
Sex gurės: Margaret Sanger
Iliustracija Saulė Gimžūnaitė
Buvo karšta 1912 m. diena. Skubus greitosios pagalbos iškvietimas į namus, kuriuose jauna, vos 28-erių metų, 3-jų vaikų mama gausiai kraujavo dėl savavališkai sukelto persileidimo. „Manau, kad kito tokio karto neišgyvensiu,“ – sudvejojo Sadie. Ją apžiūrėjusi gydytoja pritariamai linkčiojo galvą. „Bet, sakykite, kaip gi man išvengti dar vieno nėštumo?“ Iš namų aplinkos buvo akivaizdu, kad šeima negyvena pasiturinčiai, o sutuoktinio – sunkvežimio vairuotojo – pajamų neužteko mažamečiams vaikams išlaikyti. „Liepk savo vyrui miegoti ant stogo.“ Jaunos moters veidą iškreipė beviltiškumo grimasa. Ją įsidėmėjo gydytoją atlydėjusi kita medicinos darbuotoja – Margaret Sanger.
Revoliucionierės užgimimas
Po 3 mėnesių ligoninėje kitame telefono laido gale girdėjosi verksmingas Sadie vyro balsas. Jis maldavo padėti išgyventi jo žmonai, kuri miršta ant jo rankų dėl tos pačios priežasties – savavališkai atlikto aborto. Bet gydytojai jau negalėjo padėti. Jauna moteris paniro į komą ir po dešimties minučių mirė. Margaret Sanger sukryžiavo jos rankas ant krūtinės. Tas pačias, kurios dar prieš kelis mėnesius maldavo gydytojų suteikti žinių, kaip apsisaugoti nuo nėštumo. Stebėdama našlio vyro drebančiuose delnuose skęstantį ašarotą veidą, ką tik mirusios jaunos moters šaltą kūną, Margaret priėmė galutinį sprendimą – aktyviai ir efektyviai gelbėti gyvybes. Tai įvykdyti jai turėjo padėti kontracepcija ir žinių apie ją skleidimas. Tik buvo keletas niuansų – terminas „kontracepcija“ (angl. birth control) žodynuose tuomet dar neegzistavo, o už informacijos, kaip apsisaugoti nuo nėštumo, skleidimą buvo kalinama ilgiems metams. Tačiau revoliucionierių moterų nesustabdo jokios kliūtys.
Apsauga nuo nėštumo – radikali idėja
M. Sanger gimė 1879 m. Niujorke, airių emigrantų šeimoje. Tėvas iš akmens gamindavo paminklus, tačiau atsivertęs į ateizmą bei pradėjęs kovoti už moterų teisę balsuoti, jis greitai tapo bedarbiu. Jauna motina 18 kartų laukėsi, o pasaulį išvydo 11 kūdikių. Ji mirė neusulaukusi 50-mečio.
Kai 21-erių Margaret pradėjo stažuotis vienoje ligoninių kaip slaugytoja, ji kasdien matydavosi su moterimis kaip jos motina – jaunomis, nuo dažnų gimdymų ir persileidimų išsekusiomis, menkas pajamas gaunančiomis ir bandančiomis išlaikyti didžiules šeimas. Po Sadie Sachs mirties Margaret nuolat mindė gydytojų, darbuotojų atstovų ir feminisčių aktyvisčių slenksčius, tačiau net aktyviausiems radikalams informacijos skleidimas apie būdus, kaip apsisaugoti nuo nėštumo, pasirodė per daug radikalus. Visi jie liepė laukti. Ko? Matyt, geresnių laikų. Tačiau M. Sanger negalėjo laukti. Tuomet JAV dešimtys tūkstančių moterų mirdavo gimdydamos ar savavališkai nutraukdamos nėštumą. Netrūko ir tų, kurios baigdavo gyvenimą savižudybe. Moterys tiesiog nesugebėdavo pakelti emocinio ir fizinio krūvio, kuris tekdavo bandant išnešioti, pagimdyti, o vėliau ir išmaitinti dešimtis vaikų.
Rado įkvėpimą Prancūzijoje
Neradusi pagalbos gimtajame krašte, ji su tuometiniu vyru išvyko į Europą, Prancūziją. Ten įvairių socialinių sluoksnių atstovai legaliai jau naudojo įvairius būdus apsisaugoti nuo nėštumo. Žinios apie žvakutes, vaistinius makšties tamponus, diafragmas būdavo tarsi šeimos moterų tradicija, perduodamos iš kartos į kartą, o klinikos, teikiančios konsultacijas šiuo klausimu būdavo ne tik kad nedraudžiamos, bet kaip tik – skatinamos. M. Sanger užteko vieno mėnesio užsienyje tam, kad suvoktų savo tolimesnius žingsnius tikslo link.
Už laikraštį – kalėjimas
Grįžusi namo ji sukūrė mėnraštį „The Women Rebel“, kuriame skatino moteris maištauti prieš bet kokio tipo moterų vergystę, rašė apie higieną, vaikų išnaudojimą darbui, bei kvietė visas būti savo kūno šeimininkėmis. Nors Margaret minėtame mėnraštyje ir nekalbėjo atvirai apie kontracepciją, visgi buvo nuteista ilgiems metams kalėjimo. Vaikams atradusi saugius namus Amerikoje, M. Sanger pabėgo į Europą. Bet prieš emigraciją ji dar spėjo palikti savo pėdsaką gimtajame krašte. Paskutinėmis dienomis prieš kelionę, Margaret apie kontracepciją turimą informaciją „sudėjo“ į skrajutes bei pirmąjį savo spausdintą šeimos planavimo gidą. Planuotos 10 000 kopijų virto 10 milijonų – moterys ir vyrai platino jas savo noru.
Keliavo ji tada po visą Europą, kur Didžiojoje Britanijoje, Olandijoje kaupė žinias apie šeimos planavimą. Iš ten ji rašė laiškus vaikams ir skyrėsi su ilgamečiu vyru.
Sėkmė teismo salėje
Dar iki grįžtant, ji jau buvo tapusi garsenybe savam krašte. Margaret paruošta informacija išplito kaip virusas. Prieš ją veikiantys aktyvistai bandė ją demonizuoti bei siekė jos nuteisimo dešimtims metų. Tačiau paskirtą teismo dieną Margaret turėjo daugybę savo veiklos rėmėjų. Už ačiū jai padėjo garsus advokatas, o teismo salė buvo sausakimša žurnalistų, fotografų bei ją palaikančių žiūrovų. Kaltintojams nepavyko įrodyti, kad ši, savo ką tik mirusio vaiko gedinti, iš pažiūros silpna, bet neįtikėtinai graži, rusvų gyvų akių ir švelnaus balso tono savininkė galėtų būti nusikalstama veikla užsiimantis asmuo. Posėdis buvo nukeltas.
Išorinis spaudimas ir vidinė stiprybė
1916 m. Margaret kartu su seserimi Ethel atidarė pirmąją (ir tuo metu nelegalią) kliniką vargingame rajone. Abi jos teikė pagalbą ir žinias šeimos planavimo klausimais. Jau pirmą atidarymo dieną nusidriekė kelių šimtų moterų ir vyrų eilė. Visi troško žinoti ir nebebijoti. Tačiau neilgai seserys taip dirbo. Netrukus jos vėl stojo prieš teisėją. Pirmąją į celę nugabeno seserį. Bet kaip ir pati Margaret, Ethel buvo tvirto charakterio. Paskelbusi bado akciją, nevalgiusi 185 valandas, ji buvo pirmas žmogus Amerikos istorijoje, kurį reikėjo priverstinai pavalgydinti.
Vis dėlto išorinis spaudimas nesulaikė Margaret ryžto. Į ant jos pečių užgulusius įvykius ji reagavo su dar daugiau idėjų. Ji pasamdė gydytoją, kuris keliavo ir skaitė paskaitas apie kontracepciją susidomėjusiems medicinos darbuotojams. Margaret žymėjosi paskaitose dalyvaujančiųjų vardus. Vėliau jiems paskirstydavo į ją raštu ir fiziškai šeimos planavimo klausimais besikreipusius moteris ir vyrus. Margaret, beje, buvo vienas iš daugiausia laiškų sulaukiančių privačių asmenų visoje Amerikoje. Vienas iš laiškų jai buvo adresuotas tiesiog taip: „Šventoji Margaret, Niujorkas“. Na, o kai dalis pacientų buvo tolygiai paskirstyti kituose šalies kraštuose praktikuojantiems gydytojams, Margaret atidarė dar vieną kliniką – šįkart su profesionaliais medicinos darbuotojais. Jie ten darbavosi tikrai ne dėl gero atlyginimo – Margaret ne tik negalėjo jiems pasiūlyti atlyginimo, bet ir pati gyveno labai skurdžiai. Tokio pobūdžio klinikos greitai pradėjo plisti Amerikoje, Europoje, Azijoje. Sėkmingai gyvuoja ji ir dabar – kaip Amerikoje planuojamos tėvystės federacija – kone didžiausia ir plačiausiai paplitusi nevyriausybinė organizacija, edukuojanti žmones apie šeimos planavimą, teikianti reikalingą pagalbą šiais klausimais visame pasaulyje.
Finansinė Margaret situacija keitėsi, kai būdama 43 metų ištekėjo už „3-in-One Oil“ naftos kompanijos prezidento, milijonieriaus J. Noah Slee. 18 metų vyresnis vyras buvo ne kaži kokia pora Margaret – pasišventęs bažnyčios lyderis, katalikas bei konservatorius. Tačiau sužavėtas šios moters, jis net sutiko su Margaret pateiktomis vedybų sąlygomis – jis jokiu būdu negalėjo varžyti jos asmeninės ir profesinės nepriklausomybės. Atsitiko taip, kad būtent vyro padedama, ji iš Europos į Ameriką parplukdė pirmąsias kontraceptines diafragmas. Priemonės Amerikos krantus pasiekė saugiai užplombuotose „3-in-One Oil“ kompanijos dėžėse.
„Moteris yra savo kūno šeimininkė“
Ši moteris gelbėjo ne tik besilaukiančiųjų gyvybes. Ji garsiai kalbėjo apie grėsmingai didėjančią žmonių populiaciją, nuolat akcentavo, kad moteris pati – ir niekas kitas – yra savo kūno šeimininkė. Skleisdama informaciją apie šeimos planavimą ji norėjo, kad moterys dėl savo gyvenimo gerovės išmoktų pasinaudoti tomis žiniomis ne tik teoriškai, bet ir praktiškai. Pasak Margaret, kiekviena privalo pažinti savo kūną ir jo reprodukcines – fizines ir emocines – galimybes. Remdamasi turimomis žiniomis, ji pratino moteris savarankiškai ir nieko neverčiamas nuspręsti – turėti, kiek, ir ar išvis turėti vaikų. Ji skelbė, kad visi vaikai turėtų būti pradėti meilėje bei gimę iš jų trokštančių motinų kūnų, o ne būti netyčiukai, kurių šeimos nei emociškai nei finansiškai nebegali išlaikyti dar vieno vaiko.
Ir nors kai kurios jos mintys skambėdavo kontroversiškai, o Margaret dar ir dabar yra kaltinama eugenikos propagavimu (eugenika – teorija, teigianti, kad genetikos principais galima gerinti žmogaus paveldimąsias savybes), rasizmu bei abortų propagavimu, tačiau tiek giliau pasikapsčius jos darbuose, tiek paskaičius jos didžiausio gerbėjo, anūko Alexo, kuris ne vienerius metus buvo Amerikos planuotos tėvystės federacijos prezidentu, interviu, yra aišku, kad Margaret buvo nusistačiusi prieš bet kokį gyvybės atėmimą.
Margaret pradėjo – tiek darbais, tiek žodžiais – vieną radikaliausių, humaniškiausių bei visų politinių aparatų pagrindą sujudinančių informacijos proveržį. Tačiau ji gyveno taip, kaip pati norėjo – arba bent stengėsi taip gyventi: buvo laisva ir laiminga, o darė tai, kas jai atrodė svarbu. Ir to paties troško kitoms moterims – kad jos pačios nuspręstų, kokio ir kaip kokybiškai nugyvento gyvenimo jos siekia. Ir galiausiai – ar moteris, ar vyras – visi esame savo kūnų ir savų gyvenimų šeimininkai, todėl jokie antrieji ar tretieji asmenys negali nuspręsti už mus, kaip turime elgtis vienu ar kitu klausimu. Būtent dėl šios tiesos Margaret ir kovojo.