kalbėkime!
Šį epizodą remia SOLIDU – plaukų priežiūros priemonės be plastikinių buteliukų. Su kodu „nebegėda” puslapyje www.soliducosmetics.com gausite 7 proc. nuolaidą jūsų išsirinktoms prekėms. Tausokim gamtą kartu <3
</a
Mj
Aciu Jums uz laida. Priverte pasiziuret i save is sono ir pastebet kiek daug is tiesu projektuojam savo susikurto tobulo vyro vaizdinio i zmogu, su kuriuo esi tuo metu. Yra kur tobulet kasdieninej rutinoj:)
WM
Dievaži koks geras pokalbis. Negaliu patikėti, bet privertė susimąstyti ir pažvelgti iš šono, kaip aš elgiuosi su savo partneriu. Labai įdomūs ir pravartūs tokie pokalbiai su vyrais. Super!
Monika
Ačiū Lukui už atvirumą. Iš tiesų turbūt gan dažnai neįvertiname, kad mūsų projektuojami lūkesčiai gali virsti psichologiniu smurtu prieš partnerį. Labai sveika paanalizuoti kraštutinius atvejus, nes kitaip mums gali tiesiog ‘nedaeiti’. Norėtųsi išgirsti daugiau istorijų/ santykių analizės iš vyriškosios lyties. Šįkart kažkaip vietomis netgi norėjosi, jog laidos vedėja būtų daugiau leidusi Lukui pasisakyti.
Ačiū Nebegėda, kad judina ir kelia tokius dažnai skaudžius, bet labai aktualius klausimus. Kad tik jūs gyvuotumėte. <3
Lina
Toks protingas ir geras žmogus! Labai tikiuosi, kad šie santykiai suteikė galimybę po to labiau pamilti save ir pažvelgti į vyro vaidmenį santykiuose kaip į lygiavertį moters vaidmeniui. Didžiausios sėkmės ir laimės gyvenime!
Aurelija
Man labai patiko šis pokalbis! Tikrai priverčia susimąstyti apie mano pačios santykius ir kaip galėčiau juos pagerinti. Istorija skambėjo labai skaudžiai ir tikrai net sunku įaivaizduoti tokią moterį, kuri imasi visiškų kraštutinumų. Tačiau man norėtųsi išgirsti ir kitą istorijos pusę. Santykiai vis dėl to tęsėsi 7 metus, tai ilgas laiko tarpas. Pašnekovas neįvardijo, kokias jis galvoja, kad padarė klaidas, kodėl moteris pasikeitė nuo santykių pradžios, juk jeigu partnerė būtų buvusi tokia nuo pradžių, nebūtų norėjęs kartu apsigyventi. Kalbama apie meilės kalbas, bet ne apie jos kalbą, kuri mano nuomone labai aiški – paslaugos, į ką įeina namų ruoša, tvarkos palaikymas. Tikrai nepalaikau tos moters už nesikalbėjimą savaitėmis ir nebandymą ieškoti problemos sprendimo būdų. Bet visada abu partneriai yra kalti, todėl negalima šitaip tiesiog pasakyti, kad ji buvo išprotėjusi, tokia va buvo problema. Ačiū už šiuos pokalbius, visada labai laukiu naujų įrašų! Ir ačiū vyrams, kad dalinasi savo istorijos puse.
Monika
Aurelija, deja, bet turiu nesutikti šiuo klausimu. Būtent su tuo generalizavimu, kad VISADA abu kalti. Taip, DAŽNIAUSIAI, jei santykiai sveiki, bet tikrai negalima sakyt, kad visada.
Aš irgi taip galvojau, kol pačiai teko būti įtrauktai į toksiškus santykius. Žmogus nuo pirmos pažinties dienos pasinaudojo mano jaunatvišku noru turėti santykius (toks noras iš tikro blokuoja sveiką protą kai tau ~20 ir niekada turėjęs poros) bei naivumu ir jau antrą pažinties savaitę paskelbė apie mūsų draugavimą. Galvojau “ai, dzin, plauksiu pasroviui”, bet iš tikro tiesiog tapau teroro auka.
Po keletos dienų kartu supratau, kad žmogus man yra neįdomus, bet vos tik pastebėjęs mano norą sukti skirtingais keliais, žmogus apipildavo mane fiziniu kontaktu (išsiskyrę hormonai aptemdydavo protą), taip pat savo veiksmais versdavo jausti aplinkos spaudimą. Blogi indikatoriai mūsų atveju buvo staigus noras skelbti viską soc.tinkluose (tas kėlė didžiulį stresą man, nors iškart sakiau, kad man tai nepriimtina), taip pat manęs rodymas tėvams, draugams. po kelių savaičių buvau priremta prie sienos ir pirkau bilietus mums į bendrą kelionę (nes kaip aš jį paliksiu, kai bilietai kišenėj, o aš, studentė, gi neišmesiu brangių bilietų). Tai tik keletas pavyzdžių, kaip žmogus stengėsi pririšti mane prie savęs.
Nors tokie santykiai truko tik keletą mėnesių (likimas dėkingas, privertė atsitokėti, bet ir tai, tik atskirai išvykus į kitą šalį mėnesiui), ilgą laiką praleidau galvodama, kad čia tikriausiai ir aš kalta (nes gi taip sako visuomenė). Vis dėlto, praėjus daugiau nei metams aiškiai matau, kad į manipuliacijų liūną žmogus gali būti įtraukiamas nuo pat pirmos santykių dienos ir tikrai negalima jo laikyti kaltu (o buvimas naiviu ir gan aklu nemanau, kad indikuoja kaltę).
Nekalbu apie tuos santykius, kai iš tikro gražūs santykiai nuvingiuoja blogais keliais, bet būtent toksiškų santykių atveju (apie kokius ir kalbėjo Lukas), nemanau, kad yra teisinga sakyti, kad vat kitas nedorėlis privedė tą toksišką žmogų prie tokių terorizavimo mechanizmų.
One
Patiko Luko minčių dėstymas. Ačiū už pasidalinimą.
Aurelija
Monika, tu irgi pasakoji savo istorijos pusę. Aš taip pat buvau santykiuose, kuriuose jaučiausi blogai ir aukos vaidmenyje, kodėl dalykai nevyksta taip kaip norėčiau, galų gale tuos santykius nutraukusi suvokiau, kad aš pati priėmiau sprendimą būti su tuo žmogumi, nenubrėžiau aiškių ribų, kas man priimtina, nesiėmiau iniciatyvos kelti diskusijas. O tai ir skatino santykius vystytis tokia linkme. Dėl to ir sakau, kad Lukas galėjo labiau paanalizuoti ir kitą pusę, kuo ta mergina galėjo būti taip nepatenkinta. Juk šie santykiai netruko keletą mėnesių kaip jūsiškiai. Taip pat, sakydama, kad jus tas vaikinas ‘rodė tėvams ir draugams’, ką turite omenyje? Jis jus per prievartą nusivežė su
jais susitikti, ar apgaule atviliojo? Nes jeigu jis paklausė ar jūs norėtumėt su jais susipažinti ir jūs nedrąsiai ištarėt ‘gerai’, tai jūs pati priėmėt sprendimą eiti prieš savo valią. Aišku, Luko atveju, jeigu mergina nenorėjo siekti pagalbos ir tobulėti tai yra pakankama priežastis santykiams numirti. Man tiesiog sunku įsivaizduoti, jog dėl neišplautų grindų galima nesikalbėti savaitėmis.
Agnė
Nuostabus pokalbis! Ačiū Lukui, kad atvėrė akis. ❤️
Andrius
Pokalbis privertė prisiminti buvusius santykius ir oho kiek išgirsta sutapimų. Manipuliatyvi, neuroticistinio chatakterio mergina + super gerietis, savivertės neturintis vaikinas. Santykiai tesėsi beveik 5 metus, taip pat buvo tame tarpe išsiskyrimas. Paskutiniai metai košmaras, baimė grįžti namo, draugų atstūmimas, jausmų slėpimas ir nepaisymas.
Jau beveik 3 metai po išsiskyrimo gyvenu vienas. Jau norėtųsi turėti ką nors šalia, bet tik pagalvojus apie santykius darosi baisu, nėra noro įsileisti į “savo erdvę”. Nėra jokio noro dėti pastangas į naujų santykių paieškas/kūrimą. Tokie padariniai, tikriausiai jau verti psichologo pagalbos.
Džiugu, kad atsirado kalbančių šiomis temomis. Puiki pagalba ir žinios naujoms poroms, būtų pravertę ir man tikriausiai.
Nina
Šitame pokalbyje daugiau kalbama apie bendrus dalykus, o ne vien apie vyro poziciją. Tobulos supermenės rolės gali lygiai taip pat tikėtis ir iš moters. Čia dedu minusą dėl podcast’o pavadinimo, nes esu biseksuali ir šiuo metu homoseksualiuose santykiuose, tad net neketinau iš pradžių klausyti. Maniau, kad apie vyrus šiuo laikotarpiu domėtis nenoriu, bet džiaugiuosi paklausius, nes buvo kalbama apie labai daug artimų dalykų!
liuka.
Labai puikus pokalbis – puikus pašnekovas. labai gerai susiklausė. radau ir save, savo veiksmus pokalbyje. yra apie ką pamąstyti, ko išmokti. labiausiai patiko idėja – daugiau projektuoti savo jėgas ir mintis į gerus dalykus, o ne į trukumus ar pastabas, konfliktines situacijas.
dabar dar labiau laukiu laukiu savo vyro grįžtančio iš darbo, kad galėčiau pasakyti, kad jį myliu. tokį koks jis yra.
Jule
Buvau panasiuose homoseksualiuose santykiuose, zinoma, ne viena lytis neturi savininkisku teisiu i ‘toksiska, psichologiskai smurtaujanti elgesi’. Niekas nuo to neapsaugotas, ir pritariu, kad tikrai labai sunku pastebeti ta momenta, kai tampi kalta del absoliuciai visko, kas veda i nuolatine meginimo itikti busena – dovanos, demesys, meginimas padeti namuose, meginimas perdetai rupintis bendru vaiku ir tt. Kai tuo paciu atgal pareina slepimas musu, santykiu, seimos, viesas zeminimas, neva juoku forma pries draugus ar seimos narius, absoliuti kontrole, bet visa tai daroma taip subtiliai, jog nepastebi kaip praeina 6 metai, o tu netekai savo draugu, seimos nariu, saves ir viskas sukasi apie ‘karaliene’. Kaip pasnekovas netiesiogiai paminejo, beda yra ne mumyse, o smurtaujanciame asmeny – jie suzaloti, skausme, tamsoje. Kitaip turbut nemate, nejaute ir nemoka.
Aušra
Praregėjusios raganėlės duokit dabar šitą interviu paklausyti ir savo antrosioms pusėms. Gal ir jie praregės ir supras, su kuo gyvena.
Istorija skaudi, labai nerėtųsi, kad tai būtų vienetinė istorija, bet komentarai rodo, ką kitą. Negaliu patikėti, kad daugelis merginų ir moterų šioje istorijoje pažinote save, išties skaudu.
Paslaptis :)
Labai ačiū Lukui už pasidalintà istorijà. Galvojau, kad viena tokia esu, kad ir kaip naivu taip màstyti… mano variantas truputį kitoks – vaikinas yra manipuliatoriaus vaidmenyje, o aš – aukos. Kai Lukas pasakojo savo gyvenimiškas istorijas – numestus raktus, pabėgimus ir gaudymus, nupirktus ir neįvertintus daiktus, supratau, kad man viskas puikiai pažįstama. Labai sunku suprasti savo vaidmenį, moteriškumà tokiuose santykiuose, kai bandai padėti kitam žmogui, piniginę papildai savo pinigais, skolas už jį sumoki, bandai išvengti betkokio ginčo, kad tik netektú pasigailėti. Mano ir amžius kitoks, tačiau suvokiu, kad tampu savo vaikino mama, o ne drauge taip elgdamasi, tačiau atrodo, kad kitaip ir nemoku, nes norisi būti geru žmogumi. Juk geras žmogus neišvarys iš buto kito žmogaus, su kuriuo yra praleidęs ne vienus metus, ant gatvės. Kiekvienà kartà, per ginčà pamini savo orumà, paklausi “ar galiu dar žemiau pulti?”, nusprendi paskirti savo gyvenimà kančiai ir kito varianto nebematai… nesugebu išlipti iš šios duobės, tačiau Luko istorija man parodė, kad po tokiú toksiškú santykiú, kai bandai žmogui suteikti pagalbos, skatini jį pasikeisti (kad ir kaip kvaila), kai atiduodi visas jėgas nuspalvinti kito asmens gyvenimà, karma sugrįžta tau atgal ir tu pats atrandi laimę – kituose santykiuose, arba mano variantu – savęs tobulinime.