Tekstas: Liepa Gorinaitė

Iliustracija: Teklė Ūla Pužauskaitė

Rugsėjį savo feisbuke įkėlėme iliustraciją, kurioje vaizduojamos neskustos moters kojos su tekstu She is hairy like a woman. Get over it (liet. „Ji yra plaukuota kaip moteris. Susitaikyk su tuo“). Prie iliustracijos uždaviau toną diskusijai: „Kaip dažnai susiduriu su merginomis, kurios lyg niekur nieko sako: Oi, atsiprašau, šiandien nenusiskutau kojų, tai nieko nesakykit. Tada aš visad atsakau: Juk koks skirtumas. Ir kyla mintis – kas būtų, jei šitaip ir vyrai kalbėtų?“ Kita vertus, esu pastebėjusi, kad jei vyras nusiskuta kojas, irgi sulaukia pašaipų iš aplinkinių. Įdomu, kaip randasi tokie vertinimo standartai ir kaip jie veikia mūsų įsitikinimus bei elgesį? Ką galvojate ir kokios jūsų patirtys?

„Pas vaikiną miegodavau su džinsais“

Minėtas feisbuko įrašas sulaukė tikrai daug jūsų dėmesio. Gausiai spaudėte „patinka“, įrašu dalijotės, komentavote, tad mėginu paanalizuoti, kas gi sukėlė tokį susidomėjimą šia tema ir kokių nuomonių apie moters kūno plaukuotumą ir skutimąsi išreiškėte.
Iš pradžių po įrašu pasipylė komentarai su istorijomis iš savos patirties, kaip daugumai yra tekę susidurti su plaukų skutimo ar neskutimo klausimu.

Štai Goda rašo: „[…] pas vaikiną miegodavau su džinsais, net jei būdavau tos dienos rytą nusiskutusi kojas, bijodavau, kad jis netyčia per jas perbrauks ir supras, kad man ant kojų, tadadam, auga plaukai!

Turbūt daugelis moterų vienaip ar kitaip yra atsidūrusios situacijose, kuriose jautėsi nejaukiai, jei buvo nesiskutusios kojų ar pažastų. Ir iš savo patirties galiu drąsiai pasakyti, kaip kartais mane sugėdindavo kiti, jei būdavau nenusiskutusi kojų.

Tiesa, pati jas skutau nuolatos iki pat šio rugpjūčio, o dabar jau gerus du mėnesius to nedarau – ir ką, netgi labai geras jausmas! Jokio streso.

Po įrašu dauguma komentarų buvo pritariantys, pozityvūs bei palaikantys moterų teisę rinktis, ką ir kaip skustis ar nesiskusti. Buvo ir daugiau pasidalinusių situacijomis, su kuriomis joms teko susidurti.
„Ooo taip. Užsiimu masažais, tad kaskart atėjusi moteris, kuri būtent tą dieną nerado laiko ar tiesiog nematė reikalo skustis, depiliuotis kojų, visad puola pirmiausia manęs atsiprašyti ir teisintis… Bet man tai visiškai nesvarbu, tačiau jų atsiprašymai, teisinimaisi parodo, kokio dydžio reikšmę turi tie tik pradėję dygti plaukeliai.“ – rašo Eglė.

Ema pasakoja savo patirtį su jaunesniuoju broliu, kuriam teko paaiškinti, kodėl ji nesiskuta kojų: „[…] Jam 16. Sako […] kartą, kad nusiskusčiau kojas, antrą, trečią jau pusiau pakeltu balsu nepiktybiškai: Skuskis kojas, blyn, negaliu žiūrėt. Tai pasisodinau ir sakau: Žinai, man visą gyvenimą visi […] kartojo, kad aš nesu pakankamai gera tokia, kokią mane sutvėrė. Tai labai sunku buvo save mylėti. Dabar irgi dar sunku. Bet pradėjau bandyti. Nustojau skustis, nes nu, o tu kodėl nesiskuti? Nu nes nėra jokių argumentų tam […]. Nesiskutu, […] jei jau auga kažkur plaukai, tai reiškia, jiems ten reikia augti.“
Vytautas klausia: „Čia nori pasakyt, kad vyrai šaiposi iš moterų? Gal neturintys ką veikt ir laido liežuvį, bet daugumą pašaipų ir patyčių moterys gauna iš kitų moterų, faktas, taip kad nereikia.“ Eglė M. Vytautui antrina: „Neteko sutikti vyro, kuris būtų man sakęs kažką apie plaukus per mano neskutimo fazę, (o jų būta, ir ilgų, ne dieną ir ne tris), kad jam trukdytų, maišytų ar kaip nors keltų pasišlykštėjimą… “

O kaip vyrai?

Po įrašu buvo komentarų ir apie vyrų plaukuotumą:

Kodėl jei barzdą skutasi normalu, o jei kojas – gėjus? Man atrodė, kad tai priklauso nuo to, kuriai lyčiai jauti potraukį, o ne nuo plaukų ant kojų,“ – pastebi Jevgenija.

Aistė dalijasi tokiu savo pastebėjimu: „Gyvendama užsienyje ir ypač tarp joga užsiimančių [žmonių] matau daugybę moterų neskustais plaukais įvairiose kūno vietose, taip pat vis pastebiu vyrus, kurie skutasi, ir tai po truputį tampa įprasta bei laisvina iš įprastų stereotipinių, seksistinių normų.“
Sekėja Guoda rašo: „Greičiausiai labai priklauso nuo šalies kultūros ir žmonių, esančių šalia, mentaliteto, kai nesi nusiskutusi kojų. Pavyzdžiui, Italijoje vyrai depiliuojasi/skutasi kojas, bikini zoną, pažastis, tačiau Lietuvoje dažnai tai vis dar egzotika, arba laikoma, jog taip save prisižiūri tik homoseksualūs vyrai. Daugumai italių moterų dėl tamsaus gymio želia plaukai ant nugaros, taip pat virš lūpos, tačiau jos neskuba tų plaukelių šalinti. Greičiausiai Lietuvoje turim nusistovėjusias normas, jog vyras – būtinai plaukuotas (greičiausiai tai vis dar laikoma vyriškumo simboliu), o moteris – švariai pašalinusi plaukus iš visų „nepageidautinų“ vietų, nes kitu atveju gali būti palaikyta netvarkinga.“
Keli skaitytojai pareiškė ir kitokią nuomonę apie moters kūno plaukus.

Skutu kojas. Man taip gražiau. Jaučiuosi švaresnė. Bet kiekvienas sprendžia pagal save. Man netrukdo svetimi plaukai ar jų nebuvimas, – komentuoja Renata.

Edita išreiškia nuomonę, kodėl reikėtų skustis: „Man regis, tai yra kultūros dalykas. Kultūra tai nėra norma. Ir visuomet bus nepritariančių. Arba kitokio supratimo. Aš asmeniškai pritariu daugumai, jog plaukai ant kojų moteriai – negražu, plaukai nepatogiose, liaukas ir prakaitą varančiose vietose abiem lytims – nehigieniška. Sakykit ką norit. Aš asmeniškai visai netrokštu grįžt į pirmykštį amžių“.

Iš istorijos

Iki 1915 metų moterims skustis kūno plaukus buvo negirdėtas dalykas – gal ir dėl to, kad iki tol madingi buvo drabužiai, dengiantys kūną iki kaklo, tad pažastų skustis nebuvo jokio reikalo – juk jų tiesiog nesimatydavo. Kai atsirado trumparankovės suknelės, atsirado ir skutimosi peiliukai.

„Gillette“ sumąstė verslo modelį, kuriame moterų peiliukai būtų reklamuojami šalia naujų drabužių trumpomis rankovėmis; taip pat skutimasis pradėtas reklamuoti kaip būtinas dalykas, kurį turi daryti visos „save gerbiančios“ moterys.

O visa idėja kilo iš paprasčiausio noro pasipelnyti. „Gillette“ pamatė galimybę ir ja pasinaudojo, ir tai taip stipriai paveikė visuomenę, kad ir po šimto metų skutimasis yra kasdienis dalykas moterų gyvenime. Iš pradžių formuota nuomonė buvo tokia, kad skutimasis yra neatsiejamas nuo moteriškumo. Kai buvo dar tik pradėta reklamuoti skutimosi peiliukus moterims, žodis skutimasis (angl. shaving) nebuvo vartojamas, nes jis pernelyg asocijavosi su vyrais ir jų barzdomis. Tad kalbant apie moterų depiliaciją buvo vartojami tokie žodžiai kaip glotnumas ir glotninti (angl. smoothing). Šie žodžiai sieti su moteriškumu ir moteriškomis savybėmis. „Gillette“ pristatė skutimąsi kaip dalyką, kurį daro visos aukštuomenės moterys, ir kad dabar, neva, ir paprastos moterys gali joms prilygti. Tačiau kojas pradėta skustis tik 20-ojo amžiaus viduryje, vėlgi dėl mados pokyčių.
Pastaruosius keletą metų vis daugiau moterų atsisako stereotipinių išvaizdos standartų, tarp jų ir kūno plaukų skutimosi dėl aplinkos, o ne dėl savo pačios komforto. Pastaraisiais dešimtmečiais kūno plaukai buvo skutami, depiliuojami ar kitaip šalinami. Madingas buvo praktiškai visiškas moterų kūno plaukų šalinimas. Tačiau galima matyti, kad šis ciklas eina į pabaigą, kad moterys pradeda vis labiau kreipti dėmesį į tai, ko jos pačios nori.

Kūno plaukus turi kiekvienas, tad ne visai sąžininga, kad juos šalinti reikalaujama iš moterų, o vyrams liepiama juos pasilikti. Mano pačios aplinkoje vis daugiau merginų atsisako skusti kojų, pažastų plaukus, o ir pašaliniai žmonės vis mažiau kreipia dėmesį į tai, ką mes, moterys ar vyrai, nusprendžiame daryti su savo kūnu. Juk, atrodo, tai turėtų būti suprantama kaip kiekvieno pasirinkimas. Ar ne?