Nuotraukos autorius: pasąmonės dirbtuvės
Teksto autorė: Severija Krogh

Šiandien toji diena, kai žingsniuojant gatve kas kelias minutes būsi užkalbintas gatvės prekeivio, besistengiančio į rankas įbrukti į celofaną įvilktą tulpę; tai diena, kai nuo parduotuvių prekystalių šluojamos blizgančios saldainių dėžutės, o batų bei drabužių parduotuvės skelbia ypatingas nuolaidas bei akcijas mylimoms jų moteriškos lyties klientėms. Žinoma, neapsieisime ir be koncertų, skirtų tik moterims, kičinių eilėraštukų ir tulpių, plūstančių glėbiais iš draugų, sutuoktinių, vadovų, kolegų ir vaikų. Dar ir šiandien daugybėje įmonių moterys yra atsakingos už vaišių stalo dengimą – prieš darbą ar per pertraukas jos skuba į artimiausią parduotuvę ir perka užkandžius bei gėrimus, blizgina taures, o vėliau visos nusiplūkusios priima iš vyrų gėlės. Kyla mintis, kad moters dienos (kaip ir, beje, daugelio kitų) esmė pasislėpė po materialiomis grožybėmis, kurios paprastai menkai siejasi su šventės prasme, todėl nusprendžiau patyrinėti kovo 8-osios ištakas, pačių gėlių dovanojimo tradicijas bei moters dienos reikšmę šiandien.

Nuo kada švenčiama Moters diena?

Neretai kalbėdamasi su draugais, šeima bei kitais aplinkiniais apie Moters dieną, kaip vieną pagrindinių argumentų jos nešvęsti išgirstu pasakymą, jog „nematau reikalo minėti šios sovietinės šventės“. Panašiai maniau ir pati, kol besirengdama šiam tekstui perskaičiau, kad vis dėlto pirmą kartą „Nacionalinė moterų diena“ buvo minėta 1909 metais vasario 28-ąją dieną Niujorke. Šią šventę organizavo Amerikos socialistų partija, o idėja gimė Theresai Malkiel, kuri buvo ne tik kovotoja už moterų balsavimo teises, bet ir pirmoji moteris, pradėjusi karjerą kaip fabriko darbuotoja, tapusi socialistų partijos lydere. Theresa Malkiel garsiai kalbėjo ir apie partijoje vyraujantį rasizmą, o paskutinius savo gyvenimo metus paskyrė skatindama sunkiai fabrikuose dirbančių moterų edukaciją.

Kiek daugiau nei po metų Tarptautinėje socialisčių konferencijoje Kopenhagoje vokiečių socialistė Luise Zietz pasiūlė įteisinti kasmetinę moterų dieną, tačiau konferencijos metu nebuvo apsispręsta dėl konkrečios datos. Šios dienos esmė buvo skatinti lyčių lygybę bei įteisinti moterų teisę balsuoti. 1911 metais kovo 19-ąją dieną pirmą kartą buvo minima Tarptautinė moterų diena, ir ją šventė daugiau nei milijonas žmonių Austrijoje, Danijoje, Vokietijoje bei Šveicarijoje. Vien Austrijos-Vengrijos imperijoje buvo daugiau nei 300 demonstracijų, kurių metu moterys reikalavo teisės balsuoti bei protestavo prieš lytinę diskriminaciją įdarbinimo procedūrų metu. Kiekvienais metais vis daugiau valstybių prisidėdavo minint šią dieną, na, o pirmą kartą kovo 8 dieną moterų diena buvo minima Vokietijoje. Nuo to laiko visos valstybės šią dieną mini būtent kovo 8-ąją.

1917 metais kovo 8 dieną Rusijos imperijoje Petrograde tekstilės fabriko darbuotojos išėjo į gatves kovodamos už „duoną ir taiką“, siekdamos sustabdyti badą, carizmą ir pagaliau užbaigti Pirmąjį pasaulinį karą.

1917 metais kovo 8 dieną (pagal Grigorijaus kalendorių) Rusijos imperijoje Petrograde tekstilės fabriko darbuotojos išėjo į gatves kovodamos už „duoną ir taiką“, siekdamos sustabdyti badą, carizmą ir pagaliau užbaigti Pirmąjį pasaulinį karą. Ši diena tapo lemtinga, žymėdama Vasario revoliucijos pradžią. Po savaitės Rusijos laikinoji vyriausybė suteikė moterims teisę balsuoti, na, o Spalio revoliucijos metu rusų feministė ir pirmosios bolševikų vyriausybės narė Alexandra Kollontai bei Leninas paskelbė moterų dieną valstybine švente, tačiau iki pat 1965 metų ši išliko darbo diena. Nuo to laiko, kai moterų diena Sovietų Rusijos buvo paskelbta valstybine švente, jos minėjimas sparčiai paplito likusiose komunistinėse šalyse, o nuo 1975 metų šią dieną pradėjo minėti ir Jungtinės Tautos, paskelbdamos 1975-uosius Tarptautiniais moterų metais. 1977 metais Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja pakvietė valstybes nares paskelbti kovo 8-ąją Jungtinių Tautų moterų teisių bei pasaulio taikos diena.

Gėlių dovanojimo tradicijos

Gėlės ir jų simbolika svarbios daugybėje šalių bei kultūrų. Tiek senovės graikų bei romėnų mituose, tiek senovės Egipto raštuose bei senovės kinų kultūroje gėlės minimos dažnai ir savyje talpina įvairias reikšmes. Senovės graikai ypatingai vertino gėles ir jas asocijavo su dievais. Dėl šios priežasties įvairių sporto, muzikos, karių ar poezijos rungtynių laimėtojai puošdavosi lauro lapų vainiku. Gėlių karūnos dažnai buvo dėvimos garbinant įvairius dievus, šiomis puošėsi tiek vyrai, tiek moterys. Buvo netgi tikima, kad tokios karūnos dėvėjimas neleis taip greitai apsvaigti nuo alkoholio. Induizme gėlės turi ypatingą reikšmę – jomis išreiškiama pagarba dievams, o, pavyzdžiui, lotoso žiedas simbolizuoja dievišką grožį ir tai, kas yra nemirtinga bei tobula žmonijoje.

18-o amžiaus viduryje gėlės reikšmingumas itin išaugo tarp britų bei prancūzų, nes šie, lankydamiesi tuometinėje Osmanų imperijoje, be galo susižavėjo jų tulpių periodu ir tai davė pradžią Gėlių kalbos atsiradimui, kuri vėliau užėmė didžiulę dalį Viktorijos laikų aukštesniosios klasės laisvalaikio. Įsimylėjėlis savo simpatijai dovanodavo gėlę su joje užkoduota žinute, o pastarasis ar pastaroji atsakydavo atsiųsdami augalą, geriausiai atskleidžiantį jų jausmus. Žavu, bet kartu ir ironiška, kad tuo metu, kai didžioji pasaulio dalis stengėsi nebadauti, tam tikra grupelė išrinktųjų sukūrė atskirą etiketą reiškiant savo jausmus gėlėmis.

Pagal tradicinę Viktorijos laikų madą, dėmesys buvo skiriamas pačiai smulkiausiai gėlės detalei: jos dydžiui, formai, spalvai, būklei, kiekvienai gėlei ar lapeliui, kuris akomponuoja pagrindinei gėlei, šio pozicijai lyginant su pagrindine gėle ir t.t. Tarkime, gėlė, įteikiama aukštyn kojomis, skleidžia priešingą savo pirminei žinutei reikšmę.

Viktorijos laikų asmenys tikrai neprisiminė visų gėlių bei jų kombinacijų reikšmių – tam buvo rašomi žinynai, kurie padėjo iššifruoti reikšmes. Žinoma, žinynų buvo daug ir reikšmės dažnai skyrėsi, tad gėlę teikiantysis bei jos gavėjas galėjo skirtingai interpretuoti gestą.

Gėlės į Moterų dieną greičiausiai pasibeldė 1946 metais, kai Italijos moterų unija ieškojo gėlės, kuri galėtų reprezentuoti pirmą kartą švenčiamą Moterų dieną. Mimoza tiesiog puikiai tiko šiai progai, nes kovo pradžioje težydi vienetai gėlių, o tokia ryški ir šviesi gėlė ypatingai tinka paženklinti tokią svarbią šventę. Nors istorikai ne visiškai sutaria dėl šios gėlės pasirinkimo aplinkybių, vienas faktas nenuginčijamas – tądien Italijos vyrai šias gėles dovanojo savo mylimoms moterims.

Šiuolaikinė Moters diena

Šiandien Moters diena visame pasaulyje yra suvokiama labai skirtingai. Kai kuriose šalyse ji tapusi nacionaline švente (Gruzijoje, Kuboje, Laose, Vietname, Afganistane ir kitur), o štai Madagaskare tai tik moterų šventė ir tądien joms nereikia eiti į darbą. Pavyzdžiui, Japonijoje kovo 8 dieną vyrai moterims dovanoja šokoladą, nes vasario 14-ąją moterys dovanoja šokoladus vyrams.

Daugelyje Europos valstybių kovo 8-oji neapsieina be kritikos – vis daugiau moterų garsiai išreiškia pasipiktinimą, kad tokia svarbi diena, turinti iš tiesų svarbią reikšmę, šiandien subanalinama iki momento, kai visi vyrai išvien dovanoja moterims gėles tik dėl to, kad jos yra moterys.

Negana to, šiandien tai dar ir diena, pagarsėjusi tuo, kad vyrai moterų atsiprašo už visas gyvenimo klaidas, o moterys juk negali jiems neatleisti, nes šie joms įteikia į tviskantį popierių įvilktą tulpę. Šiandieninis kovo 8-osios „įprasminimas“ kritikuotinas ir dėl to, kad didžiulis dėmesys skiriamas kosmetikai, gėlėms ir šampanui kai dar vis turime galybę problemų lygių teisių srityje. Moterys lig šiol negali pasigirti vienodais atlyginimais, daugelyje šalių jos dar vis neturi teisės pasirinkti aborto, daugelyje įmonių jos dar vis turi atlikti papildomus darbus, kurie neįeina į jų pareigas ir už kuriuos jos negauna papildomų pajamų, moterys vis dar dažnai patiria „slut-shamingą“ dėl savo aprangos ar elgesio, patiria žodinį ar fizinį smurtą. Verčiau kovo 8-oji galėtų tapti diena, kuomet didysis visuomenės dėmesys atkreipiamas į šias problemas ir tokie galingi visuomenės nariai kaip politikai, verslininkai, menininkai ir kiti išsako savo nuomones, kaip efektyviai galėtumėme spręsti šias problemas.

Lietuvoje, nors ir lėčiau nei Vakaruose, moterų balsai girdimi vis labiau – atsiranda vis daugiau projektų apie moterų teises, poreikius ir ne visada garsiai išsakomas mintis, vis daugiau darbdavių moka moterims tokius pačius atlyginimus kaip ir vyrams, vis daugiau įmonių stengiasi įdarbinti vienodą skaičių moterų ir vyrų, vis daugiau moterų garsiai ir nebijodamos minėti vardų kalba apie savo patirtis, kuomet jautėsi išnaudotos ir paniekintos. Ir nors gėlės yra nuostabios, kvapnios ir jomis galima išreikšti giliausius jausmus savo mylimiausiems žmonėms (beje, kiek teko sutikti vyrų, jiems irgi labai patinka gražūs ir skaniai kvepiantys dalykai!), jos neturėtų nustelbti tikrosios dienos reikšmės – siekio įgyvendinti lygias moterų teises.