Nuotrauka: Julia Kuzenkov

Emocinis atsakas į sudėtingą išsiskyrimą gali būti panašus į artimojo netektį. Slegia prisiminimai, ilgesys, ašaros, krūtinės bei viso kūno skausmas. Arba kaip tik esi toks (-ia) piktas (-a), kad galėtum tiesiog pratrūkti. O gal slapta ruošiesi susitaikyti.

Pagal „Kübler-Ross“ sielvarto modelį, dar vadinamą „Penkiais sielvarto etapais“, sielvartas susideda iš neigimo, pykčio, derybų, liūdesio ir priėmimo. Vienas etapas gali pasikartoti, kitas – apskritai neįvykti. Gali būti pykčio ir derybų etapai vienu metu, arba neigti tai, kas nutiko, ir kartu liūdėti.

Nors sielvartas praradus artimąjį yra itin stiprus, kai kuriems žmonėms išgyventi liūdesį po išsiskyrimo gali būti dar sunkiau. Juk mylimas žmogus vis dar atrodo pasiekiamas, todėl galime neigti nutikusią situaciją. Gali vilioti manymas, jog iš tiesų neišsiskyrėte ir laikui bėgant vėl susieisite draugėn. Toks mąstymo procesas yra pavojingas. Iš pradžių tai gali guosti, bet vėliau liksi užstrigęs (-usi) neigimo procese ir tai stabdys tavo sveikimą. Taip gali prasidėti ilgas ir bergždžias derybų procesas, kurio metu stengsiesi įtikinti buvusįjį (-iąją), jog išsiskyrimas buvo klaida.

Po išsiskyrimo geriausia apskritai nemeluoti sau ir nesitikėti, kad visa tai galima pakeisti, susigrąžinti įprastinio gyvenimo vėžes. Tiesą sakant, geriausia apskritai negaišti per daug laiko galvojant apie santykius ir išsiskyrimą. Venk nuolat pergalvoti, kas įvyko ne taip ir kaip galėtum priversti žmogų vėl tave įsimylėti. Palik visas mintis apie santykius ir išsiskyrimą ateičiai, kai tikrai galėsi pasakyti, kad išgijai. Šiuo sudėtingu metu gali sau padėti laikydamasis (-amasi) kelių žingsnių:

Gerbk savo skausmą.

Kaip jau minėta, išsiskyrimas sukelia stiprų sielvarto jausmą. Svarbu šias emocijas gerbti, o ne stengtis sumažinti. Deja, visuomenė yra linkusi sumenkinti išsiskyrimą ir nepriimti jo taip rimtai, kaip kitų pripažintų stresorių, pavyzdžiui, sutuoktinių skyrybų ar artimo žmogaus mirties. Yra įvairių grupių, palaikančių žmones po skyrybų. Bet kaip su nesantuokinių santykių pabaiga? Ar dėl popieriaus trūkumo skausmas tampa mažiau teisėtas? Ne. Tau gali skaudėti, tai yra visiškai normalus atsakas į sudėtingus gyvenimo įvykius ir niekas negali nurodyti, kokio didumo skausmą gali patirti.

Kad ir kokia pagunda kiltų skausmą nuslopinti vartojant alkoholį, nesaikingai valgant menkos kokybės maistą ar paprasčiausiai persidirbant, privalai išjausti skausmą dabar, kad jis nepersikeltų į ateitį. Bandant kažkaip sumažinti ar užblokuoti skausmą, tu tik nutolini gijimo procesą. Leisk sau verkti. Tai reikalinga. Bendrauk su draugais, šeima. Taip pat gali kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą.

Paleisk netikrą viltį.

Viltis yra ganėtinai juokingas dalykas. Viena vertus, tai tarsi gelbėjimosi ratas, kuriuo bandome išsigelbėti nuo išsiskyrimo cunamio. Kita vertus, ji mus tik kankina. Viltis šiuo atveju tampa ir gundanti, ir klaidinanti. Vylimasis trumpam padeda jaustis geriau, tačiau tai tik atitolina neišvengiamą skausmą.

Kai priimame situaciją tokią, kokia ji yra ir paleidžiame netikrą viltį, prasideda tikrasis gijimas.

Pašalink priklausomybę.

Kaip ir bet kokios priklausomybės atveju, pirmiausia, kai įmanoma, svarbu pašalinti medžiagą, nuo kurios esi priklausomas (-a). Priklausomybe jaučiame asmeniui arba santykiams, nuo kurių stengiamės atsiriboti. Tai nutraukti saitus geriausia iš karto. Jei liksite draugais vos tik išsiskirsite, tai greičiausiai prailgins sielvarto procesą. Tai nereiškia, kad negalėsite būti draugais ateityje. Tačiau išgyvenant pradinį sielvartą, iš pradžių stengtis palaikyti kad ir draugiškus santykius, gali būti pernelyg sudėtinga.

Nutrauk visus kontaktus, ištrink kontaktinę informaciją ir užblokuok tą žmogų socialiniuose tinkluose. O jei tai yra neįmanoma, sumažink žalą. Kiek tik įmanoma, sumažink (ne)tiesioginį kontaktą, ištrink arba paslėpk fizinius prisiminimus, pavyzdžiui, dovanas, nuotraukas, venk socialinės medijos.

Venk idealizavimo.

Dažnai netekus kažko svarbaus, turime polinkį tai idealizuoti – šiuo atveju būtent taip imame žiūrėti į santykius. Prisimeni tik gėrį, pamiršti trūkumus ir priežastis, kodėl santykiai nutrūko. Pavyzdžiui, mintyse kartoji tik aistringas akimirkas, pamiršdamas (-a) visus ginčus ir nusivylimus.

Šiomis akimirkos svarbu grįžti į tikrovę. Vienas iš būdų tai padaryti yra pasikalbėti su draugu ar terapeutu ir paprašyti priminti visas priežastis, dėl kurių santykiai nepavyko. Arba gali sudaryti „greitosios pagalbos“ sąrašą, į kurį sudėtum 20 to žmogaus savybių, kurios tave erzino ar darė nelaimingą. Šis sąrašas nėra skirtas kitą demonizuoti. Atvirkščiai, primenant sau apie neigiamus partnerio (-ės) bruožus, tu subalansuoji suvokimą ir nustoji tikėti, jog „daugiau niekada nesutiksi tokio tobulo žmogaus“. Daug lengviau yra pamiršti kažką tikrą ir netobulą nei tobulai idealizuojamą.

Stebėk save: kiek save kaltini, abejoji savimi ir kritikuoji.

Kai mus kas nors atstumia, dažnai tai priimame asmeniškai. Nors racionalus protas suvokia, kad tai neatspindi tavęs kaip prasto, netinkamo žmogaus, tačiau kita, labiau pažeidžiama tavo dalis, mano kitaip. Čia dažnai kirba mintys: „Kodėl aš buvau nepakankamai geras (-a)? Kas su manimi negerai? Jei tik būčiau gražesnis (-ė), protingesnis (-ė) ar kitoks (-ia) „esnis“ ar „esnė“, manęs nebūtų palikę.“ Po to seka vertinamieji klausimai, nukreipti į ateitį: „Ar aš kada nors būsiu pakankamai geras (-a)? Ar dar kas nors manęs iš viso norės?“ ir taip toliau. Lengva užstrigti savęs kaltinimo cikle, ypač, kai tau liūdna. Todėl būtina įsisąmoninti, kad dėl to nebus jokio progreso.

Nors sunku visa tai suvokti išgyvenant išsiskyrimo krizę, prarastos meilės kančios galiausiai sumažės. Nė vienas jausmas netrunka amžinai, nepaisant to, koks negailestingas ir kankinantis bebūtų. Skausmas mažėja, o jo intensyvumas laikui bėgant slopsta. Nepamiršk, kad kiekvienas santykis mus kažko moko apie save. Iš to mokomės, ko norime ir ko nenorime kurdami ryšį su kitu žmogumi. Pasibaigus kiekvieniems nelaimingiems santykiams, mes artėjame prie laimingų.

Šaltiniai:

https://www.psychologytoday.com/us/blog/nurturing-self-compassion/201905/5-essential-steps-recovery-heartbreak

https://www.psychologytoday.com/us/blog/the-mysteries-love/201709/grieving-the-end-relationship

https://www.psychologytoday.com/us/blog/me-we/201309/how-navigate-through-the-aftermath-your-epic-breakup