Seksas po gimdymo
Iliustracijų autorė: Lima N
Šią temą mums pasiūlė mūsų skaitytoja. Kviečiame paskaityti jos istoriją, o vėliau pasisemti įkvėpimo, naudingų įžvalgų seksologės bei ginekologės komentaruose.
„Su vyru nesimylėjome 2 metus. Tiesa, prieš savaitę šią pertrauką nutraukėme. Ir dabar man nebegėda apie tai kalbėti. Mūsų vaikui metai ir 5 mėnesiai. Aš vis dar žindau ir mano hormonai nesusitvarkę – nesergu mėnesinėmis ir noras prislopintas. Ar visiškai nenoriu mylėtis? Netiesa. Kai kurie fiziologiniai dalykai vyksta kitaip, pvz.: jaučiu didelį sausumą. Bet noras kyla galvoje. Ir štai mano vyras nustojo norėti mylėtis su manimi.
Kadaise draugė pasakojo istoriją, kad kolegė nesimylėjo su vyru jau 4 metus, o po to išsiaiškino, kad jis turi kitą. Po metų „tylos” pradėjau graužti save. Išsigandau. O gal mes niekada daugiau nebepajausime aistros vienas kitam? Man 35, aš esu sveika moteris. Kaip gyventi, kai seksualumas yra svarbi gyvenimo dalis? Kodėl jis nenori? Ar dėl to, kad dalyvavo gimdyme? Kodėl jis manęs neliečia? Ką reikia daryti? Ar gražūs apatiniai ir sekso žaislai padės? Tūkstančiai klausimų ir jokių atsakymų.
Po gimdymo buvo nelengvas fizinio atsistatymo periodas. Kai pradėjau reflektuoti, kad mano sekso reikalavimas tik pablogina situaciją, atsiknisau nuo vyro ir užsiėmiau savais reikalais. Pradėjau sportuoti, išėjau į darbą, užsirašiau į vairavimo kursus, dalyvauju įvairiuose projektuose. Iš pradžių pagijo mūsų santykiai. Mes vėl atradome, kad turime apie ką pasikalbėti (kas neliečia mūsų vaiko). Tik po to palaipsniui atsirado švelnumo ir kitokių jausmų. Gal dabar ir esame labiau susikoncentravę į tėvystę, bet tikrai žinau, kad ir po tokios pertraukos viskas bus gerai.
Gal dabar ir esame labiau susikoncentravę į tėvystę, bet tikrai žinau, kad ir po tokios pertraukos viskas bus gerai.
Tiesa, pirmas kartas po gimdymo buvo labai skausmingas. Nepaisant lubrikantų, švelnumo ir kantrybės. Vėliau sužinojau, kad mane operavusi gydytoja mėgsta užsiūti moteris taip, kad vėl viskas būtų „kaip nauja“. Sutrikau, neseniai skaičiau straipsnį apie tai, kad niekas tavęs neklausia, kaip ten siūti, ir kad kai kur tai daroma „vyrų labui“, o kartais ir jiems paprašius. Kokia nesąmonė, galvojau tada. Ir štai — pati tapau tokios situacijos dalyve.
Po to „pirmojo karto“ mano galvoje daug klausimų – kaip toliau vystysis seksas, kas bus, kai nustosiu žindyti, kada vėl patirsiu su vyru orgazmą?
Seksas po gimdymo – tikras išbandymas. Nebegėda pripažinti, kad seksualinis gyvenimas gali sutrikti ir kai esi pilname jėgų žydėjime. Ne gėda ieškoti sprendimo šeimoje, o ne už jos ribų. Ne gėda duoti sau ir vyrui laiko ir pagarbiai vertinti naują gyvenimo etapą.“
Įtariame, kad ši tema yra labai aktuali daugybei moterų, porų, tad dalinamės su jumis specialistų komentarais. Galbūt atrasite tai, kas nušvies tolimesnį kelią, paguos ar įkvėps. Pasidalinkite savo patirtimi komentaruose – tai labai reikalinga.
Gyd. ginekologės-akušerės Ievos Šiaudinytės komentaras:
„Visų pirma, noriu pasakyti, kad šie jūsų klausimai yra mūsų, gydytojų ginekologų, darbas, o kalbėjimas apie tai mums yra ne tik kad priimtinas, bet ir absoliučiai normalus, todėl nėra ko kuklintis – klausti galite visko. Medikai dar studijuodami mediciną praranda gėdą kalbėti apie temas, kurios visuomenėje laikomos tabu.
Pakomentuosiu kelis aspektus, kuriuos įžvelgiau jūsų laiške, tikiu, kad tai bus įdomu ir kitiems:
Partnerio dalyvavimas gimdyme
Tai asmeninis poros susitarimas. Visi partneriai labai skirtingi: vieni labai aktyviai dalyvauja gimdyme, nori viską žinoti, matyti, dalyvauti, kartais net tenka paraginti partnerį grįžti stovėti šalia moters galvos, mat jis jau būna įsitaisęs šalia gydytojo ar akušerės ir aiškinasi gimdymo biomechanizmą. Kitiems pasidaro silpna vos pamačius pirmuosius kraujo lašus ir tenka dalį dėmesio skirti partneriui, kad jis nenualptų ir nesusižeistų. Todėl pasakyti vienareikšmiškai, ar vyro dalyvavimas gimdyme gali pakenkti poros seksualiniam gyvenimui ateityje, negaliu. Ieškojau straipsnių šia tema, tačiau rimtų tyrimų neradau. Yra įrodyta, jog artimųjų dalyvavimas gimdyme mažina stresą, skausmą malšinančių vaistų poreikį ir pagerina gimdymo baigtis.
Taigi tai yra susitarimo reikalas, o neretai ir spontaninis pajautimas. Daug porų sako, jog buvo susitarę, kad išvarymo laikotarpyje partneris išeis iš gimdyklos, tačiau visai nepastebimai jis liko. Dažniausiai tai būna nulemta tiesiog vidinio jausmo, bendrumo, noro padėti, rūpintis, būti šalia, artumo jausmo, kartais moteriai būna drąsiau, kartais jai svarbus palaikymas ir buvimas šalia. O kartais, priešingai – gimdyvės gimdymo metu paprašo partnerio išeiti.
Bet kokiu atveju, visą vyksmą tarp kojų mes stengiamės pridengti – tai tik medicinos personalo reikalas.
Plyšimai ir siuvimas
Gimdymas natūraliais takais gali baigtis be plyšimų, su tarpvietės įplyšimais, kurie būna keturių laipsnių ar tarpvietės įkirpimu. Tarpvietės įplyšimus ar įkirpimą po gimdymo susiūnam. Nesistengiam nieko keisti (nei siaurinti nei platinti), mūsų tikslas – stabdyti kraujavimą ir atstatyti anatomiją.
Gimdymo takų ir tarpvietės atsistatymas po gimdymo trunka 4-6 sav. Tai apima įplyšimų ar kirpimo sugijimą, siūlų ištirpimą ir dubens dugno raumenų tonuso atsistatymą. Visą šį laikotarpį lytiniai santykiai nerekomenduojami ir tik po vizito pas ginekologą galima mėginti grįžti į įprastinį, įskaitant seksualinį, gyvenimą.
Hormonai
Jei moteris po gimdymo nemaitina krūtimi, palaipsniui moteriškų lytinių hormonų pusiausvyra atsistato. Literatūros duomenimis, vidutiniškai per 12 sav.
Laktacijos periodu organizme vyrauja hormonas prolaktinas. Jis ne tik atsakingas už pieno gamybą moters krūtyse, bet ir slopina ovuliaciją (šiuo laikotarpiu moteris negali pastoti, manoma, kad tokie procesai reikalingi organizmo atsistatymui po nėštumo), todėl moteriškų lytinių hormonų kiekis kraujyje tampa žemas, o tai lemia sumažėjusį išskyrų kiekį makštyje ir sausumo pojūtį. Žindyvės organizme moteriški lytiniai hormonai atsistato labai įvairiai ir tai priklauso nuo maitinimo reguliarumo, motinos maitinimosi ir kūno sudėjimo. Apie 40 proc. moterų anovuliacija išlieka pirmus 6 maitinimo mėnesius.
Anoniminių apklausų metu nustatyta, kad 8 proc. moterų skundžiasi išliekančiu tarpvietės skausmingumu pirmaisiais metais po gimdymo natūraliais takais. Retrospektyvių tyrimų metu nustatyta, kad iki 20 proc. pirmakarčių skundžiasi skausmingais lytiniais santykiais pirmuosius 6 mėn po gimdymo. Skirtumas tarp įkirpimo ar atitinkamo dydžio plyšimo nenustatytas, dispareunija (skausmingi lytiniai santykiai) dažniau pasireiškė moterims, patyrusioms gilius (trečio ir ketvirto laipsnio) plyšimus.
Pirmieji lytiniai santykiai po gimdymo, kaip jau minėjau, turi būti po gydytojo ginekologo apžiūros ir jam leidus. Taip pat svarbu viską pradėti lėtai, atsargiai, įsiklausant. Drėgmės korekcijai galima naudoti lubrikantus.
Dubens dugno atsistatymui rekomenduojami tarpvietės raumenų, Kėgelio pratimai.
Sausumas
Jei vargina makšties sausumas (jis dažniau pasireikš ilgą laiką maitinančioms krūtimi, kurioms neatsistato menstruacinis, ovuliacinis ciklas) galima naudoti įvairius, vietinio poveikio preparatus su hialurono rūgštimi arba su estrogenais. Šį gydymą jums parinks ir patars gydytojas ginekologas.
Makšties atstatymui gali būti atliekamos ir rekonstrukcinės procedūros, kartais susidariusius randus ar granuliacijas po įplyšimų ar įkirpimų tenka gydyti chirurginiu būdu, tačiau visą jums reikiamą informaciją suteiks jūsų gydytojas ginekologas, o ir nereikia užbėgti įvykiams už akių – galbūt jums reikia tik gero nusiteikimo, pokalbio su mylimuoju ir atsargaus pamėginimo.“
Psichologės-seksologės Lauros Butvilaitės komentaras:
„Labai ačiū už tokį atvirą ir nuoširdų pasidalinimą. Visų pirma, norisi atkreipti dėmesį į Jūsų poros stiprybes – tai, kad nepaisant natūraliai poroje pasitaikančių sunkumų, jūs jau turite savo poros patirtį, kad santykiai išgyvena įvairius etapus ir, kad, atitinkamai įdėjus pastangų ar kažką pakeitus, santykiai gali pagerėti. Santykis apskritai yra nuolatos „gyvas“ ir auga tiek gerai, kiek ir kokio „maisto“ gauna. Tiek emociniame, tiek intelektualiniame, tiek seksualiniame bei kituose lygmenyse jūsų tarpusavio darna priklauso nuo įdėtų pastangų. Iššūkiai, tokie kaip šeimos pagausėjimas, darbo netekimas, sveikatos problemos, rūpinimasis artimaisiais ir t.t. – neišvengiami jokiai ilgalaikei porai. Todėl labai džiugu, kad Jūs pakankamai smalsiai žiūrite į tai, kas jūsų laukia.
Visgi jaučiasi daug dvejonių ir nerimo iš jūsų pusės – kas yra visiškai natūralu, juk po visiško susitelkimo į vaiko auginimą, pamažu vėl atsigręžiate į vienas kitą ir stengiatės iš naujo atrasti save kaip porą. Manau, jūsų situacijoje, visų pirma, reikėtų atviro pokalbio su vyru – kaip iš tiesų jis dabar žvelgia į seksualinį artumą su jumis (gal, pavyzdžiui, jis ne tiek negeidžia jūsų, kiek atvirkščiai, su pagarba laukia jūsų pirmo žingsnio ir nerimauja, kad jūsų paskutinis lytinis aktas jums sukėlė skausmą). Bandymai perskaityti jo mintis gali tik labiau jus klaidinti, nei padėti. Antra, reikia išsiaiškinti, ar skausmingi lytiniai santykiai iš tiesų yra dėl jūsų spėjamos priežasties, o gal priežastys kitos ir ką būtų galima dėl to padaryti. Šiuo klausimu itin svarbi ginekologo(-ės) apžiūra ir nuomonė.
Trečia, seksas yra žymiai platesnis užsiėmimas nei vien tik vaginalinis seksas. Tai yra glamonės, bučiniai, masažas, oralinis/analinis seksas, įvairūs žaidimai, flirtas, sekso žaislai ir t.t. Iš esmės, galima turėti labai nuostabų ir įvairų lytinį gyvenimą ir be vaginalinės sueities ir netgi nemažai porų kaip tik taip ir gyvena. Nesakau, kad jums būtinai taip reikia daryti, bet, galbūt pažvelgimas į jūsų dabartinę situaciją iš tokios perspektyvos (tai yra, atkreipiant dėmesį į esančias plačias galimybes, o ne vienintelį trūkumą), padės jums nuimti tą slegiantį jausmą, kad kažkas tarp jūsų negerai ir nebėra prošvaisčių. Be to, tai puiki strategija, kuo užsiimti ir sustiprinti tarpusavio intymų ryšį tol, kol pavyks išspręsti skausmingų lytinių santykių klausimą ir/arba pabaigti vaiko žindymą. Gyvenime, ko gero, dar daug kartų iškils panašių problemų – susijusių su sveikata, fiziniais pokyčiais ir pan. Dabartinis laikotarpis yra puiki proga išmokti, kad intymumas nėra vien tik vaginalinis seksas ir kad fizinis artumas gali būti labai įvairus, teikiantis malonumą, net jei jis neatrodo taip, kaip paprastai matome erotiniuose filmuose.
Iš esmės, galima turėti labai nuostabų ir įvairų lytinį gyvenimą ir be vaginalinės sueities ir netgi nemažai porų kaip tik taip ir gyvena.
Galiausiai, noriu pabrėžti, kad yra daug įvairių būdų porai atrasti vienas kitą iš naujo – tiek tarpusavio, tiek seksualinių santykių prasme. Todėl siūlau žiūrėti į pirmąsias galimas nesėkmes ne kaip į blogą pranašą, bet kaip į naudingą patirtį, kai kažkas jums šiuo metu netinka ir verta išmėginti kitus variantus.”
Toma
mane visi iš aplinkos tik ir baugindavo, kaip po gimdymo nebus jokio sekso. Aplinkoje tiek draugės tiek draugai vyrai pasakodavo kad nėra nei noro nei teigiamų emocijų kalbant apie tai. Aš to nenorėjau. Mes su vyru visą laiką gyvenome aktyvų lytinį gyvenimą, net ir iki pat nėštumo pabaigos. Pagimdžiau dvynukus natūraliais takais. Taip plyšau daug ir išorėje ir viduje. Po dviejų vaikų kraujavimo buvo ypatingai daug ir gausaus. Bet suėjus 7 savaitėm nubėgau pas ginekologę, kuri patvirtino jog randai sugiję. Tada pati ėmiausi iniciatyvos ir ‘prispaudžiau’ vyrą pabandyti, nes jis nerimavo kad man skaudes. žinoma, pirmas kartas skausmingas! Bet juk raumuo patyrė didžiulį ‘šoką’ ir jei jo netreniruosi tai jis ir užmigs. Mums reikėjo kokių 5 kartų, kad vėl viskas įeitų į savas vėžes, tai užtruko vieną savaitę ir toliau viskas ėjosi puikiai. Nei man nei vyrui niekas nepasikeitė. Mėnesinių neturėjau 1,3 m. noras nesumažėjo nei man nei jam. Ir labai pritariu psichologės patarimams! Jei skausmo baimė didelė, juk yra daugybė kitų būdų patirti malonumą, ne tik vaginalinį! Manau jog su vyru reikia labai atvirai kalbėtis. Ko nori abi pusės. Kai būna ramu tada viskas pavyksta su laiku.
Kristina
Koks reikalingas straipsnis! Prieš 2metus 5mėn gimus sūnui, pirmi bandymai mylėtis buvo labai skausmingi. Informacijos „kodėl?“ radau labai mažai ir moterų forumų lygio. Pirma tokia patirtis, nežinai čia normalu ar ne, gal tai dėl cezario pjūvio… Spėlioji, svarstai, bijai prisileisti partnerį ir tik pradėjus aktą, jį nutraukti. Kaip nuostabu, kad turiu nuostabių draugių, su kuriom kalbam ir „visom tom temom“ , tad po pusmečio gimus vaikams jos pasidalino tokia pat patirtimi, klausdamos manęs: „Ar ir tau taip?“. Žindžiau vaiką 2metus 4mėnesius ir tikrai lytinis potraukis vyrui visai išnykęs. Mėnuo be žindymo, bet vis dar laukiu kada vyrui nereiks kaip kačiukui glaustytis ir nutaisius gailestingas akis bandyti tūkstantąjį kartą mane suvilioti.
Ina
As irgi noreciau pakomentuoti del to, kad paneigri ta isigalejusi mita apie seksa po gimdymo. Po l gimdymo mes pradejome myletis daugmaz po menesio, po ll gimdymo, kuris baigesi cezariu, gal netgi po 3 savaiciu. Taip pat myledavomes visa nestuma, nes per abu nestumus jauciau ypac dideli lytini potrauki. Po gimdymu man priesingai, arsirado ne sausumas, o didelis «dregnumas», ir aplamai lytiniai santykiai yra daug malonesni, beveik visada baigiasi orgazmu ir tt. Turbut tai atejo su branda, nes as gimdziau 28 ir 32 metu. Seksas, tikiu, svarbus vyrui, man ir musu santykiams ir as norejau parodyti, kad nebutinai viskas bus blogiau, ir kad noreti sekso nestumo metu ir po jo yra visiskai normalu.
O vyro dalyvavimo gimdyme baime, ypac del sumazejusio potraukio, tai cia kazkoks lietuviskas mitas, kuris kitur jau yra umirsta istorija. Tad pats laikas eiti link to ir Lietuvai ir nei pacios moterims gedytis, nei gydytojams komentuoti, kad vyras apalps ir susizeis.
Ina
Ir dar noriu papildyti, kad abu vaikus zindziau pilnai (nei vienas ju net neragave misinuku) iki +/- metuku, taigi nereikia bijoti maitinimo, argumentuojant geismo praradimu.
Maja
Mano atveju, yra dar sudetingiau, kai reikia susirasti nauja partneri. Mes po gimdymo (del kitu priezasciu) nesame kartu su vaiko teciu. Tuomet atsiranda dar daug visokiu minciu, kaip nesigedyti savo kuno, nors jis tikrai nera ziauriai pasikeites, bet as matau pokycius. Naujam partneriui zinant, jog turiu vaika, svarstai, ar jie apie tai galvoja. Nuo vaiko gimimo, kuriam yra 1,5metu, turejau seksa 1karta. Ir tai nebuvo kazkoks ypatingas kartas. Nei papildomai skausmingas, nei labai malonus. Zinoma, daug kas priklauso ir nuo partnerio. Po to karto, Ir norisi, ir nesinori tuo pat metu. Del to aisku, jaudinuosi, bet nusprendziau, kad susitiprinti savo pasitikejima, reikia pradeti sportuoti, kad bent del savo kuno jausciausi uztikrinta.
Urtė
Pirmasis seksas po natūralaus gimdymo man ir buvo pirmasis, juk vagina visiškai nauja! Deja, aš to nesupratau net kelis mėnesius pilnus nepasisekusių bandymų ir itin skausmingų lytinių santykių, siekiant susigrąžinti jau išdirbtą, iškaltą atmintinai iki gimdymo intymumą. Jaučiausi nenormali, sužalota ir kalta dėl to, pasirįžusi niekada nebejausti malonumo šioje stityje, juk vyrui jau viskas ok, tai tik mano problema. Tik vėliau supratau, jog pirmiausia turiu pati susipažinti su savimi, priimti naują kūno vietą. Masturbacija labai padėjo. Tyrinėti save, naujus pojūčius, pamilti randus. Pokalbis su vyru ir ieškojimas naujų intymumo formų taip pat labai svarbu. Abu turėjome aiškius lūkesčius kaip seksas turi atrodyti, sumažinus juos iki minimumo pradėjome ieškoti vienas kito iš naujo. Tai tikri pirmi kartai. Šis etapas yra netgi labai žavus, kupinas nuotykių ir nežinomybės jaudulio. Tik svarbu jį suprasti ne kaip nepasisekusį tesinį senojo lytinio gyvenimo (kaip čia taip juk buvau profas ?!) o kaip ieškojimų, tyrinėjimų metą.
Asta
Sveikos 🙂 Busiu pirma is daugelio “tylinciu” po gimdymo moteru, kurios pagimde /gimdo sveikus virs 4kg vaikus naturaliu budu( naturaliais gimdymo takais) su “pagalba” ikerpant tarpviete. Viskas puiku , kol dziaugiames kudikiu, zindome iki 2m. Ir tada … o siaube! Santykiai nei skausmingi, nei “sausi”, be jokio pojucio/pojuciu kas buvo. Ir galvoji, kad taip ir turi buti, taciau vyras visai nebenori santykiu. Pradedi “ieskoti” priezasciu : gal yra kita, gal su manimi kazkas netaip, gal reikia keisti savo elgesi ir ieskoti rubrliu/zaisliuku, gal reikia per nauja studijuoti savo kuna… Kol po 5m. savigrauzos metu “netycia” suzinai , kad tavo naturalus takai “ kaip sulinys”, kad ir vyras nieko nejaucia … Nenori taves iskaudinti, tyli ir nieko nesako. O piliuliu gydyti isplatejusius takus nera! Operacija!!! Po operacijos – tas pats! Isgyventa operacija ir pooperacinis laikotarpis kaip po gimdymo su tarpvietes kirpimu ir siuvimu…Ir tada prasideda “kryziaus keliai” : ieskai informacijos visur, juk negali moteriske virs 35m. nuvysti kaip vienadiene gele. O pasirodo, Europoje( konkreciai Prancuzijoje), kelios dienos po gimdymo, ateina kinezeologe … maksties! Patikrina ! Pirstu !!!!( taip taip) Skiria maksta ( Kegelio pratimus) ir elektrostimuliacija tarpvietei 🙂
Atradau doc.ginekologes D.Bartkevicienes straipsni “Velvet” zurnale apie sia problema. Tarsi ikvepiau sviezio oro gurksnio, kad yra galimybe “istaisyti” hialurono injekcijomis, lazeriu…
Savo dukrai, kai klaus kaip gimdyti, turbut rekomenduodiu Cezario operacija, kad netektu pajusti “sulinio efekto” !
Barbora
Po gimdymo esu 10 mėn. Mylėjomės su vyru ne itin daug nes šiuo metu situacija ne visad leidžia. Esmė, kad ir mane per daug užsiuvo akušerė, kaip ginekoligė sakė – taip tobulai, kaip neplyšusios moters. Pirmi kartai buvo siaaaaaubingi, toks jausmas gyvą drasko. Ginekologės patarimas buvo kuo daugiau “treniruotis” su vyru, drėkinimas lubrikantu ir ypač tokiu, kuris ir vidun susipurškia ir neskubėti. Na ir situacija gerėja, kuo toliau tuo mažiau skauda 🙂 linkiu kantrybės 🙂
Sandra
Man tai labai skausminga tema, nes, dabar jau buvęs vyras, praėjus porai savaičių nuo gimdymo, kai net nebuvo sugijęs 3-io laipsnio plyšimas, mane išprievartavo. Nuo tada praėjo 4 metai, vis dar vien nuo minties apie sex’ą prasideda panikos atakos. Dauguma pažįstamų sako, kad pati kalta, kad per daug dėmesio skyriau naujagimiui.
Aibė
Tik negalvokit kad esate dėl to kalta! Nenormalu pateisinti vyrą, kuris šitaip pasielgė.
Laura
O siaube, Sandra… tai, kas Jums nutiko – niekaip nesusiję su Jūsų kalte. Net nežinau, kaip pavadinti žmogų, siekiantį vaginalinio sekso prievartos keliu ir dar su ką tik pagimdžiusia moterimi… tai, ką Jums teko patirti yra siaubinga. Teigiamai nuteikia bent tai, kad dabar (tikiuosi) galite jaustis saugi, nes jo nėra po vienu stogu. Stiprybės Jums!
Greta
Neklausyk pažįstamų, kurie sako, kad pati kalta. Vyrai taip pat būna jautrūs ir kantrūs, ir mylintys. Labai rekomenduoju kreiptis į specialistus, kurie padėtų užsigyditi žaisdas ir seksas vėl teiktų malonumą.
Indre
Sandra, tikrai nekalta. Ir siame straipsnyje ginekologe mini, kad santykius rekomenduojama pradeti praejus 4-6 savaitem po gimdymo, bei, rekomenduotina, po ginekologo apžiūros. O cia dar prievarta. Tik nekaltinkit saves! Izvelkite teigiamu dalyku sioje situacijoje – kad negyvenote su tokiu zmogum belekiek metu. Linkiu sutikti jus jaucianti zmogu, kuriam jus is tikruju rupit!
Greta
Mums su vyru ši situacija truko apie 4 metus. Gal kiek daugiau. Ir nesu tikra ar pilnai išsisprendė. Jau pirmojo nėštumo metu, staiga to sekso liko mažiau. Kaip vienoje komedijoje, vyras bijojo mylėtis su moterimi, kad nesužeistų vaiko 🙂 Bet iš tiesų net nežinau tikros priežasties, tiesiog darbas, mokslai, vestuvių organizavimas, poilsio nebuvimas, pradžioje maniau nuovargis to priežastis. Vėliau galvojau gal didelis pilvas nepriduoda seksualumo, viduje kankinausi, vyras konkrečių atsakymų niekada negalėjo duoti, kur dingo jo noras. Kiek ir pasijuokdavome, kad skleidžiu kokius feromonus, kurie užblokuoja jo seksualumą. Vaikui gimus to švelnumo į vienas kito pusę mums tikrai netruko, bet jau po mėnesio užsisukom bemiegėm naktim, rutinoje (vyras ir dirbo ir mokėsi) ir pirmą kartą pasimylėjom po 3 mėn. Ir viskas buvo ne taip blogai, šiek tiek su skausmu pradžioje, bet malonumu visumoje ir kitokiu. Tik tiek, kad seksas toks retas svečias ir liko pas mus, gal kartą ar kelis aplankydavo į mėnesį, gal rečiau. Ir vos po beveik metų kiek pradėjo grįžti aistra, bac antras nėštumas. Daug verkiau sužinojus, nes tik baigiau maitinti, su vaiku būnam 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę, be pagalbos, jokių romantikos vakarų. Šnekėjau su vyru, kad labai noriu, kad seksas nedingtų ir vėl. Ir “jis” vos atsiradęs, vėl iśėjo ilsėtis. Jau po metų gimus antram vaikui, viduje verkdavau krokodilo ašarom, kai sužinodavau, kad kiti ir su trim vaikais, dešimtmetį kartu vis dar mylisi, o aš ant rankų pirštų skaičiuoju, kiek kartų mes mylėjomės per metus. Šiek tiek atsirado laiko ir galimybių išeiti pasportuoti, pasirūpinti savo iśvaizda labiau, bet labai visko nepakeitė tai. Aš būdavau pirmoji einanti link sesko, bet jei pakeliui nusivildavau jo nenoru ir nusisukdavau, tai vyras turbūt lengviau atsidusdavo. Visi pokalbiai apie tai, vedė tik prie pykčio, pasiülymams paįvairinti seksualinį gyvenimą vyras likdavo abejingas (skamba lyg būtume senukai). Labai jo negaliu kaltinti dėl visko, kai reikia nuo ryto iki vakaro sulakstyti su dviem vaikais ir dar naktį nemiegoti, mano šnekėjimo toną pakeisdavo liepiamasis, rėkiamasis, pradingęs švelnumas, prisilietimai, nuogumas lovoje dviese. Kol priėjome iki pusmečio pykčio, t.y. sukantis rutinoje su dviem vaikais, pyktis išlįsdavo tik tada, kai jau be trikdžių, dviese pažveldavom vienas kitam į akis. Ir vieną tokią dieną, kada žadėjome daug reikalų susitvarkyti, o tiesiog prasėdėję mašinoje prasipykome belekiek valandų, išsižliumbiau, be konkretaus susitaikymo, tiesiog ramiai pavakarieniavome. Paleidome savo emocijų bombą ir kažkaip po truputį grižta švelnumas ir kiti gėriai drauge.
Mama
Mes su vyru turėjome aktyvų lytinį gyvenimą iki pat paskutinės gimdymo dienos. Gimdymas buvo gana lengvas, didelių plyšimų nebuvo, atsistatymas taip pat gan greitas. Kažkaip nei man nei partneriui net nebuvo minčių, jog po gimdymo gali kažkas pasikeisti. Vyras dalyvavo gimdyme, mate ir tai ką mato tik med.personalas. Po gimdymo niekas nepasikeitė, o jo teigimu tik dar labiau sustiprėjo jausmai. Lyt. gyvenimą pradėjome gan anksti ir tam nebuvo jokių trikdžių. Šiuo metu vaikučiui jau 3 metai, o mūsų gyvenimas lygiai toks pats (visomis prasmėmis), kaip prieš gimdymą 🙂
Brigita
As nezinau kiek tai susije su zindymu, bet vaikui 14men. Musu lytinis gyvenimas su vyru atsistato po biski. Is pat pradziu jis lauke tuos 3 menesius iki kol viskas sugis (dare cezari bei buvo didelis kraujavimas) taciau pirmas ir antras karta ir kiti kartai buvo skausmingi. To potraukio nelabai buvo. O vyras norejo ir dabar nori daznai nors as nelabai , nes vaiku rupintis reikia, rupesciu daug tenka tik ant mano galvos.. bet iki siol neprisileidziu dar pilnai jo artyn sekso metu. Kai bando paliesti krutis as vis atstumiu. Man vis galvoje sukasi, kad vaikas gi valgo is ten. Net nezinau gal baigus zindyti viskas kitaip pasikeis , nes kolkas dar pilnavertisko lytinio gyvenimo nejauciu
Goja
Po gimdymo nebuvo iš vyro puses noro mylėtis. Pirmus du mėnesius po gimdymo gijau, bet po to sekso neatsirado. Man, nors ir maitinau krutimi, nedingo potraukis, po mėnesio su puse jau norėjau mylėtis. Pasimylėjome kada vyras buvo pasiruošęs deja kiek vėliau. Didelio skirtumo nepastebėjau, skausmo nebuvo.
Balta
Jetau kaip liudna skaityti. As negimdziusi. Nesusituokusi. Draugauju neilgai. Skaitau ir kraupstu. Kaip taip galima. Kaip kokie spastai – isteki, pagimdai – ir kentek. Nera kur dingt. Baisu.
Davatka;)
O aš pakomentuosiu nepopuliariai. Tiek po pirmo, tiek po antro vaikelio gimdymo man visiškai nesinorėjo mylėtis, +/- 2 metus (maitinau abu iki 2,5m.) Ir tai irgi normalu. Ir sausumas buvo, ir tikrai neturiu savęs prievartauti dėl to, kad o gal vyras kitą susiras. Come on, moterys, juk ne miško gyvūnai esame. Iš mano patirties, tam tikras laikas be santykių tik į naudą abiems, paskui viskas kaip pirmą kartą, labai jaudina.
Thinker.
hmmm…sunkus gimdymas buvo.Pagimdžius susirgau depresija.Jaučiau tuštumą savy…nekalbant apie vagina…visa išdraskyta…Susiūta bet kaip, buvo palikta kabančių plyšimų likučių netoli tarpvietės kur įkirpo ir užsiuvo…ginekologė pati net akis išpūtė pamačius,kad ten baisu…tai ilgai į save ateit negalėjau.Dar ir dabar sunku,nesava tokia…galvoju apie operaciją,bet viskas finansai.Kai yra vaikų nelabai tu svarbi belieki.Gyveni ir kenti pati sau.
Justė
Negimdžiusi, su antra puse kartu virš penkių metų. Iš komentarų matosi kad visaip visoms ir visiems būna. Man pačiai kyla klausimas kaip būtų su mūsų santykiais, nes jie yra labai gweri visose sferose. Žinom kad vaikutis viską apverčia aukštyn kojom. Pamąstau kad svarbu nepiršti savęs, Thinker, tu esi svarbi ir tik tu sau tai gali priminti! Svarbu nepamiršti ir vyro ir santykių. Nemanau ir matau kad tai nėra lengva, bet manu įmanoma. Jau esame pragyvenę didelę krizę kai aš turėjau sveikatos problemų o tai įtakojo seksą, nes tiesiog dėl fisinio skausmo negalėjau turėti vaginalinio sekso (bet skausmas nebuvo vaginoje), bet tikrai yra būdų, ir priemonių ir svarbu supratingas vyras ir kalbėjimas. Turiu vilties ir noriu padrąsinti negimdžiuses kad viskas gali būti gerai!
Žmona
O mes su brangiuoju nuo 8 mėnesio besilaukdami, svajojom apie normalų, judrų seksą. Tokį kur nėra pilvo, kur žmona nesiridena kerėpliškai lovoje kaip nugaišęs banginis. Ir taip tiek su pirmu tiek su antru vaikučiu. Pirmasis gimdymas baigėsi cp. Tai randai tik moraliniai. Sausumas išgydomas lubrikantais, o kūdikio neramumas mamos pienu. Tik va gerai baigdavosi tik JAM… Užtruko gerą pusmetį kol iš naujo išnagrinėjom pasikeitusį geismo žemėlapį.
Antras kartas baigėsi su gamtos patepimu – natūraliai , kirpo, siuvo. Randai ne tik moraliniai. Meilės norėjosi iki mėnulio ir atgal. Gydytoja leido ( na gerai, nesulaukėm vizito) bet nieko neatsitiko. Skaudėjo, ir nuojauta kužda dar skaudės ilgokai, bet bendru sutarimo treniruotės vyksta, nes taip vienas kito pasiilgom ir taip gera vėl panagrinėti kartu tą geismo žemėlapį . Kantrybės visoms.
Pingback: Kaip išsaugoti lytinį gyvenimą, kai turi vaikų? Psichologės patarimai Nebegėda.lt
Mama
Skaitau savo mintis,dukrai patarsiu tik cezario pjuvi😢
Pingback: Apie skausmą, kurį moterys jaučia sekso metu: priežastys ir išeitys Nebegėda.lt
Pingback: Vaiva Rykštaitė. Kur dingsta seksas atsiradus vaikams (ir kaip jį susigrąžinti) Nebegėda.lt