Vaiva Rykštaitė. Kur dingsta seksas atsiradus vaikams (ir kaip jį susigrąžinti)

Nuotrauka: Couple Cups

Kai man pasiūlė parašyti šia tema, pirma mintis buvo „NEEE“, nes nenoriu apie savo intymų gyvenimą pasakoti viešai. Bet tada pagalvojau, kad vaikams gimus nėra to sekso, tai ir pasakoti galiu ramiai. Tiksliau sekso yra, tik jis toks… kitoks.

Tačiau pirmiausia noriu papasakoti apie savo gimimą, nes gimstant vaikui gimsta ir motina. Tai yra vienas stipriausių virsmų moters gyvenime, todėl po to dažnai šiek tiek užtrunkama, kol pagaliau vėl imama orientuotis tarp savo naujų tapatybių. Tapatybių turime daug, tik po gimdymo moterims jos visos mintyse rašomos per brūkšnelį, priešakyje pridedant žodį „mama“. Mama-žmona, mama-darbuotoja, mama-draugė ir t. t. Tad natūralu, kad ir seksualumas atsiduria kažkur, net nežinau, gal Marse?

Man mama-viliokė (norėjau rašyti paleistuvė, bet ai… ) kurį laiką visiškai nederėjo. Nes kaip čia taip? Apskritai motinystės ir seksualumo santykis mūsų sąmonėje yra gan komplikuotas, tai galima aptikti pačiose krikščionybės ištakose, kuomet Marija motina tampa iš nekalto prasidėjimo, ir iki pat šių dienų, kai iš motinų apskritai tikimasi daugiau padorumo. Tačiau taupydama laiką į tolesnes kultūrines nuorodas nesileisiu ir apsiribosiu asmenine patirtimi.

Kas pasikeičia pagimdžius?

Pirmas savaites po gimdymo ne tik apie seksualumą, bet apskritai apie jautimąsi žmogumi buvo sunku kalbėti, kai pro įvairias ertmes iš manęs nevalingai sunkėsi kraujas, šlapimas, pienas, ašaros.

Pasikeičia ne tik santykis su savimi kaip asmenybe, bet ir su savo kūnu. Čia turbūt reikia paminėti, kad cezario pjūvio atveju greičiausiai yra kitaip, bet po vaginalinio gimdymo tenka, na, iš naujo susipažinti su savo makštimi. Susipažinti besistebint, kokia ji tampri, nes pro ją tilpo šitas vaikas (kaip jis apskritai manyje tilpo??), kokia elastinga, o kartais ir traumuota, jei, pavyzdžiui, gimdant įplyšo ir teko siūti.

Žodžiu, mano kuklia nuomone, pirmos kelios savaitės po gimdymo ir seksas tarpusavyje nesimaišo kaip vanduo su aliejumi.

Ankstyvoje motinystėje mano santykis su seksu buvo šizofreniškas – labai norėjau atrodyti MILF, arba sexy mama, bet tuo pat metu širdyje jaučiausi sutrikusi, ir ilgą laiką atrodė, kad nuo šiol mano vagina skirta tik kūdikių galvelėms į pasaulį išleisti. Tačiau galiausiai vis tiek ateina metas savyje atrasti mamą-viliokę. Sunkiausia šiuo atveju yra vidinę mamą palikti už miegamojo durų. Man apskritai pirmieji lytiniai santykiai po gimdymo emociškai prilygsta antram pirmam kartui. Nes lydi nerimas: ar neskaudės? ar viskas bus kaip anksčiau? ar mano fiziologija pasikeitė? Klausimų sąrašą galėčiau tęsti. Čia prisimenu serialą „Orange is A New Black“, kurio viena herojų pradėjo mylėtis labai anksti po gimdymo ir jos vaikinas sakė: „Tavo vagina labai greitai atsistatė!“ Tada truputį pavydėjau tai herojei, ir truputį netikėjau, kad taip būna realybėje. Vagina gali atsistatyti arba neatsistatyti (kartais tam reikia net gimdos kėlimo operacijos), tačiau įtariu, kad dažniau nei gimdą tenka susigrąžinti libido.

Prisijaukinti naujas tapatybes

Seksualumas tai ne tik hormonų pusiausvyra, priklausanti net nuo to, ar vaikas žindomas ar ne, – žindančiųjų libido būna šiek tiek mažesnis. Seksualumas – tai ir tapatybės klausimas, kuris kai kurioms gali būti keblesnis nei atrodo iš pradžių. Kai dar neturėjau vaikų, viena draugė, kuri tuo metu buvo ką tik pagimdžiusi sūnų, man papasakojo apie keistą savo sapną. Jame moteris žindė daugybę kūdikių ir tuo metu pajuto keistą, beveik seksualinį susijaudinimą. Atsibudusi ji jautėsi itin sutrikusi, kurį laiką gėdijosi kam nors apie tai pasakoti. Prasitarusi man galiausiai papasakojo ir savo terapeutei, kuri užtikrino, kad toks sąmyšis tapus motina yra visiškai natūralus. Ir ne, tai nereiškia, kad ją traukia vaikai ar kad ji susijaudina nuo žindymo. Priešingai, toks sapnas yra puiki pasimetimo iliustracija, kai viename žmoguje viskas vyksta vienu metu: žindanti motina susitinka su vilioke ir drauge leidžiasi pažinti kūniškojo pasaulio. Iki šiol esu labai dėkinga draugei už papasakotą sapną, nes jau gerokai vėliau dėl šio pasidalijimo pati jaučiausi labiau pasiruošusi mano motinystėje vykusiam virsmui.

Ir dar – net kai visos tapatybės vėl prijaukinamos, patalai iškedenami ir į poros gyvenimą sugrįžta geismas, vis tiek lieka viena bėda – kur ir kaip?

Nežinau statistikos, kiek tėvų miega su vaikais toje pačioje lovoje ar tame pačiame kambaryje, arba kiek mamų išeina miegoti pas vaiką į kambarį, arba kiek vyrų eina miegoti ant sofos, kad pailsėtų prieš darbą. Tačiau iš savo draugių pasakojimų žinau, kad tie kinematografiški sekmadieniai, kuomet du žavūs sušukuoti vaikučiai, prieš tai mandagiai pasibeldę, strykteli į tėvų lovą yra… toli nuo tiesos. Kol vaikai maži, tėvai dažniausiai būna išsekę, pavargę. Paūgėję vaikai pradeda visur landžioti ir viskuo domėtis, todėl tikrąja problema poroje tampa ne trauka, bet laiko trūkumas.

Kas padeda mums su vyru?

Nenoriu vaidinti nei tobulos žmonos, nei apsimesti, kad gyvenu tobuloje santuokoje. Tačiau rašydama šį tekstą pasitariau su vyru ir mudu nusprendėme, kad tarpusavio trauką padeda išlaikyti šie dalykai:

1. Nevadinti vienas kito mamyte ir tėtuku – mums tai žiauriai neseksualu.

2. Kartą per savaitę nueiti į pasimatymą – į kiną, restoraną, pabūti tik dviese.

3. Kartu juoktis, kasdienybėje ieškoti spontaniškumo ir žaismingumo.

Čia kalbu nebūtinai apie seksą, bet apie tarpusavio santykį ir emocinį ryšį. Išlaikant sveiką, pagarbų, saugų ir atvirą ryšį, kažkaip ir mylėtis noras nedingsta. Tiesa, kol vaikas visai mažas, lyg ir dar galima mylėtis jo akivaizdoje, bet kai vaikas pradeda sąmoningėti ir spoksoti į tėvus, tada jau ne… Čia, aišku, asmeninė nuomonė, nes kai kurios gentys iki šiol miega kartu ir mylisi prie vaikų. Tačiau Vakarų pasaulio genčių vaikų teisių apsaugos specialistai tai gal net traktuotų kaip vaiko traumavimą, nors nesu tikra. Tik prisimenu tą nejaukumą, kai nuvažiavusios aplankyti dar mokykloje vaiką pagimdžiusios klasės draugės, jos sūnelis mūsų, trijų kavą geriančių tetų, akyse patvarkė pliušinį meškiuką šuniuko poza. O kai paklausėmė vaiko „ką čia darai?“, pyplys atsakė, kad „mama il tete tap dalo“. Ne, prie vaikų geriau nesimylėti.

P. S. Aš nesu nei seksologė, nei psichologė, tik daug draugių istorijų besiklausanti ir dar daugiau plepėti mėgstanti mama-rašytoja. Todėl visų mano patirčių kviečiu nepriimti kaip mokslinės tiesos, nes visada verta ir savarankiškai paguglinti.

Tau taip pat gali būti aktualus šis tekstas: Seksas po gimdymo

Komentarai (2)

  • Balta

    Bet jus tik vienas kito tetuku ir mamyte nevadinat, bet jei kalbat su vaiku, tai sakot paprasyk tecio, cia tetis padare ir pan.? Mano draugas turi dukra, na ir man kitaip tuomet kalbeti neiseina, bet dabar susimasciau koks jam del to jausmas galetu buti :))

    reply
  • Giedrė

    Balta, ne taip supratote tą mintį 🤭

    reply

Komentuok

Nebegėda pateikiama informacija ir prekės yra skirtos asmenims vyresniems nei 18 metų.

Jei esate vyresni nei 18 metų, spauskite TAIP tuo pačiu patvirtindami, kad informacija bus skirta tik jūsų asmeniniam naudojimui ir bus saugoma nuo nepilnamečių.

Svetainėje yra naudojami slapukai ("cookies"). Plačiau apie slapukų naudojimą sužinokite čia.