Į viršų

Užaugau Jehovos liudytojų šeimoje

Iliustracija: @sgimzunaite

Deimantė Rudžinskaitė užaugo Jehovos liudytojų šeimoje. Jos vaikystėje buvo itin daug griežto auklėjimo, kai jai neleisdavo švęsti nei savo, nei klasiokų gimtadienių, liepdavo išeiti iš Kalėdinių vakarėlių, nebendrauti su pasauliečiais, ar itin konservatyviai rengtis – nė vienas šių dalykų nepadėjo susirasti draugų.

Kadangi Deimantė nepakluso radikalioms tėvų nuomonėms – šeimoje prasidėjo smurtas. Nuo čia istorija pasisuka itin skaudžia, žiauria ir sielą bei kūną žalojančia linkme.

Pati Deimantė, pasakodama apie savo pirmą kartą su vyru, prašė patikslinti. „Aš nekaltybę praradau norėdama, kad mane kas nors mylėtų. Nelinkiu to kitoms mergaitėms, nesekite mano pavydžiu, tai, mano nuomone, neturi būti taip nerūpestingai pradedamas naujas gyvenimo etapas.“

Tai nėra istorija tik apie vaikystę Jehovos liudytojų šeimoje, tai istorija žmogaus, kuris užaugo ir alkoholio, ir smurto, ir tėvų pykčių išdraskytoje šeimoje. Šiandien Deimantė rašo knygą apie savo vaikystę bei yra fotografė, ji jau daug metų nepalaiko jokio ryšio su savo tėvais.

Lauksime jūsų minčių komentaruose!

Dėkojame Nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai
Epizodo kūrėja Rasa Janina Jusionytė
Muzikos autorius Martynas Gailius
Garsas: Kata Bitowt

Rasa kas antrą savaitę pristato Sulčių tinklalaides – anonimiškas istorijas apie mūsų jausmus. Ką reiškia išsiskirti? Ką reiškia būti paliktam? Kaip mylėti ir auginti santykius, net kai sunku ir norisi pabėgti?

Komentarai (19)

  • Avatar

    Vita

    Sveiki,

    Pati antraste tiesiog nesirisa su turiniu… Pati religija nesusijusi su tuo, kad zmones smurtauja ar geria.

    Manau labai neteisinga skelbti kad kalte yra ir religijoje. Viskas priklauso nuo zmoniu.. Viskas kas per daug tas nesveika 🤷🏻‍♀️

    Turiu draugu kurie uzauge seimoje su sia religija ir tiesiog negaliu atsizavet kokios vertybes ir mintys yra puoselejamos. Tos, kurios daugumai jau seniai nebepazistamos.

    reply
    • Avatar

      Deimantė

      Sveiki, Vita!

      Tikrai, pasakodama užmiršau paminėti, kaip manipuliavimas Biblijos principais ir jais pagrįstas griežtumas bei apribojimas nuo visuomenės paveikė mano raidą ir požiūrį į pasaulį. Nesutikau su pagrindiniu mokymu, kad šis pasaulis – blogis, o šį gyvenimą reikia praleisti vien tarnaujant dievui ir atsižadant „pasaulietiškų“ tikslų: nesiekti karjeros, negaišti laiko mokantis, neieškoti draugų pasaulyje, o tiesiog skelbti dievo žodį, gelbėti kitas sielas ir laukti Armagedono. Nuo 1870m. mirė milijonai Jehovos liudytojų, taip ir nesulaukę savo dievo atėjimo, o man beprotiškai gaila tų prarastų gyvenimų, nenorėjau šitaip susigadinti ir saviškio. Bandydama ištrūkti iš šios beprotybės ėmiau labai stipriai maištauti, kas dar labiau sugadino ir taip sumautus santykius su tėvais, troškusiais, kad būčiau tokia pat naivi avelė. Mano maištas sužadino griežtuose tėvuose pyktį ir jie ėmė dar labiau prieš mane psichologiškai ir fiziškai smurtauti, mėgindami apriboti nuo taip trokštamos laisvės. Tema labai plati, todėl šiuo metu rašau apie tai knygą, bet jei jums įdomu, galite pasidomėti exJW (ex Jehovos liudytojų) patirtimis, jų pilnas internetas 🙂

      reply
      • Avatar

        Leonardas

        Nes tikrai yra labai protinga gilintis ir tikėti tuo, kas rašoma internete:) Kai rodikliai rodo, jog net 70 % yra nepatikimos informacijos. Pats asmeniškai dirbu su tokiais dalykais (saugumas) ,ir skatinti žmones pasiskaityti internete, kur Jus net neįsivaizduojate kaip lengva yra prirašyti, prikurti įvairių propagandų, teorijų, kitaip sakant išpūsti burbulą apie tai, ko nėra. Nesvarbu, ar tai Jehovos liudytojai ar tai katalikų religija, ar dar,.. kiekvienas kuris nepritaria kokiam tai mokymui gali šmeižti ir vėlgi (be realių atsitikimų, faktų) patalpinti internete. Naivus žmogus, kuris tiki viskuo kas rašoma internete, socialiniame tinkle. Ačiū, kad bent jau nenurodėte pasigilinti į Rusijos mokslininkų pasisakymus.

        reply
    • Avatar

      Ruta

      Aciu Deimante uz atvirumą 🙏🏻

      reply
  • Avatar

    Beta

    Negaliu pavadinti šito dalyko straipsniu, kuris informuoja ar padeda ką nors suprasti. Greičiau būsimos knygos reklama, ką ir turėjote paskelbti antraštėje.

    reply
  • Avatar

    G

    Puiki laida, labai informatyvi, sutinku kad tema tokia plati, jog buvo galima dar plestis ir gilintis, taciau, manau tai tikrai bus galima pratesti knygoje, nes laida ir taip ilga. Taciau man butu patike jei butu skirta daugiau laiko padariniam tolimesniam gyvenimui ir traumu aptarimui, susiduriu gyvenime, kad zmonems, kurie neaugo tokioje aplinkoje sunku suprasti ilgalaikius psichologinius padarinius ir ju rysi su vaikyste, paauglyste. Mano artimieji nebuvo jehovos liudytojai, taciau labai panasus asmenys ir situacija. Galiu relatinti su daug tavo minetu detaliu, taip pat dievinu draugu gimtadienius!.. Esi labai stipri ir aciu, kad pasidalinai.

    reply
  • Avatar

    A

    „Jos vaikystėje buvo itin daug griežto aklėjimo, kai jai neleisdavo švęsti nei savo, nei klasiokų gimtadienių, išeiti iš Kalėdinių vakarėlių, nebendrauti su pasauliečiais, ar itin konservatyviai rengtis – nė vienas šių dalykų nepadėjo susirasti draugų.“ – prašau paskaitykite darkart šį sakinį ir pataisykite, čia visiškas nesusipratimas 🙂 pagal šią sakinio struktūrą galima suprasti, jog Deimantė negalėdavo išeiti IŠ kalėdinių vakarėlių ir buvo priversta bendrauti su pasauliečiais bei rengtis nepadoriai. Taip pat nemanau, kad jos vaikystėje buvo daug griežto „aklėjimo“, greičiau jau auklėjimo 🙂

    reply
  • Avatar

    Laura

    Ok , siaip tai paemus belekokia religija ir bandant nupasakoti jos esme skambetu kaip auksto lygio fantazija, tebunie tai katalikybe, jehova, musulmonai iir tt. As pati uzaugau kataliku doktrinoje (taip vadinu nes pati nepasirinkau,kuo tiketi o nuo vaikystes buvo kalama apie Jezu) ,pries kuria pati paauglysteje maistavau ir jau daug metu esu netikinti. Mano vyras yra buves jehovistas. Jis neuzaugo toje religijoje, bet ja pasirinko budamas 18os metu (jaunystes ieskojimai, tam tikri praradimai sheimoje, meile merginai is jehovos ir tt). Kiek jis man pasakojo kad ji butent suzavejo jausmas jog esi bendruomeneje,kuri tavimi rupinasi. Visi bent is isores atrodo draugai ir sheimos nariai. Taciau tik pakiles iki pastoriaus laipsnio pastebejo, kad ir cia buvo “meshlo”: kaip rengtis, su kuo bendrauti (greiciau nebendrauti), skustis ar nesiskusti barzda, tikrai nesistengti nieko siekti ir dar daug smulkmenu. Pradejes gilintis , negalejo rasti atsakymu, tiesa pasakius net nedriso kai kada klausti. Jo sheima galima sakyti jo “nemate” kokius 7 metus , labiausiai pergyveno jo tetis, jautesi prarades savo vaika. Kai pagaliau nusprende iseiti, su juo buvo nukirsti visi rysiai, jis ten buvo nebepaheidaujamas, lyg niekada ir neegzistavo. pasakojo , kad jautesi labai “atsilikes” nuo pasaulio, kad prarado daug metu nesiekdamas jokios karjeros , tad kibo i mokslus budamas 34metu. Teko susipazinti su pora jo draugu irgi exjehovistu. Jie buvo neseniai iseje is bendruomenes ir jautesi siaubingai pasimete, negalintys rasti geru darbu nes niekada nesistenge per daug kazko pasiekti. Jiems bunant 35+ metu teko viska pradeti nuo pagrindu, santykiai su “pasaulieciais”, draugystes (experimentavimai sexo srityje kai “visi” jau seniai dare padare nebedaro ), mokslai. Manau tas labiausiai slegia mano vyra – tai prarastas Laikas. Taciau kaip ir visose religijose kazkas liko ir pozityvaus , ko jis sako kai kada pasiilgsta: bendruomenes jausmo, nebijojimas kalbeti su bet kokio plauko zmonemis, stiprios Vertybes. Mes abu niekada neiname i jokias baznycias, pusiau svenciame kitu religiju (daugiausia kataliku aisku) sventes bet vien del to kad turime sunenus ir dukterecias, bet nutareme jei turesime vaiku jiems nekalsime jokiu doktrinu , neversime svesti kaledu (man dzin ka katalikai draugai aikcioja, kad vaikas bus nuskriaustas, oh plz, gaus dovana bet zinos kad ne fantaziju senelis o tevai uz tikrus pinigus nupirko) .

    reply
  • Avatar

    kristina

    siek tiek klaidinanti antrashte mano manymu. tonas religinis,bet pasakojimas daugiau apie smurta. Siaip man asmeniskai visos religijos yra tik budas valdyti zmogu ir as nepriklausau jokiai atshakai. man labai labai gaila pasnekoves uz patirta fizini smurta, sito nepatyrusieji nesupras ir nesugebes isivaizduoti. Taciau visa kita yra labai tipiska lietuviska vaikyste. IS tikro tai mergaite maistauja nuo 12 metu ? sexas 15? as uzaugau nepaprastai grieztomis salygomis, manes nemushe, bet psichologiskai buvo labai sunku augti. Taciau gyvenime niekada nebuvau pabegusi is namu ar kaip nors priesinausi ( nebuvo tiek drasos !) , tiesiog kentejau kiek galejau ir svajojau kad viena diena iseisiu. pirmas isejimas buvo 18 metu i kita miesta studijoms. O Mano didziausia „bausme“ tevams buvo emigracija i uzsieni. Tevai manes visai nemate , retai skambinau kokius 14 metu, bet turbut labiau nuteisiau tai save ( va tada teko dirbi ta tikra juoda darba, kurio jus taip gedijates ) . Is pasnekoves kalbos tiesiog jauciu jaunyste, tikrai nemaciusio to tikrojo gyvenimo ( nepykit, bet kiekvienas jaunas zmogus turi aukshta ego ir laaaabai lengvai dalinasi savo nuomone arba jauciasi kitoks , kol supranta kad jis toks kaip ir visi , bet tas etapas reikalingas augimui, viskas ok) vaiko pasakojimai. NU atsiprashau, studentavimo laikais daugiau nei puse musu gyveno „ant“ keptu bulviu,tranzavimo namo kol koks diedas neuzdejo rankos ant kojos ir isgasdino , miegojimo ant grindu irtt. tikram pasaulyje yra NORMALU ieskotis darbo bunant 18 metu ar jaunesniam. Ir panelei Deimantei „geda“ kad ji dirbo kazkokiai kompanijai , bet slepe tai nuo visu nes jau buvo ale toookia fotografe ir turejo instagramu pasekejus ?!! what a what?!!!! ar ji pati save girdi ka sako ir kaip skamba is sono? 25-27 metu pradedi labai analizuoti save, savo vaikyste, iskyla visokie prisiminimai,kaltini tevus, pyksti , esi isitikines jog niekada neatleisi ir kad tau „dzin“ . BET ! as jums duodu galva nukirsti jog budama 35+ i viska taip kitaip ziuresi , taip daugkas atrodys kvaila ir vaikiska , ir patikek, sunkiausia yra atleisti, bet nustebsi , kai viena diena suvoksi, jog gali atleisti. atsiras kitoks poziuris i tevus, suvoksi kad jie tera zmnes ir kai kurie dalykai igis kitokia prasme. as labai pykau ant tevo, sapnuodavau ji bandanti kirviu “ nukirsti“ mane , bet dabar as jam atleidau, nebespnuoju, as ji matau kaip priespaudoje augusi , nelaiminga vyra , kuris neturejo galimybes daryti to, apie ka svajojo. nepykit merginos, bet man kaip vyresniai moteriai juokingi kai kurie jusu pasakymai, kaip cia amerikej pasakytu “ white peoples problems“… ypac labai jau viskuo stebisi laidos vedeja, turbut uzaugusi palankiomis siltnamio salygomis. viskas OK. nezinau, gal knyga ir graziau parasys, bet asmeniskai nieko naujo neisgirdau, tik „millenials“ kalbantys koks sunkus gyvenimas. Deimante budama 25 jau ir fotografe ir pripazinta ir idealus vaikinas ir tt (? sorry tave pristate kaip „didzioji“ fotografe. As gyvenu uzsienyje , nelabai iseina stebeti viso lietuvos kulturinio/socialinio gyvenimo ir ju zmoniu), nera taip blogai.

    reply
    • Avatar

      Mama

      Kristina labai Jums pritariu. Man besiklausant sio pokalbio isvis susidare nuomone, kad dabar yra kazkokia kaltintoju karta. Nepagalvoja kokias permainas turejo isgyventi ju tevai. Kad juos augino pokario vaikai. Neteisinu smurto, bet mergaite augo neispaprastuju. Auginu 12 metu dukra, tai net plaukai pasisiausia pagalvojus, kas jei ji pabegtu is namu.

      reply
    • Avatar

      Lėja

      Kristina, jūs komentuojate detales, bet nematote svarbiausio dalyko, kad merginą mušė jau nuo mažumės. Ne šiaip pliaukšteldavo diržiuku ar „tapke“, bet rimtai mušė. Jei taip suaugęs žmogus užsipultų kitą suaugusį, jis būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Bet čia vaikas, kuriuo niekas nepasirūpino! Ar galit įsivaizduoti, koks nesaugumas, baimė, silpnumas turi nuolat persiokioti žmogų, kai jis tai patiria nuo pat mažų dienų savo artimiausioje aplinkoje? Iš jūsų komentaro atrodo, kad tai nieko tokio, išlepus mergaitė, bet ji visą laiką gyveno su žvėrimis, ne tėvais, ir tik būdama stipri asmenybė, išgyveno, o dabar adekvačiai suvokia, reflektuoja ir, atrodo, neblogai tvarkosi su išgyvenimais, kurie, tikiu, persekios visą gyvenimą. Silpnesnė moteris galimai jau būtų nusigėrusi, gal žudytų save toksiškuose santykiuose su tokiu pat smurtaujančiu alkoholiku, o ji puikiai kabinasi į gyvenimą, turi svajonių! Dėl tokio jūsų nejautrumo ir empatijos trūkumo jaučiu svetimą gėdą. Būtent tokio suaugusių abejingumo ir šiai dienai turime tiek vienišų ir nelaimingų vaikų šeimose (ne tik asocialiose). O dėl „didžioji fotografė“ tai ji pasakė šiek tiek su ironija, kaip savo svajonę – būti didžia fotografe, kodėl žmogus negali svajoti daryti kažko didingo? Mes ir taip per daug save menkiname ir bijome pasigirt. Ar tikrai būtina buvo ir prie to prikibt? Toks jausmas, kad kažkiek pavydite, jog autorės košmaras baigėsi ir ji dabar stengiasi būti laiminga. Tikrai liūdna skaityt tokį paviršutinišką komentarą.

      reply
      • Avatar

        Kristina

        O jus pati neisigilinote nei i pati pokalbi nei i mano nuomone, galima sakyti jus i mano nuomone paziurejote “pavirsutiniskai”. Turbut viska aptemde gailestis, neliko objektyvumo. Ir aisku, visada tas “pavydas”islenda.juk tik is pavydo zmogus nepuola aklai liaupsinti. Is tikro tai nesvarbu, mano nuomone niekam neidomi, ir man jusu nuomone neidomi, gyvename savo burbule kur mes teisus, o visi kiti Neteisus, matome ir girdime tik tai , ka norime matyti ir Girdeti. Labai paprasta, labai zmogiska. Linkiu tai mergaitei rasti vidine ramybe, o jums – siek tiek atsipalaiduoti.

        reply
  • Avatar

    Jurga

    Taip, ačiū už atvirumą merginai – todėl krikščionybė ir atsiriboja nuo taip vadinamų netradicinių judėjimų, kurie skelbiasi esą krikščionys, nes tai yra fanatizmas. Ir, be jokios abejonės, net augant tradicinių katalikų šeimoje, kai Dievas ir Biblija suprantamas neteisingai, yra daug pavojaus. Todėl ačiū pasisakiusiems ir linkiu straipsnio herojei atrasti tikrąjį Dievą.

    reply
  • Avatar

    Egle

    Pritariu, tikrai reikėjo perskaityti šį sakinį ir pataisyti prieš publikuojant. Tema įdomi, atvirumas įkvepiantis, bet taisyklingai parašytas ir suredaguotas pristatymas irgi reikalingas 🙂

    reply
  • Avatar

    Monika

    Labai dėkoju už iniciatyvą kalbėti sunkiomis temomis ir supažindinti su žmonėmis ir jų istorijomis.

    Vis dėlto po kelių laidų pribrendo noras paleisti vieną kitą kritikos akmenėlį į Rasos daržą. Pirmuose epizoduose man asmeniškai įsijausti kiek trukdė gana dažnas pašnekovo pertraukimas ir atsakymą menančių klausimų uždavimas, savo patirties primetimas, kuri ne visad sutapdavo su pašnekovų mintimis. Tačiau šioje laidoje gana sutrikau girdėdama kiek neadekvatų balso toną, kalbant tokia tema (per daug pakilus, besijuokantis, nors Deimantė išliko gana santūri). Suprantu absurdą ir komiškumą, tik ne visur tiko šioje laidoje. Man asmeniškai norėtųsi neutralesnio vedimo, kuris leistų atsiskleisti pačiam kalbinamajam. Kita vertus, gal minėti dalykai atkreipė tik mano vienos dėmesį 🤷

    Dar kartą dėkoju už visos komandos darbą ir indėlį į žmonių psichologinės, emocinės ir visokios kitokios sveikatos bei aplinkos gerinimą. Daug ryžto, idėjų ir energijos judant pirmyn.

    reply
    • Avatar

      Sandra

      Labai pritarčiau Monikai. Man irgi kliuvo kalbinimo forma ir jau ne kartą taip yra. Tema įdomi,bet asmeniškumo iš Rasos pusės galėtų būti mažiau arba daugiau empatijos pašnekovams. Taip, kaip atrodo man, nebūtinai yra kitam. Leiskim papasakoti kuo autentiškiau 🙂
      O šiaip ačiū ir pirmyn!

      reply
  • Avatar

    Deimantė

    Rasa yra labai gerą aurą sukuriantis žmogus, ji neabejotinai jaučia savo pašnekovą. Man daug maloniau pasijuokti iš absurdo nei verkšlenti, Rasa tą žinodama padėjo man 🙂 gal tiesiog juokas jos skardesnis ir emocijos ryškesnės, bet kikenom abi. Iš tiesų, sulaukiau nemažai komplimentų už tą sugebėjimą pasijuokt iš bėdos, juk tai padeda kalbantis sunkiomis temomis. O ir pats pašnekesys gal charizmatiškesnis, kai jame dalyvauja du žmonės su geru humoro jausmu, juk šios laidos – tai ne pokalbių su psichiatru įrašai 🙂

    reply
  • Avatar

    oneris

    Nėra konstruktyvumo ir profesionalumo. Iškyla abejonių skaitytojui. Mergaitė pati pasisako, jog paauglystėje maištavo, norėjo daugiau laisvės, elgiasi visiškai kitaip, nei buvo auklėjama, o dabar yra smerkiama neva tai visa religinė organizacija už tėvų priimtus sprendimus. Ne religinė organizacija, Jus, Deimante, auklėjo, draudė, o tėvai. Visų pirma tai yra asmeniniai, žmogiškieji rodikliai, tokie kaip tėvų auklėjimo būdai, jei tai nebuvo tinkamas auklėjimas (šiuo atveju griežtesnis) kuris greičiausiai buvo dar anksčiau, tais laikais, kai vaiko teisės buvo žemesnės (ir mokydavo diržu ar griežtesniu pabarimu). Kalbate apie savo gymdytojų aplinką (namus), kur Jus ir auklėjo, ne kokioje tai religinės organizacijos patalpose, susirinkimuose ar kur kitur. Logiškai mąstant, kaip yra pritaikomi tam tikri mokymai (šiuo atveju religiniai) yra kiekvieno žmogaus kompetencijoje, ir organizacija ar kiti žmonės nemato, kas vyksta kiekvieno namuose, kiekvieną dieną.
    Norėčiau pabrėžti ir žurnalistei dėl ne profesionalumo. Išklausėte ir parašėte tekstą tik iš vienos šalies. Niekur kitur nėra konstatuojami faktai, be abiejų šalių pasisakymų. Yra išklausyta viena pusė, pateikta tai, kaip nenuginčijamu faktu ir publikuota viešai. Tai lyg aš, ar bet kuris kitas žmogus, sukurtu istoriją apie kūrį tai nors žmogų, įmonę, įvykį ar kitą ir teigčiau tai kaip faktą visuomenei – o tai būtų palaikyta šmeižtu. Verta žinoti skaitytojui – nežinome aplinkybių, nežinome antros šalies pasisakymo, nežinome ar tikrai abu tėvai buvo oficialūs Jehovos liudytojai, nežinome daug kitų detalių, todėl prieiti prie išvados – negalime.

    reply

Komentuok