Sex guru: Alfred Kinsey
IIliustracija Saulė Gimžūnaitė
Ar oralinis seksas daro įtaką moters galimybei pastoti? Ar priešvedybiniai lytiniai santykiai yra normalu? Ar moteris yra frigidiška, jei nepatiria vaginalinio orgazmo? Ar vyrų masturbacija sukelia impotenciją? Ar vyrai mylisi su vyrais? O moterys su moterimis?
Amerikos mokslininkas Alfredas Kinsey buvo vabzdžių tyrinėtojas, gamtos mylėtojas, santuokos kurso dėstytojas, pasakojantis apie šeimos finansų planavimą ir tarpšeiminius santykius. Tačiau jei Kinsey galėjo faktais kalbėti valandas apie vabzdžių dauginimosi procesą, jis nenutuokė, kaip studentams reikia moksliškai įrodyti, jog orgazmas anaiptol nežaloja organizmo, ar tuo labiau – nesumažina galimybės pastoti. Nesgi paskaitų lankytojams labiau magėjo išgirsti ne apie ekonominius šeimų niuansus, bet apie seksualinę stimuliaciją, lytinį aktą bei kontracepciją. Deja, mokslininkas nerasdavo patikimų šaltinių, kuriais remdamasis galėtų suteikti faktais, o ne dievobaimingais mitais, paremtą informaciją. Jo ego nedavė ramybės, kad kiekvienoje „santuokos“ paskaitoje kone į kiekvieną studento užklausą, susijusią su seksu, jis turėjo atsakyti „nežinau“ – gi net asmeninis seksualinis gyvenimas buvo duobėtas. Ir tada jis ėmėsi savo gyvenimo projekto, supurčiusio Ameriką ir iš esmės praplėtusio „normalu“ sampratą to amžiaus žmonių galvose. Tačiau apie viską nuo pradžių.
Gimė jis 1894 metais patriarchalinėje tikinčių krikščionių šeimoje, kur sekmadienis buvo švenčiamas bažnyčios suole. Be išimčių. Kone visą vaikystę praleidęs lovoje, sirgdamas sunkiomis ligomis, jis buvo įsimylėjęs gamtą. Paukščiai ir augalai, vabzdžiai ar gyvūnai – jis panirdavo į transą, tyrinėdamas gamtą. Nors ir nuolat ligotas, Alfredas buvo pasišventęs skautas. Jau 19-os jis tapo vienu pirmųjų berniukų skautų visoje Amerikoje, gavusių aukščiausią „Erelio“ vardą. Ir tuo metu jis galvojo, kad savo profesinį gyvenimą sies būtent su skautų organizcija. Mokykloje jis stulbino savo gebėjimu susikaupti ir susikoncentruoti į bet kokią užduotį. Jo intelektas padėjo tapti geriausiu ir moksluose, ir užklasinėse veiklose. Kai grojo pianinu, jis galėjo (ir tuo metu norėjo) tapti garsiu pianistu. Tačiau to paties nebuvo galima pasakyti apie sugebėjimą kurti socialinius ryšius. Jis buvo tylus, nuolat sergantis, tačiau fiziškai aktyvus ir susikaupęs, bet tik su gamta sugebantis subendrauti, jaunuolis.
Kai atėjo laikas rinktis universiteto studijas, Kinsey meilė biologijai susipriešino su griežto tėvo ateities planais. Kur buvo matyta, kad aukštas technologijų instituto profesoriaus pareigas užimančio vyro sūnus galėtų studijuoti tokį menką mokslą kaip botanika ar biologija? Šeimos galvos priverstas, jis įstojo į inžineriją ten, kur dirbo ir pats tėvas. Tačiau jau po dvejų metų Kinsey stojo į akistatą su savimi ir sunkaus charakterio gimdytoju. Jaunasis Alfredas pareiškė, kad jo meilės gamtai nesugebėjo užgniaužti prestižinė specialybė, todėl tęs studijas ten, kur jo širdis liepia. 22 metų jis aukščiausiais įvertinimais baigė biologijos ir psichologijos studijas. Diplomų teikimuose tėvas nepasirodė.
Tada jis ėmėsi doktorantūros. Ne kur kitur, o pačiame Harvarde, Bussey institute, kurio biologijos programa buvo pripažinta kaip viena geriausių visoje Amerikoje. Jo visų studijų tyrimo objektas – gumbavapsvės. Šie vabzdžiai buvo jo pirmoji meilė ir aistra. Jis juos matavo, lygino, kolekcionavo, dėl jų keliavo. Per savo gyvenimą jų surinko apie 5 milijonus, o tai sudaro kone ketvirtadalį visų rūšių vabzdžių, eksponuojamų Amerikos muziejuose. Alfredui sukako 25-eri metai, o jo rankose – daktaro laipsnis bei jo neįtikėtinai išsamūs moksliniai darbai apie gumbavapsves.
Vedė jis būdamas 27 metų. Pirmą kartą mylėjosi po vestuvių, tačiau nesėkmingai. Nors abu galėjo diskutuoti iki išnaktų apie mokslą, tačiau jų lytinių organų išmatavimai neatitiko vienas kito fiziologijos. Situaciją išgelbėjo žmonai atlikta smulki makšties operacija, po ko sekė nauji atradimai seksualiniame gyvenime ir 4 vaikai (kurių pirmasis mirė nesulaukęs 5-erių). Lytinių aktų eksperimentai neapsiribojo jųdviejų miegamuoju. Alfredas Kinsey buvo biseksualus – dėl to dar nuo vaiksytės psichologiškai ir fiziškai save kankino. Po šio „atradimo“ natūraliai sekė šeimos drama, kuri užsibaigė ne skyrybomis, o Alfredo Kinsey studento Clyde’o Martino įsileidimu į jų abiejų kūnus.
Ir tada, kai studentai jį pradėjo atakuoti klausimais, į kuriuos jis neturėjo atsakymų, Kinsey pradėjo savo gyvenimo mokslinį darbą. Subūręs komandą, kurios narių profesinius ir asmeninius gyvenimus kontroliavo pats Alfredas Kinsey, jis apklausė 18 000 labai skirtingų vyrų ir moterų. Ar tai būtų LGBT naktinis klubas, ar kirpykla, ar raudonųjų žibintų kvartalai, jis pokalbį pradėdavo familiariai: „Sveiki, esu Alfredas Kinsey, atlieku tyrimą. Gal galėčiau jums nupirkti išgerti?“ Visa komanda buvo išmokyta, kaip klausti, kad būtų atsakyta. Ir tada, prisėdę prie stalo, jie klausydavosi, kaip klausiamieji pasakoja savo polinkius, asmenines patirtis apie sadomazochizmą, nesantuokinius santykius, masturbacijos dažnumą, tos pačios ir priešingos lyties sekso partnerių kiekį. Kai visi tie tūkstančiai buvo apklausti, gauti rezultatai sujungti į vieną bendrą žmogaus seksualinio gyvenimo portretą. Jis buvo faktais nutapytas knygose „Sexual Behavior in the Human Male“ (išleista 1948 m.) ir „Sexual Behavior in the Human Female“ (1953 m.), kartu vadinamose „Kinsey reports“.
Šių knygų dėka į šviesą išlindo tikroji žmonių seksualinio gyvenimo tiesa. Tai – Kinsey nuopelnas, kad dabar yra visiems žinoma, jog kone visi vyrai masturbuojasi, moterims seksualinio gyvenimo epogėjus po trisdešimties tik prasideda, o LGBT narių lytiniai santykiai nėra reta anomalija. Anaiptol. Tačiau ne visa tiesa buvo „išlaisvinanti“ ir žavinga, ar tokia, apie kurią norėtų kalbėti pasaulis. Nors tyrimas visų džiaugsmui suteikė informacijos, kuri padėjo daugumai pagaliau pasijausti „normaliais“, tačiau taip pat juoda ant balto procentais parodė, kad yra seksualinių santykių, išeinančių iš visokių, tokių kaip „žmogus ir žmogus“ ar amžiaus skirtumo tarp lytiniais santykiais užsiimančių asmenų, ribų.
Vis dėlto, bet kokiu atveju, Alfredas Kinsey šiuo darbu padėjo išlaisvinti seksą iš galiojusių apgaulingų normatyvų ir jo prasmės priskyrimo vien tik prie naujos gyvybės užmezgimo. Kinsey veidas puošė „Time“, „Life“ ir kitus populiariausius naujienų žurnalus, jo mokslinės ir „sausų faktų“ knygos tapo bestseleriais, o asmeninis įvaizdis tapo greitai įlietas į muzikos ir televizijos pop kultūrą.
Alfredas Kinsey darbe ir asmeniniame gyvenime buvo neįtikėtinai prieštaringas. Jis norėjo griežtai kontroliuoti ne tik savo, bet ir kitų gyvenimus, galbūt nemaloniu tėvo pavyzdžiu sekdamas, norėjo dominuoti visose srityse. Tačiau tuo pačiu metu jis nebijojo imtis rizikų ir „mesti kelio dėl takelio“. Jis buvo ir impulsyvus, ir perdėtai racionalus. Jis balsavo už respublikonus, nors ir buvo nusivylęs viduriniąja visuomenės klase. Jis buvo konservatyvus, tuo pačiu ir revoliucionierius; pasišventęs šeimai tėvas ir vyras, įgyvendinantis slapčiausius homoseksualinius nesantuokinius troškimus; įvertintas zoologistas, tyręs žmonių seksualinius normatyvus.
Alfredas Kinsey mirė būdamas 62 metų nuo plaučių uždegimo ir širdies nepakankamumo. Su jo istorija galite labiau susipažinti puikiame, 2004 metais išleistame filme „Kinsey“, kur pagrindinį vaidmenį atlieka Liamas Neesonas.