Teksto autorė Gintarė Miglinaitė
Iliustracijų autorė Gabija Zavadskė

Nors šiais laikais informacijos aplink mus apstu, daugelis žmonių vis dar būna klaidingai informuoti tam tikromis temomis. Viena plačiausiai internetu besinaudojančių žmonių grupių – jauni žmonės – itin dažnai atsakymų į visus gyvenimo klausimus ieškosi būtent internetinėje erdvėje. Deja, tačiau neretai ten esanti informacija būna klaidinga, kadangi rašyti gali bet kas ir bet ką. Laimė, yra nemažai įstaigų, kuriose dirba patyrę specialistai, sugebantys pagelbėti jauniems žmonėms įvairiose situacijose, pavyzdžiui, lytinio gyvenimo klausimais.

Vienas iš tokių žmonių yra VŠĮ Karoliniškių poliklinikoje dirbanti visuomenės sveikatos specialistė Toma Martinkutė. Jos darbo vietoje jau antrus metus veikia Jaunimo sveikatos centras, kuriame 14–29 metų amžiaus jaunuoliams teikiamos nemokamos ir konfidencialios konsultacijos lytinio brendimo, kontracepcijos, neplanuoto nėštumo ir panašiais klausimais. Daugiau apie jos darbą bei teikiamą informaciją ir pagalbą jauniems žmonėms kalbėjomės žemiau esančiame interviu.

Kokios informacijos, jūsų nuomone, labiausiai trūksta jauniems žmonėms? Ypač 14-18 metų paaugliams? Kokios klaidingos nuostatos ar požiūris labiausiai paplitęs tarp tokių žmonių?

Dažniausias jaunų žmonių informacijos šaltinis yra internetas, kuriame jie randa tikrai labai daug informacijos, tačiau labai dažnai ji būna klaidinga, pateikta ne specialistų, o „mėgėjų“. Taigi, bėda yra ne informacijos kiekyje, o jos kokybėje. Mano nuomone, jauniems žmonėms reikėtų „padėti“ ieškant teisingos informacijos (pvz., platinti tikrų specialistų pateikiamą informaciją, būdus, kur ir kaip tą informaciją galima rasti ir t.t.). Kaip ir visada, tiek jaunuolių, tiek suaugusiųjų pagrindinis požiūris yra „man taip neatsitiks“ (tiek kalbant apie lytiškai plintančias infekcijas, tiek apie neplanuotą nėštumą ir kt.)

Dėl kokių priežasčių jaunuoliai į jus kreipiasi dažniausiai?

Merginų ir vaikinų kreipimosi priežastys skiriasi. Merginos dažniausiai kreipiasi dėl neplanuoto nėštumo nustatymo, o vaikinai dėl lytiškai plintančių infekcijų. Taip pat jaunuoliai gana dažnai kreipiasi dėl psichikos sveikatos sutrikimų. Visiems besikreipiantiems jaunuoliams labai aktualu, kad paslaugas jie gali gauti anonimiškai (kai reikalinga tik žodinė konsultacija) arba konfidencialiai (kai reikalingi tolimesni tyrimai).

Ar į jūsų teikiamas konsultacijas užsuka daug jauno amžiaus žmonių? Ar nejaučiate iš jų sklindančios baimės ar susivaržymo, galbūt šiokios tokios gėdos? Apskritai, ar dirbdama su mokyklą lankančiais paaugliais ir konsultuodama juos įvairiais klausimais nesusiduriate su įvairiomis gėdomis ir susivaržymais? Kaip bandote pakeisti jų požiūrį?

Per praėjusius metus mūsų Jaunimo sveikatos centre buvo suteikta 218 tiesioginių mano konsultacijų ir 156 netiesioginės konsultacijos (el. paštu, telefonu arba poliklinikos internetinės svetainės anoniminių klausimų skiltyje). Beveik visi jaunuoliai, kurie kreipiasi pirmą kartą, būna susikaustę, jaučiasi nepatogiai. Kartais dėl susikaustymo būna labai sunku išsiaiškinti dėl kokios priežasties kreipiasi, todėl iš pradžių stengiuosi susipažinti, sukurti jaukią aplinką, pasiūlyti arbatos ir tik tada aiškintis tikrąją kreipimosi priežastį. Kad padėčiau nugalėti gėdą ir susivaržymą stengiuosi kalbėti labai natūraliai, nesureikšmindama ir neišskirdama konkrečių temų kaip „ypatingų“, niekada nerodau nuostabos ir viską stengiuosi priimti natūraliai, kad savo pavyzdžiu parodyčiau, jog apie viską kalbėti yra normalu. Jaunuolių požiūrį bandau pakeisti pateikdama konkrečius pavyzdžius arba įtraukdama juos į konkrečias situacijas, pvz.: jeigu su visa klase kalbu apie neplanuotą nėštumą, visada patariu įsivaizduoti, kad taip atsitiko jam pačiam ir kaip jis jaučiasi tokioje situacijoje, kokią įtaką jam gali padaryti aplinkiniai ir t.t., visada stengiuosi įtraukti ir pastatyti mokinius į su problema susidūrusio asmens vaidmenį.

Ar nepilnamečiai gali pas jus ateiti be tėvų?

Nuo 14 metų jaunuoliai pas mus gali kreiptis be tėvų ir/ar globėjų palydos. Iš pradžių jaunuoliams suteikiama tik žodinė konsultacija, kuriai nereikia suaugusiųjų. Jeigu reikalinga tolimesnė gydytojo specialisto konsultacija, tyrimai ar procedūros, pats konsultuojantis gydytojas įvertina jaunuolio brandą ir sugebėjimą priimti sprendimus apie savo sveikatą. Jeigu šie aspektai įvertinami teigiamai – jaunuolis gauna visas paslaugas be tėvų/globėjų sutikimo.

Gal žinote/galite patarti taktikų, kaip tėvams pradėti kalbėti įvairiomis temomis su savo vaikais? Kokio amžiaus geriausia tai daryti? Kaip įtikinti tiek tėvus, tiek jų vaikus, jog tokie dalykai yra normalūs ir, kad jiems būtų NEBEGĖDA?

Kiekvienas vaikas labai individualus ir išskirtinis tiek charakterio savybėmis, tiek lytinio brendimo pradžios laikotarpiu, todėl bendros schemos tikrai nėra. Kiekvienas tėvas turi pajausti, kada jo vaikas yra pasiruošęs apie tai kalbėti. Bėda ta, kad ne visada patys tėvai yra pasiruošę arba ne visada turi tam kompetencijos. Vaikams gėdą apie tai kalbėti dažniausiai suformuluoja patys tėvai, todėl, visų pirma, reikėtų mokyti tėvus, bet tam reikia jų pačių noro ir sąmoningumo. Dažnai tėvai „numeta“ šią atsakomybę ugdymo įstaigoms ir atsiranda užburtas ratas.

Su kokiais sunkumais susiduriate savo darbe? Kokie iššūkiai?

Kad informacija apie mūsų paslaugas pasiektų kuo daugiau jaunuolių, dažnai vykstu į mokyklas ir tiesiogiai bendrauju su mokiniais. Kai susisiekiu su mokykla, kad suderinčiau susitikimo laikus, dažnai susiduriu su mokyklų administracijos klausimais „ar čia būtina?“ arba pastabomis „dabar nėra laiko, ir taip daug darbų“. Taip pat gana dažnai mokyklose susiduriu su mokytojų nuomone „nekalbėk apie abortą, jeigu jau prisidirbo, tai tegul ir atsako“, tačiau šiam spaudimui nepasiduodu ir visada kalbu apie abortą kaip apie vieną iš išeičių, kad jaunuoliai žinotų apie tokį galimą pasirinkimą. Tikriausiai vienas didžiausių iššūkių – įtikinti savo aplinkoje esančius jaunuolius, kad apie seksą ir galimas jo pasekmes kalbėti yra normalu ir būtina, nereikia slėpti ir gėdytis šių temų.

Ką dažniausiai mokyklose pasakojate apie abortą/kontracepciją? Kaip į tai reaguoja aplinkiniai, suaugę žmonės? Mokytojai? Vaikai?

Mokykloje kontracepciją pateikiu kaip neatsiejamą nuo lytinių santykių dalyką, pristatau tiek nehormoninius, tiek hormoninius kontracepcijos metodus, jų privalumus ir trūkumus. Taip pat paaiškinu ir apie abortą, jo galimybes ir galimas pasekmes, tačiau abortą pateikiu kaip paskutinę alternatyvą sprendžiant neplanuoto nėštumo klausimą. Tačiau pastebėjau, kad apie abortą vis dėlto kalbėti reikia labai atsakingai ir atsargiai, nes jeigu informacija pateikta neprofesionaliai, mokiniai supranta abortą kaip labai lengvą sprendimo būdą ir įsivaizduoja, kad gali nenaudoti kontracepcijos priemonių, nes abortas Lietuvoje lengvai prieinamas. Kartą esu sulaukusi tikybos mokytojos prašymo pasakyti vaikams, kad abortas yra nuodėmė ir kad negalima jo atlikti (aišku, atsisakiau).

Nors informacijos internete daug, svarbiausia atsirinkti tinkamą. Dabar atsiranda vis daugiau anoniminių svetainių ar nemokamų konsultacijų, kuriomis verta pasinaudoti norint sulaukti specialistų patarimų ir pagalbos.

Į Jaunimo sveikatos centrą galima registruotis tel. (8 5) 205 3783, mob. tel. 8 698 76 991 arba www.sergu.lt puslapyje, į paieškos laukelį įvedant raktinius žodžius „jaunimo sveikatos“. Taip pat daugiau informacijos galima rasti: https://www.karpol.lt/jaunimui/.

Taip pat norime priminti, kad susidūrus su gyvenimo sunkumais, jūs galite kreiptis į jaunimolinija.lt

O mūsų tinklalaidėje „Kaip su paaugliais kalbėti apie seksą?“ galėsite išgirsti daugiau naudingos informacijos apie tai, kaip šį pokalbį pradėti su savo vaikais ir nuo kada tai geriausia daryti.