Į viršų

Sex guru: Havelock Ellis

Iliustraciją sukūrė Saulė Gimžūnaitė

Margaret Sanger (pamenat? Ta moteris, kuri iš Europos į Ameriką kontrabanda atplukdė apsaugos nuo nėštumo priemones) sužavėta Havelock Ellis darbų, ryžosi parašyti jam laišką. Atsakydamas jis pakvietė ją užsukti į svečius arbatos. Londone.

Margaret iš pirmo žvilgsnio buvo apkerėta to vyro išvaizdos: stotingas, aukštas. Jo galvą puošė vešlūs, pražilę balti poilgiai plaukai. Tvarkingai apkirpta, vešli barzda tik dar labiau išryškino galingo vyro įvaizdį. Tik jo balsas, rodės, tarsi nepriklausė šiam į graikų dievus panašiam žmogui. Aukštas ir plonas – čaižė ausis.

Margaret įsimylėjo. Ir ne tik Havelock vyrišką stotą, bet ir jo manieras, atsisakymą tuščiai plepėti ir diskutuoti nereikšmingom temom. Svečius jis vaišindavo arbata, kurią atnešdavo ant padėklo ir patiekdavo pats asmeniškai. Karalienės Viktorijos eros laikais vyrams tai daryti buvo visai neįprasta. Jis niekada nežiūrėdvao pašnekovui į akis. Ellis žvilgsnį dažniau prikaustydavo siena už kalbėtojo nugaros. Matyt, buvo įpratęs dar nuo tada, kai dirbo psichoterapeutu ir klausinėjo pacientų apie seksualinį jų gyvenimą: jiems lengviau išsipasakoti, kai niekas į akis nestebeilija.

Tarp Margaret ir Henry užsimezgė ryšys. Sanger troško su Havelock suartėti, bet ne kaip su mokslininku, o kaip su sekso partneriu. Tačiau jo laiškas išsklaidė visas Margaret fantazijas: „Jaučiu, kad būdama natūrali, jaunatviškai spontaniška, man duodi daug daugiau nei aš galiu priimti ar duoti atgal. Suprask, esu labai keistas, santūrus, lėtas ir užsidaręs žmogus, kurį norint pažinti reikia sugaišti daugybę metų. Turiu 2 ar 3 artimus draugus, kuriems tik štai po 25 metų pradedu iš tikro patikti“. Tuo ir baigėsi geidulinga jų draugystė, tačiau Havelock niekada nepamiršo Margaret.

Bet ne vien tik apie Havelock išvaizdą čia kalbėsiu. Nors įdomi jo asmenybė vilioja link tolimesnės analizės, bet būtina papasakoti, dėl ko gi jis žinomas seksologijos pasaulyje.

Nuo medicinos mokslų iki knygų apie masturbaciją

Henry Havelock Ellis pasaulį išvydo 1859 m. pietų Anglijos mieste Croydon. Buvo vyriausias vaikas ir vienintelis sūnus jūrų kapitono Edward ir jo žmonos Susannah šeimoje. Tėvas jūroje būdavo dažniau nei pasirodydavo namie, tad vaikas augo vien tik mamos prižiūrimas. O ji – tvirto būdo krikščionė evangelikė, kuri, dar būdama 17-os metų, prisiekė niekada nesilankyti teatre. Bet tai nesutrukdė užauginti filosofiją ir poeziją nuo mažens mėgusį sūnų.

Būdamas 19-os metų jis su tėvu iškeliavo į Australiją, kur užsiėmė mokytojavimu. Ir būtent ten jo rankose atsidūrė James Hinton, rašiusio apie politiką, socialinius, religinius bei seksualinius reiškinius, knyga „Life in Nature“. Kaip Havelock rašė savo autobiografijoje, šis kūrinys padėjo jo sąmonei nušvisti bei aiškiai suvokti, kad seksualinė nepriklausomybė yra svarbiausias pamatas džiaugsmingam gyvenimui. Savo, kaip seksologijos meistro, kelią Ellis pradėjo nuo įstojimo į medicinos studijas Anglijoje – jis siekė nuo pat ištakų susipažinti su žmogaus anatomija, psichologija.

Tačiau studijuodamas jis nesidomėjo tradicine medicina per se. Jam buvo apmaudu skaityti mokslinius tekstus, kuriuose lytiškumo anatomija ir fiziologija buvo ignoruojami tarsi gamtos pasaulyje visa tai neegzistuotų. Studijų laikotarpiu įdomiausia jam pasirodė tik akušerijos disciplina. Gal dėl to Ellis studijos užtruko kone dešimtmetį, o net atsiėmęs diplomą jis gydytoju-praktiku taip ir netapo.

Vietoj to, šis jaunas stereotipų laužytojas rašė knygas apie masturbaciją bei homoseksualumą.

Homoseksuali žmona

Havelock garsiausią kūrinį pavadinimu „Studies in the Psychology of Sex: Sexual Inversion“ įkvėpė parašyti jo santuoka su… lesbiete moterimi. Atvirai išreiškusi pritarimą jo vienam iš pirmųjų darbų „The New Spirit“, kuriame Havelock kalbėjo apie vyrų intymias paslaptis bei emocinį pasaulį, Edith Lees netruko tapti ponia Ellis. Jų santuoką daugiau nei keista laikė ir konservatoriai, ir modernūs tų laikų liberalai. Pora niekada neužsiėmė seksu, o jų tarpusavio santykiai buvo išskirtinai „dvasiniai“, ne kūniški. Miegojo jie skirtinguose kambariuose, savarankiškai tvarkė asmeninius finansus (kas buvo labai neįprasta XIX a. pradžioje), o Edith neslėpė aistros kitai moteriai.

Įkvėptas Edith ir dar keletos labai artimų bei labai protingų, išsilavinusių žmonių homoseksualumo, jis stebėjo jų ir kitų LGBT narių elgesį, įpročius. Aktyviai rinko gyvenime pastebėtą ir mokslu paremtą medžiagą tam, kad įrodytų tai, kad homoseksualumas yra natūralus gamtos (o žmogus – gamtos dalis) reiškinys, o ne iškrypimas. Ir jam pavyko. „Studies in the Psychology of Sex: Sexual Inversion“ (šeši tomai, pasirodę tarp 1897 – 1928 metų) tapo pirmuoju anglų kalba išleistu medicinos vadovėliu (vėliau išverstu į daugybę kitų kalbų), kur homoseksualumas analizuojamas remiantis mokslu, užnugary paliekant visų, prieš LGBT nusistatančių ir tik emocijomis besiremiančių, kritikų asmenines nuomones. Beje, pats Havelock nemėgo termino „homoseksualumas“. Tiek savo knygose, tiek gausiuose laiškuose draugams ir kolegoms jis mieliau rinkosi žodį „inversija“ (lot. inversio – apvertimas, perstatymas).

Homoseksualumas biologiškai natūraliai pasireiškia tiek tarp gyvūnų, tiek tarp žmonių.

Mokslininkas knygoje dėstė, kad seksualinė trauka tos pačios lyties žmonėms yra viena iš įprastų seksualinio instinkto išraiškų: homoseksualumas biologiškai natūraliai pasireiškia tiek tarp gyvūnų, tiek tarp žmonių. Teiginį, kad LGBT narių būta įvairiose kultūrose įvairiais amžiais, jis parėmė gausiais antropologiniais bei istoriniais tyrimais. Pagrindinė Havelock darbo mintis buvo ta, jog seksualinė inversija nėra nei liga, nei nuodėmė, o vienintelis skirtumas tarp heteroseksualių ir homoseksualių žmonių – skirtingų aistros objektų pasirinkimas.

Masturbarcija yra normalus reiškinys

Havelock Ellis dalinosi (prieš daugumos valią) mokslinėmis žiniomis ne tik apie homoseksualumą. Atvirai jis rašė ir apie masturbaciją. Kol vieni įrodinėjo, kad savęs tenkinimas kenkia vaisingumui, Havelock viešai pristatė tam laikmečiui neįtikėtiną statistiką: 97 procentai aukštą socialinę padėtį turinčių vedusių vyrų ir 74 procentai tokių pačių moterų masturbavosi vienu ar kitu būdu. O žmonių populiacija nuo to nemažėjo…

Rašė jis ir apie vaikų seksualinius impulsus ir įrodė, kad net penkerių metų vaikai biologijos veikiami atlieka masturbacinius veiksmus. Havelock taip pat analizavo ryšį tarp seksualumo ir haliuciogeninių vaistų, palietė kontracepcijos temą (čia jis žavėjosi Margaret Sanger darbais). Tuo pačiu nepraleido progos pasidalinti palankiomis mintimis apie eugeniką (mokslas-judėjimas, skatinantis atrankinį protingiausių, sveikiausių ir stipriausių vaikų gimstamumą). Akivaizdu, kad jis nepraleido progos būti kritikos ir pasmerkimo dėmesio centre. Jo knygos – nesvarbu, kokią temą beliestų – buvo vadinamos „nešvariomis“, o kritikams nuo jo dėstomų teorijų „norėjosi vemti“.

Asmenybės keistenybės

Ką jau kalbėti apie jo asmenybės keistenybes ir polinkius. Dar dabar keliamas klausimas, ar tik jis didžiąją savo gyvenimo dalį nebuvo paveiktas erekcijos disfunkcijos – visgi nei su viena priešinga ar ta pačia lytimi neturėjo sėkmingų ir ilgalaikių seksualinių ryšių. Su visomis savo gyvenimo moterimis (ar draugais vyrais) jis palaikė, rodos, vien tik intelektualius bei dvasinius ryšus. Havelock išvaizda kėlė aistras daugumai moterų, o jam, tuo tarpu, užtekdavo pasitenkinti stebint… besišlapinančias moteris.

Vis dėlto, šio žmogaus vardą Vikipedijos puslapyje galima atrasti tikrai ne dėl to, kad kalbėjo kontroversiškai ar „nešvariai“. Jo darbai, kaip ir daugelio garsiausių ano šimtmečio seksologų, padėjo stiprų pamatą seksualinei laisvei ir nepriklausomybei. Nors ir priešinantis kai kuriems judėjimams ar individualiems asmenims, jis atvėrė daugelio akis, sugriovė neteisingus nusistatymus, paskatino kitus gilintis į ne tik LGBT nariams svarbias temas. Ir gilintis ne tik dėl emocinių, bet ir mokslinių paskatų. Havelock paprastai ir aiškiai bandė visiems parodyti, kad žmogus – tik maža dalis gamtos, kad ir kaip priešintumėmės šiai minčiai (tada ar dabar).

Gyvenimo praktikantė ir racionalaus mąstymo smalsuolė. Savianalizės, muzikos, rašymo ir ilgų diskusijų pagalba bandanti atrasti kaip sukurti dar daugiau pridėtinės džiugesio vertės sau ir kitiems. Mano tinklaraštis: http://griffinandtheblackcat.blogspot.com/ Mano instagram: https://www.instagram.com/wermisele/

Komentuok

Paremk Nebegėdą →