Pagrindinė nuotrauka: Malvestida Magazine iš Unsplash

Visos tekste naudojamos vibratorių nuotraukos iš Pinterest

Sekso prekės – nepakeičiamos šių laikų priemonės norint patirti įvairesnį ir labiau jaudinantį seksualinį gyvenimą. Daugelis be jų apskritai nebeįsivaizduoja savo seksualinio gyvenimo – kaip galima atsisakyti tokio malonumo? Manoma, kad lygiai taip pat apie sekso žaislus galvojo ir mūsų protėviai – šie malonumo įrankiai atsirado daug seniau, negu būtų galima numanyti. Seksas visais laikas buvo neatsiejama žmogaus gyvenimo dalis, todėl nenuostabu, kad noras jį paįvairinti buvo ir ankstesniais laikais.

Tačiau bėgant laikui, sekso žaislai keitėsi nuolat – ir gana drastiškai. Sunku prisiversti pagalvoti apie faktą, kad vibratorius galbūt naudojo jau tavo proproseneliai. Mintis keista, bet žadinanti smalsumą – kaip atrodė tų laikų sekso žaislai?

Prisisekite saugos diržus ir pasiruoškite kelionei, kurioje supažindinsime jus su tikra sekso žaislų evoliucija.

Sekso žaislai prieš 2000 metų

Sunku net įsivaizduoti, kad jau prieš 2000 metų egzistavo sekso žaislai. Visgi jie tikrai egzistavo – ir dar kokie! Tiesa, ar žinojai, kad tuo metu falo formos objektai apskritai buvo garbinami ir aukštinami kaip priemonė padidinti vaisingumą, apsaugoti derlių bei atbaidyti piktąsias dvasias? Žmonių statulos su dideliais falais buvo statomos miesto viduryje ir garbinamos kaip aukštesnės jėgos.

Pirmieji ir patys primityviausi sekso žaislai buvo gaminami iš pačių įvairiausių medžiagų: medžio, odos, akmens, įvairių metalų, aukso ar sidabro, netgi mėšlo. Kartu su žaislais buvo naudojama ir lubrikanto atmaina – alyvuogių aliejus.

Štai kaip atrodo vienas iš pirmųjų bronzinių vibratorių, rastas vieno Kinijos miesto kapavietėje. Galima numanyti, kad Kinijoje į sekso žaislus buvo žvelgiama kaip į meno formą, kadangi šis vibratorius atrodo labiau tinkamas stovėti ant spintelės, nei būti naudojamas.

Prieš 2000 metų galima rasti ir pirmąjį analinio kaiščio prototipą. Tiesa, pagamintas iš bronzos jis atrodo kiek gąsdinančiai ir visai nepanašus į dabartinius žaisliukus. Mokslininkai mano, kad šiuos kaiščius žmonės naudojo ne kaip sekso žaislus, o kaip priemones tam tikroms kūno angoms užkimšti po mirties. Taip buvo stengiamasi išlaikyti mirusiojo energiją ir gyvybės jėgą. Na, šiais laikais vienintelis dalykas, kurį siekiama išlaikyti panašiu kaiščiu, yra nebent malonumas.

Vienas iš įdomesnių sekso žaislų buvo pagamintas Graikijoje. Ne, jis nebuvo pagamintas iš kokio nors nemalonaus metalo ar jau anksčiau minėto mėšlo. Šiam sekso ženklui pagaminti prireikė… duonos. Tad jeigu gyventumėte antikinėje Graikijoje ir pajustumėte, kad labai norisi sekso, bet nėra su kuo – tereikėtų išsikepti gabalą duonos ir iš jos išsiskaptuoti norimą sekso žaislą. Argi ne originalus „Do it yourself“ metodas?

1869-ieji

Griozdiškas, agresyviai atrodantis ir garo jėga varomas įrenginys – taip atrodė pirmasis ranka prisukamas vibratorius, sukurtas amerikiečio George Taylor. Tiesa, nereikėtų šykštėti pagyrų dėl dizaino – šis sekso žaislas ne taip, kaip kiti to meto žaislai, neatrodė kaip koks nors grožiui skirtas aparatas – iš pirmo žvilgsnio buvo galima numanyti jo paskirtį. Šis vibratorius nebuvo skirtas suteikti moteriai malonumą. Tuo metu nebuvo manoma, kad moterys turi lytinį potraukį, todėl vibratoriai buvo skirti joms susitvarkyti su nerimu, stresu arba isterija. Dažnai ta isterija tebuvo milžiniškas lytinis potraukis, tačiau apie tai pradėta kalbėti dar labai negreit.

1880–1900-ieji

Pirmasis elektromechaninis vibratorius pagamintas 1880-aisiais, pavadintas „Macaura’s Pulsocon Hand Vibrator“. Tai buvo kiek patobulintas prisukamas vibratorius, gebantis perduoti net 5000 vibracijų per minutę! Nors pažvelgus į dizainą šį vibratorių beveik galima vadinti kankinimo įrankiu, tačiau ankstyvaisiais 1900-aisiais tai buvo populiari prekė. Tiesa, naudotis juo nebuvo itin patogu – viena ranka reikėjo laikyti prietaisą, vienu galu įsiskverbti, o kita ranka sukti rankenėlę, kad būtų jaučiamos vibracijos. 

Tai pačiais 1900-aisiais buvo išleista patobulinta šio modelio versija – „The Blood Circulator“. Nors jis taip pat buvo prisukamas ranka ir šį modelį nebuvo labai patogu naudoti, vibratorius vis tiek buvo labiau pritaikytas pajusti malonumą. Žmogus pats galėjo nuspręsti, kokio intensyvumo vibracijų jam norėtųsi, todėl galėjo valdyti savo malonumą.

1920–1930-ieji – vibratoriai, prilyginami grožio prietaisams bei virtuvės rakandams

Apie vibratorius, pagamintus šiuo laikotarpiu, galima kalbėti ir kalbėti. Pagrindinė jų ypatybė – keistas dizainas, kurį galėjai supainioti su kokia nors grožio priemone.

1928 metais pagamintas vibratorius „Polar Club Electric Vibrator“ iš pirmo žvilgsnio atrodė kaip keistas plaukų priežiūros prietaisas. Keista žalia rankena, dar keistesnis įpakavimas, kuriame moteris masažuoja sau kaklą (pakalbėkime apie gėdą dabar). Vienintelis vibratoriaus pliusas – elektra, tad pagaliau jokių pavargusių rankų ir to nesibaigiančio rankenos sukimo. Vis dėlto sunku nustatyti, kiek žmonių šį vibratorių nusipirko kaip grožio prietaisą ar kaip kaklo / nugaros masažuoklį.

1930-aisiais vibratorius „The Andis Vibrator“ taip pat buvo skirtas masažuoti veidui, skalpui ar kitoms „nekaltoms“ kūno vietoms. Vis dėlto antikinis vibratorių muziejus įsitikinęs, kad moterys šį aparatą naudojo ne tik žandams masažuoti.

Tais pačiais metais atsirado ir vibratorius, savo dizainu labiau primenantis virtuvėje naudojamą kočėlą. Puikiai masažuojantis ir atpalaiduojantis vibratorius buvo naudojamas netiesioginei stimuliacijai, kadangi klitoriui jis buvo pernelyg didelis.

1970-ieji – vibratoriai tampa panašesni į dabartinius

Įžengiame į ketvirtą dešimtmetį, kur vibratoriai pamažu reklamuojami ir perkami pagal tikrąją produkto paskirtį. Pavyzdžiui, atsirado vibratorius „The Hitachi Magic Wand“, itin panašus į dabartinį mūsų „Le Wand Plug-In“. Žmonės pagaliau pripažino jį kaip vibratorių, o viena sekso terapeutė Betty Dodson netgi naudojo šį vibratorių privačiose pamokose moterims, norinčioms išmokti save patenkinti ir tinkamai stimuliuoti savo klitorį.

Pagaliau vibratoriai naudojami pagal paskirtį, o ne masažuoti odą, numesti svorio ir t. t. 

1980-ieji ir šiandiena

Didi diena vibratorių istorijai – 1983 m. Japonų sekso žaislų kompanija „Vibratex“ išrado šiuolaikišką sekso žaislą pavadinimu „Triušis“, kuris užtikrino įsiskverbimą ir klitorio stimuliavimą. Tačiau iškilo viena problema: japonų gamintojams nebuvo leista gaminti akivaizdžių sekso žaislų, todėl jie šių ribojimų išvengė savo prietaisams suteikdami gyvūnų formas (kitos įmonės gamino žaislus, panašius į bebrus, vėžlius ir kengūras). Šis vibratorius tapo beprotiškai populiarus po to, kai Charlotte iš serialo „Sex and the City“ prakalbo apie naudojimąsi juo.

Ši įdomi vibratorių istorija mus atveda ten, kur esame dabar. Dabar sau tinkamą prietaisą išsirinkti gali bet kas. Žmonėms vis mažiau gėda apie juos kalbėti ar įsigyti kurį nors patikusį, nes apie seksą mokomės ir sužinome vis daugiau. Kas žino, kokie prietaisai atsiras po dar 100 metų?.. Galbūt tada dabartiniai vibratoriai atrodys itin primityvūs?

Taip pat skaityk: Kaip sekso žaislus prisikviesti į miegamąjį?