Į viršų

Senelis norėjo, kad tapčiau pasieniečiu, o aš tapau Zofija

Tekstą atsiuntė Zofija

It pražydus lelija išskėstomis kojomis mirkstu karštoje vonioje. Ir vėl buvo emociškai banguojanti savaitė. Bet šiandien man jau gerai. Todėl išsiplovus peruką ir savo plaukus sutepus ricinos aliejumi „Google“ paieškoje ieškau statistikų apie transeksualius asmenis. Jos rodo, jog 2011 metais 41 % transeksualių žmonių bandė atimti iš savęs gyvybę. Akimirkai liovėsi kovoti. Tais pačiais metais, 19 % asmenų, pasisakiusių savo artimiesiems apie tai, jog jaučiasi esantys ne tos lyties, patyrė psichologinį ir/arba fizinį smurtą. 26 % dėl norėjimo būti identifikuoti ta lytimi, kuria jaučiasi esą, prarado turimus darbus. Ir skaičiai man nieko nesako, nors galvoje prisimenu kadaise skaityto straipsnio pasibaisėtinus procentus apie trans žmones, kurie renkasi prostituciją; t.y. savidestrukcinį kelią, visuomenės akimis žvelgiant, nenormalaus gyvenimo link. Tik aš niekados jų nepalaikysiu. Lyginant tiek pat, kiek niekados jų nesiryšiu teisti. Galbūt, kažkada svajosiu klausytis jų maldų į pagalves. Kuždesių, į ką pavirto tasai gyvenimas. Trokšiu apkabinti, tik bijosiu… Nes mes iš tikrųjų bijome. Bijome to, ko nesuprantame. Kartais renkamės suprasti savaip, nes bijom paklausti, kaip yra iš tikrųjų. Gal todėl kai kuriems berniuko noras būti mergaite atrodo tarsi „žaidimas“. Norėjimas nusilakuoti nagus prilygsta savęs statymui į „priešininko“ ribas.

Aš drįstu paneigti teiginį: „Aš pasikeičiau lytį, nes kitaip gyventi buvo neįmanoma.“ Viskas visuomet yra įmanoma. Visuomet yra du pasirinkimai. Gyventi savo gyvenimą arba kažkieno kito. Lyginant, gyventi laimingai arba gyventi nelaimingai. Tik kad aš visuomet renkuosi laimę. Kad ir kaip sunkiai pasiekiama ji man rodosi. Tikriausiai dėl to pavasarį, grįžusi iš atostogų Paryžiuje, nusprendžiau viską mesti. Nes kad ir kiek daug to buvo, tai buvo ne mano. Jaučiau, kad tai kažkieno kito. Atvirai sakant, tobulai sukurto „Egidzijus“ brando. Tariau sau ir kitiems, jog viskas. Išvykstu aš. Išvykstu tapti pasaulio piliete.

Visuomet yra du pasirinkimai. Gyventi savo gyvenimą arba kažkieno kito.

Dabar man tas gyvenimas atrodo tarsi tobulas sapnas. Po pusės metų galiu pasakyti, jog jis panašus į svetimo žmogaus gyventą. Jame buvo daug naivių svajonių ir tikėjimo, kaip bus gerai ir lengva, kai jau pradėsiu gyventi taip, kaip aš iš tikrųjų noriu. Kartais jame ilgiuosi kai kurių dalykų, labai stipriai. To naivumo. Tik vėliau liepiu sau susifokusuoti į priekį. Mokytis ir išlikti budria.

Dabar aš dirbu kavinukėje. Kaip mergina. Nors gimiau aš berniuku ir mane augino kaip berniuką. Senelis norėjo, kad dirbčiau pasieniečiu. Dirbu čia ir šypsausi, kai mane šaukia Zofijos vardu. Kai mane apkabina ir sako „Mem“. Nešioju puodelius su kava klientams. Bendrauju su jais. Tik ateiti taip į darbą buvo emociškai beprotiškai sunku. Brolis man iš vakaro sakė, jog pavydi man naglos drąsos. O aš kas vakarą norėjau verkti, klausdama savęs, dėl visa ko tai darau ir ryte nenubusti. Mesti darbą ir nežinia kur dingti. Tik dabar aš jau žinau, dėl ko tai darau. Dėl savo ateities. Dėl to, nes pasirinkau negyventi dviejų gyvenimų ir pasauliui parodyti, jog esu asmenybė. Kad esu tokia, kokia esu ir tokia, kokia trokštu būti. Jog mes, transeksualūs žmonės, esame tokie patys, kokie visi: mes norime dirbti, norime kopti karjeros laiptais, keliauti, laisvai bendrauti, drąsiai juoktis ir kurti šeimą. Žinai dėl ko?

Nes kai kurie žmonės nemano, kad tu esi pilnavertė būtybė, jeigu tu esi transeksuali mergina. Kai kurie mano, kad tu išsidirbinėji. Esi vyras ir tu visada liksi vyru. Jie juokiasi. Kreivai žiūri. Mano, kad esi vaikščiojantis fetišas. Kad esi tam, jog tavimi naudotųsi. Kad su tavimi išlaisvintų fetišus. Jog tai yra lengvesnis būdas gauti penį ir „aš tau jį su malonumu parodysiu“.

Man jų yra rodę ne kartą, nors to neprašiau. Ir gatvėje ne kartą klausė mano kainos. Nu, už valandą. Siūlė pasimylėti. Tris kartus per dieną trys skirtingi asmenys. Viešajame tūlike arba brutaliai. Ir aš žinau, kad ne visi žmonės tokie. Žinau, kad žmonės tave ir mus visus myli.

Bet tai tampa nuolatine kova, kada tu turi save įtikinti, kad tai jie tokie. Kad jų aplinka kalta ir nenoras keistis. Nenoras suprasti. Nenoras pradėti vertinti kitą, o pačioje pradžioje, dar ir save.

Tada tu imi norėti slėptis. Būti bet kokiu būdu neatpažinta. Tu gėdijiesi savo didesnių nei moters rankų. Peruko. Ryškių žandikaulių. Batų dydžio. Ūgio. Veido plaukų. Pečių plačių. Tau ima rodytis, jog tave visi mato. Mato tave kaip vyrą, kuris bando kažką apmulkinti. Tau norisi prasmegti. Pasislėpti „Starbucks“ tualete ir pasikarti iš tualetinio popieriaus susipynus mazgą.

Tau ima rodytis, jog tave visi mato. Mato tave kaip vyrą, kuris bando kažką apmulkinti.

Ir yra labai svarbu suprasti, kitomis dienomis tau pačiam ir pačiai, kai jautiesi iškrypėle. Persirengėle. Apgavike. Nenormalia… Kad pasaulis yra spalvotas ir jis toks suknistai turi būti. Kad tu vis tiek pasieksi savo. Kad vieną dieną tu tikrai nugalėsi, nes tai yra tik pradžia, mieloji. Tavo startas, kada gyvenimas sako tau: „Palauk. Aš turiu tau dovanų nuostabią ateitį, bet prieš tai noriu tave padaryti stipria.“ Yra svarbu suprasti, jog tu niekada nebūsi natūralus vyras ir natūrali moteris, nes visada būsi trans vyras arba trans moteris, jeigu gimei mergaite arba berniuku ir jautiesi, kad gyveni ne savo kūne arba aplinkos esi identifikuojama ne taip, kaip norėtum būti identifikuojama. Ir turi su tuo susitaikyti. Nes žodis „trans“ nereiškia nieko blogo. Tai parodo, jog tu turėjai skirtingą patirtį, nei natūraliai gimęs ir augęs berniukas arba mergaitė. Tai tik pasako, koks stiprus ar kokia stipri tu esi. Kiek daug pasiryžusi esi padaryti dėl savo svajonių ir gražaus gyvenimo, kada daugelis, visi aplink tave, iš tikrųjų bijo. Bijo žengti priekin. Iš suknistos komforto zonos. Pramerkti akis užsnūdę ant laurų. Ant netikrų kojų stovinčios lovos. Ir niekam neprivalai nieko įrodyti. TIK PAČIAI SAU. Duoti sau laiko, visada visada, kad suprastum, kur eiti ir kaip toli tu nori. Kokios bus to pasekmės ir ar jos tave tikrai tenkins. Susikurti savo tradicijas.Tik pačios savęs turi klausyti, kai kitas tau sakys: „Baik žaisti žaidimus“. Daryti nesąmones. Nes net jei tu ir nori būti fūriste ar manikiūristu, translyčiu asmeniu, tu gali būti kuo tu nori būti. Aš, pavyzdžiui, norėčiau būti medžiotoja kokia, bet ja būti moterimi, o ne vyru. Tai neturi nieko bendro.

Gyvenimas yra labai gražus. Aš vis prisimenu tokį seną vyrą, matytą Brightono parduotuvėje su aukštakulniais ir makiažu. Jame jaučiau tikrą moterį. Labai labai stiprią.

Juk, galų galiausiai, vyriškumas ir moteriškumas slypi viduje. Tai ne tik kūnas. Ne tik tavo pomėgiai. Tavo hobiai. Tai tavo energija. Tavo tavo siela. TAI YRA SVARBIAUSIA, nes tai yra tai, kas TU IŠ TIESŲ ESI.

Gyvenk labiau, nei bet kada ankščiau. Leisk savo širdžiai dainuoti. Ir niekad nepasiduok. Nes dėl kitų tu nieko neprivalai, juk žinai tai. Net ir aiškintis žmonėms bei klausti, kaip dėl tavo pasirinkimo jaučiasi jie, kol jie nuoširdžiai nepaklausė, kaip jautiesi tu. Tik tu būk ir tegul tavęs niekas nesulaiko.

Nebegėda.lt- viskas apie kūną, seksą ir santykius.

Komentarai (17)

  • Avatar

    Donata

    „Juk, galų galiausiai, vyriškumas ir moteriškumas slypi viduje.“- taip, – chromosomose ir socialiniuose konstruktuose. Viskas mūsų viduje.

    Jei į save žvelgsime kaip į gyvunus, tai yra dvi lytys. Jei žiūrim, kaip į socialios visuomenės veikėjus – yra taisyklių rinkiniai, priskirti vienai ir kitai lyčiai. Ir feminizmas turėtų būti sprendimas kovojant prieš tuos taisyklių rinkinius, kurie daliai visuomenės atrodo nepriimtini.

    Jei tau, kaip vyrui, būtų suteikta laisvė lakuoti nagus, auginti plaukus ir rodyti meilumą, ar būtų reikalo vadinti save moterimi? Ir atvirkščiai. Iš teksto suprantu, kad lytiškumas suprantamas, kaip savo energijos ir sielos ekspresija, ar ne? Tai gal vėl reikia atsigręžti į emocinę sveikatą ir saviraiškos laisvę (ar jos apvaržymų pasėkmes) – vyrams megzti ir verkti ar puoštis sijonais, moterims skustis galvas ir tepaluotis rankas, jei tik siela taip šaukia.

    Gyvenu Tailande, kur yra labai daug trans žmonių. Ir pastebėjau, kad jie ypač linkę išpildyti priešingos lyties socialinį konstruktą – tampa ‘tobulomis’ moterimis arba ‘tobulais’ vyrukais. Vyra, kurie kuria moteriškus įvaizdžius, juos kuria super šabloninius ir standartinius – MANIEROS super švelnios (kaip gležna mergelė), aptempti drabužiai, iškirptės, trumpi sijonai. Ta prasme, įkūnija visa, prieš ką šaukiasi moterys, kai sako: „Nesudaiktinkite manės, nematykite manęs tik kaip mano kūno“. Feministai kritikuoja televiziją ir reklamas dėl tokio moters įvaizdžio pateikimo, kuris nusėda trans žmonių galvose. Sorry, bet niekad nemačiau trans moters, kurirengtųsi paprastais laisvesniais džinsiukais, kedukais ir maikute. Per mažai sexy, per mažai toks įvaizdis atitinka moteriškumo socialinį konstruktą, kurį daug metų per tv ir visur kitur mums kišo.

    Su ladyboys matau kitą situaciją. Tačiau, tikiu, kad išryškintą vyriškumą sunkiau išreikšti dėl figūros skirtumų (siauresni pečiai, mažesnis plaukuotumas, pvz.). Be to, Tailande ta riba, kas moteriška, o kas vyriška, kiek kitokia. pvz, vyrai dažnai vairuoja rožinius motorolerius su Hello Kitty snukučiais, rengiasi rožine spalva ir jiems net į galvą nešautų, kad čia kažkas nevyriško.

    P.S. Nuo vaikystės iki univero laikų, maniau, kad būtų buvę labai puiku gimti vyru. Mačiau, kas turi valdžią, pinigus, galią, autoritetą. Iš berniukų nesijuokdavo, jei jie būdavo nemadingi. Supratau, kad galia ne moterų pusėj ir kalbėdavau, kad mieliau būčiau vyru gimusi. Bet taip aš atpažinau, kad egzistuoja lyčių nelygybė, o aš galiu ją spręsti, o ne bėgti nuo šitos problemos.

    Tai ko trans siela šaukia? Lygios odos, makiažo ir kitokių rūbų? Aš nepiktai, man labai smalsu.

    reply
    • Avatar

      Skaiste

      Manau, todel jog trans netampama, kai esi siek tiek moterisku/vyrisku manieru/stiliaus. Todel is sono gali atrodyt jog jie daro viska extra. Bet jie istikro maturaliai yra labai moteriskos/vyriskos asmenybes kurios pagaliau gali to neslepti ir fiziskai, tai kam jiem buti maziau? Jie nori pabrezti nuo hormonu besikeiciancia figura, kaip ir mes sustiprejusios sporto klube! Jie nori rengtis “lyciai tinkamais” drabuziais, nes to negalejo daryt turbut visa savo gyvenima. 🥰

      reply
      • Avatar

        Donata

        Mano mintis buvo, kad trans moterys, savo įvaizdį sukuria taip, kad atitiktų moteriškumo standartą, nuo kurio feministės bando daug metų pabėgti. Feministės sako, kad manęs, kaip moters, neapibrėžia makiažas, sexy apranga, nepatogūs kablai, dailiai sušukuoti plaukai, koketiškumas, mielumas, švelnumas.

        Nors translytiškumas stipriai stumiamas pirmyn ir jau laikomas feminizmo dalimi, bet analizuojant idėjas matau priešpriešą, apie kurią nekalbama. Kaip moterims išsivazuoti iš primestų socialinių konstruktų, kai vyras, jaučiantis, kad yra moteris, moteriškumą suvokia per šiuos konstruktus ir renkasi save įprastinti būtent visu tuo? Kodėl buvimas moterimi suvokiamas tik per šią prizmę?

        Labai būtų įdomu paskaityti trans moterų atsakymą/komentarą.

        reply
        • Avatar

          Ruta

          Donata, ačiū už komentarą. Man maždaug panašūs klausimai kirba, ir tikrai būtų įdomu jeigu kažkas profesionaliai panagrinėtų tą temą..

          reply
    • Avatar

      Curious Cat

      Aha, man irgi regisi tokie pat pastebėjimai. Dėl to sunku suprasti, nepiktai, bet sunku. Esu iš tų žmonių, kurie tiesiog bendrauja su žmonėmis kaip su asmenybėmis – bendrauju, atpažįstu artimą sielą, toliau bendrauju. Dėl to net kartą nežinodama įsimylėjau homoseksualų asmenį, teko truputį nuliūsti… Tuo tarpu pupytės su papūstom lūpytėm man visai nekelia susidomėjimo. Būtų įdomu daugiau sužinoti, kaip trans juda tapatybės link.
      Įtariu, kad šlifuoti kiautą reikia tam, kad visuomenė apskritai ilgainiui priimtų idėją, kad kiautas yra tik kiautas. Tačiau kai kurie žmonės (bet kurios tapatybės) ties kiautu ir užsiciklina. Ar kai kurie judėjimai irgi?.. Kartais man taip atrodo.

      reply
  • Avatar

    Ačiū

    Vau, labai taikliai ir nuoširdžiai.
    Meilė ir apkabinimai! ❤️

    reply
  • Avatar

    Aušrinė

    Šaunuolė, Zofija! Ilgą laiką seku tavąjį gyvenimą soc. medijoje, mačiau, kaip užauginai savo asmenybę. Ačiū, kad daliniesi ir esi!

    reply
  • Avatar

    Elena

    Zofija, tu nuostabi!

    reply
  • Avatar

    Skaiste

    Zofija tu nereali! Dziaugiuos tave pazinus🖤

    reply
  • Avatar

    Ona

    Ačiū!! Tu įkvėpi.

    reply
  • Avatar

    adel.

    Ačiū, kad esi!

    reply
  • Avatar

    Evelina

    Kaip puikiai!! Vis sekiau Zofiją ir jos įrašus ir vis galvojau: „įdomu kada į nebegėdą parašys“ ir štai! Džiaugiuos <3

    reply
  • Avatar

    Aušra

    Kokia tu drąsi, Zofija!
    Nesustok augti savyje. Tavęs ten tiek daug.
    Žaviuosi!!!!
    Nors pažinojau tave, kaip Egidijų. Toks ir liko kažkur praeityje, nes dabar žvelgiant aš matau tik nuostabią ir drąsia merginą!
    Linkėjimai!

    reply
  • Avatar

    Ieva

    Labai gražiai žmogus apibūdino savo vidinę kovą ir siekį vardan tikro, laimingo gyvenimo. Manau, kiekvienas savyje gali atrasti to netikrumo, abejonių ,,Na, tai kaip mane žmonės mato? Ir koks aš iš tikro esu?“. Linkiu stiprybės ir tikėjimo ateitimi!

    reply
  • Avatar

    Kristina

    Donata kelia labai įdomius klausimus. Būtų įdomu apie tai padiskutuoti arba paskaityti išsamesnių straipsnių, patirčių.
    Apskritai, labai sunku rasti pašnekovų tokioms temoms, nes arba „ko čia tuos p… gini“, arba „kaip tu nesupranti / kvescionuoji, juk turi būt tolerantiškas.“ Žmonės pasiskirstę į dvi stovyklas ir labai retai pasitaiko pašnekovų, kurie supranta, kad tu nesmerki (ar nepropaguoji), o tiesiog domiesi. Juk aš nesu trans, todėl negaliu žinot, ką tokie žmonės jaučia, todėl natūralu kelti klausimus, stebėtis, pavyzdžiui, jei kas aklo žmogaus paklausia „O kaip tu darai tą ar aną?“, tai niekas klausiančiojo nesmerkia už nežinojimą / nesupratimą.
    Todėl ačiū Zofijai už mintis! 💚

    reply
  • Avatar

    Moksliškai mąstant

    Lytis yra sociokultūrinis visuomenės konstruktas. Yra moterų, kurios perdėtai stengiasi pabrėžti savo moteriškumą (nuo „fyfų“ manierų ir barbiškos aprangos bei makiažo iki tam tikrų kūno formų ryškinimo plastine chirurgija). Yra vyrų, kurie visokiais būdais bando pabrėžti savo vyriškumą (sekant visais visuomenėje primestais stereotipais ir vyriškumą žyminčia elgsena, mąstymu), tarsi patys giliai viduje abejotų, ar tikrai yra vyrai. Taip ir trans yra visokių. Yra tokių, kurie meta iššūkį visuomenei dėl to, kaip suvokiamos lytys. O yra tokių, kurie palaiko lyčių stereotipus. Yra trans, kurie save priskiria išskirtinai tik vyrų arba moterų kategorijai. O dar yra ir tokių trans, kurie nepriklauso binarinei lyčių skirstymo sistemai. Taip pat yra intersex žmonių- tai asmenys, kurie biologiškai negali būti priskiriami konkrečiai lyčiai.
    Kas visus šiuos žmones vienija? Tai, kad jie visi yra žmonės, su unikaliais suvokimais ir gyvenimais. Būtent tokia asmenybių įvairovė mums patiems įrodo, kad lytis nėra tik biologija. Žmogus nėra tik biologija. O trans ir yra trans (kaip ir cis lyties asmenys yra cis, nes būtent taip jaučiasi), nes jie jaučiasi esantys tokie, tik tiek, kad kai kurie jų išdrįsta atskleisti kitiems tikrąjį save. Išdrįsta nebemeluoti esantys tos lyties, kokios tikisi iš jų aplinkiniai žmonės.

    reply
  • Avatar

    Verta dėmesio

    reply

Komentuok

Paremk Nebegėdą →