Nuotraukos autorius Donatas Zazirskas

Mokyklos išleistuvės – šventė, po kurios, atrodo, klasiokus matysi dar negreit. Ypač tuos, su kuriais mažai bendravai, tačiau galbūt apie kuriuos svajodavai per pamokas, laukdavai pasisveikinančių, o susidūrus žvilgsniams išraudonuodavai. Galbūt šventės metu atrodys, jog tai paskutinė ir geriausia proga atskleisti savo jausmus, išlaisvinti kamavusį geidulį. O kai pamatai, jog vaikinas dar ir pats prie tavęs prieina – pradedi nebemąstyti ir nori pasiduoti aistrai. Tačiau ar išleistuvės tikrai tinkamiausias metas išlaisvinti fantazijoms? Į šį klausimą atsako seksologė Laura Butvilaitė.

Ką mergina turėtų sakyti vaikinui, kai jis manipuliuodamas verčia atlikti kažkokius seksualinius veiksmus? Pavyzdžiui, sako, kad „visi jau tai darė“, „nesilaužyk“ ir pan. Kaip atsakyti?

Pradėkime nuo to, kad turime turėti savo viduje labai tvirtą įsitikinimą, kažką panašaus į tai:

„Aš tik pati sprendžiu, ką daryti su savo kūnu ir turiu visą gyvenimą išmėginti tai, ką noriu, su kuo noriu, kur noriu, kada noriu ir t.t. Ką kiti darė, ar ko kiti nedarė, man visiškai nėra rodiklis. Lygiai taip, kaip kiekvieną sezoną pasirodo naujos mados, bet aš visko neperku, aš atsižvelgiu į tai ir pasirenku, kas atitinka mane ir mano stilių. Aš įsiklausau į save – kaip emociškai jaučiuosi, ką man sako mano kūnas ir priimu sprendimą, kaip elgtis. Galiu nuspręsti, jog man reikia kur kas daugiau laiko suprasti, kaip jaučiuosi ir ko noriu, ir tokiu būdu nukeliu sprendimo priėmimą vėlesniam laikui.“

Kai savo autonomiškumą ir savo teisę pačiai priimti sprendimus, susijusius su savo kūnu, jaučiame labai aiškiai kaip savo prigimtinę teisę (nes tai ir yra kiekvieno iš mūsų prigimtinė teisė), tada žymiai lengviau šią teisę iškomunikuoti ir kitiems. Savais žodžiais, paprastai, kad nebūtų abejonių. Todėl labai siūlau visų pirma nuo to ir pradėti.

Bet vidinių nuostatų keitimas paprastai užtrunka, todėl, ko gero, visai naudinga turėti keletą paprastų instrukcijų:

• Dažniausiai tokie manipuliaciniai teiginiai, kuriuos naudoja spaudimą taikantys žmonės, jau savaime yra klaidingi. Galite sakyti kažką panašaus į tai: „netiesa, kad „visi tą darė“, nes aš to nedariau. Ir ne tik aš – pasaulyje yra daug žmonių, kurie niekados nesibučiavo, niekados nesilaižė, niekados neužsiėmė oraliniu/vaginaliniu/analiniu seksu. Tokių žmonių yra ir jų yra ne tiek jau ir mažai.“

• „Nesilaužyk“ – šitą žodį aš siūlyčiau naikinti iš kultūros apskritai. Viliojantis erzinimas, atliekamas su šypsena ir akivaizdžiu entuziazmu yra visiškai skirtingas dalykas, nei dvejonės ir nenoras užsiimti seksu. Deja, visa tai suplakama į vieną „nesilaužyk“. Jei viliojamai erzinate vyruką, tai tą aiškiai ir parodote bei teigiamai atsakote į jo iniciatyvą. Teigiamai entuziastingai. Vyrai irgi turėtų laukti teigiamo entuziastingo elgesio. Jei moteris dvejoja ar trūksta entuziazmo, reikėtų atsiklausti jos, ar ji tikrai to nori. Jei moteris dvejoja arba sako, kad jo nenori, tai čia nėra „laužymasis“, tai yra „ne“. Jei žmogus dvejoja, ar nori sekso, visada svarbu atsiklausti to žmogaus ir jau geriau priimti neigiamą atsakymą ar luktelti kito karto, nei tapti agresoriumi, kuris pats to nežinodamas privertė žmogų įsitraukti į nepageidaujamus veiksmus. Sutikimas seksui turi būti entuziastingas – abu žmonės turi norėti to džiugiai ir su visiškai aiškiu noru. Jei nėra entuziastingo „taip“, visa kita krenta į „ne“ kategoriją. Jei kas nors sako „nesilaužyk“, galima ramiai pasakyti kažką panašaus į tai: „aš labai aiškiai jaučiu, kad aš šiuo metu tam nepasiruošusi, ir jei tu ir toliau mane spausi, tavo veiksmai bus prieš mano valią. Dabar pat nustok. Jei nori, mes galime išgerti arbatos ir pakalbėti, tikrai nenoriu, kad nekaip jaustumeisi, bet jei sutiksiu su tavimi, tai aš labai blogai jausiuosi, tiek dabar, tiek dar kokius dvidešimt metų po to ir aš to labai aiškiai nenoriu.“

Kaip žinoti, kad leidusis į intymų ryšį su vaikinu, vėliau nesulauksi nemalonumų – pasakojimosi klasiokams ir kitiems draugams?

Manau, kad niekada iš tikrųjų negalima to žinoti ar būti garantuotam dėl bet ko. Deja, toks gyvenimas. Vaikinas netgi gali nenorėti niekam to pasakoti, bet netyčia leptelėti. Man šiuo klausimu atrodo svarbiau štai kas – kiek aš pati, kaip mergina, esu tikra dėl savo noro užsiimti kokiais nors seksualiniais veiksmais ir kiek jaučiuosi galinti tai daryti ir būti pati atsakinga už savo sprendimus, apginti savo poziciją ir pasirinkimus. Būtina pabrėžti, jog mums iš tiesų neturėtų reikėti „ginti savo pozicijos“ ar „garbės“ dėl savo seksualinio elgesio. Idealiu atveju mes neturėtume tų idiotiškų patyčių, teisimo pilnų apkalbų apie kitų žmonių asmeninį gyvenimą ir t.t. Tačiau panašu, kad labai daug kur merginos vis dar labai rizikuoja būti išjuoktos, pašieptos ir pan., jei koks nors vaikinas papasakos, jog užsiėmė seksu su ja. Tikiuosi, kad pamažu mūsų kultūra šiuo klausimu keisis ir kiekvienas iš mūsų rūpinsis labiau savo nei kitų žmonių seksualiniu gyvenimu (beje, kai asmeninis žmogaus seksualinis gyvenimas jį ar ją tenkina, paprastai nebūna nei ūpo, nei laiko teisuoliškai domėtis kitų seksualiniu gyvenimu).

Tačiau dabartinėmis aplinkybėmis, manau, jei baisu, jog kas nors sužinos apie jūsų seksualinę patirtį, derėtų neskubotai rinktis žmogų, su kuriuo mylėsitės – tada, kai jau žinote, kad jis ar ji diskretiški ir nenaudoja pigių pagyrų ar kitokių triukų, jog pasikeltų savo reitingą bendraamžių rate.

Manau, seksualinį gyvenimą galima pradėti tada, kai viduje jaučiate, jog taip, aš esu tam pasiruošusi, taip, aš jaučiuosi tam subrendusi, taip, aš suprantu, kad gali kas nors apie tai sužinoti ir aš suprantu, jog lytinis gyvenimas yra normali ir sveika kiekvieno žmogaus gyvenimo sritis. Todėl aš visų pirma priimu, jog manyje yra seksualumas, man dėl to ir smalsu, ir gera, noriu pažinti šitą savo pusę ir man nėra gėda prieš kitus žmones, nes man visų pirma nėra gėda prieš save. Mano santykis su savo kūnu yra mano santykis su mano kūnu – aš galiu pati priimti sprendimus ir atsakomybę, susijusią su jais. Tai reiškia, kad nepriimu sprendimų impulsyviai, pasirūpinu savo saugumu ir sveikata, moku pasakyti ir taip, ir ne.

Vaikinai turi suprasti, kad, jei jie nėra diskretiški ir išpliurpia, tai ir kitos merginos supras, jog ir su jomis jie gali taip pat pasielgti. Merginos turi suprasti, kad jei vaikinas giriasi, jog „ir tą, ir aną merginą padarė“ – nieko bendra su juo neturėkite. Tegu jis tą savo didelę burną aušina kažkur kitur. Ir neapsigaukite galvodamos, kad „jos tai buvo kurvos, dėl to jis taip sako, apie mane kitaip kalbės“. Ne. Jei vaikinas nepagarbiai kalba apie kitą merginą ir dar dalinasi pikantiškomis detalėmis, tai jis taip daro, nes negerbia moterų ir jūs jo pasaulėžiūros savo išskirtine natūra nepakeisite. Garsiai šaukiam „Next“ ir džiaugiamės, kad jis laiku prasižiojo. Bet analogiškos taisyklės galioja ir merginoms – tai, kas nutinka tarp jūsų ir kito žmogaus, turi taip ir likti, ypač jei ta informacija galėtų pažeminti kitą žmogų. Todėl, merginos, jei vaikinui kažkas nepasisekė sekso metu, nebūkite bjaurybės ir nekikenkite iš jo nesėkmių su kitomis draugėmis, nesvarbu, koks santykių kontekstas tarp jūsų. Jūs irgi nenorėtumėte, jog vaikinai juoktųsi tarpusavyje iš jūsų netobulo pasirodymo. Būkime pagarbūs vienas kitam – prieš seksą, per seksą ir po jo.

Yra paplitęs mitas, kuriuo kartais naudojasi kai kurie vaikinai, teigdami, kad sukietėjus varpai ir neejakuliavus, jiems skaudės ir taip negalima jų palikti. Ar tai tiesa? Ką tu manai apie tai?

Kartais tai gali būti tiesa ir tokiu bei visais kitais atvejais tam vaikinui visada gali padėti masturbacija – tegu nueina į tualetą ir padeda sau susitvarkyti su tuo skausmu. Į seksualinius veiksmus galima įsitraukti tik kai žmonės patys to nori, o ne dėl patiriamo spaudimo.
Beje, moterims taip pat gali būti nemalonus spaudimo/įtampos jausmas dubens srityje, kai yra stipriai susijaudinama ir nepasiekiamas orgazmas.

Moterims, kurios užsiima seksu dėl patiriamo spaudimo, tačiau iš tiesų to nenori, labai dažnai lytiniai santykiai būna skausmingi – dėl per mažos lubrikacijos ar dėl kitų priežasčių. Kartais po tokio spaudimo dėl psichologinio poveikio net ir kiti lytiniai santykiai būna skausmingi. Todėl spaudimas užsiimti lytiniais santykiais nėra tinkama priežastis jais užsiimti. Gali būti, kad sumažinsite jam skausmą, kurį jis pats lengva ranka (tiesiogine šių žodžių prasme) gali sau nuimti, o po to kankinsitės dėl skausmų ilgai ir nuobodžiai. Visgi tarp noro užsiimti seksu ir iki pasišlykštėtinos reakcijos yra visas spektras galimų variantų. Labai svarbu tai suprasti ilgalaikiuose santykiuose. Pavyzdžiui, jeigu partneris sekso nori, o jūs jaučiatės maždaug „nedegu noru, bet nepasakyčiau, kad nenoriu“, tai gali būti, jog įsitraukus į glamones tas noras ir pakiltų. Taip labai dažnai būna moterims, kurioms būdingas atsakomojo pobūdžio, o ne spontaniškas potraukis. Bet jeigu aiškiai nenorite ir būtų atgrasu įsileisti kitą žmogų į savo kūną, tai jokiais būdais savęs neverta prievartauti.

Kaip manai, ar girtas seksas per išleistuves su žmogum iš paralelinės klasės yra gera idėja ar ne? Ką reikėtų tokiu atveju turėti omeny?

Manau, kad girtas seksas niekada nėra gera mintis, nes labai gali būti, jog blaivioje būklėje seksui sutikimas nebūtų duotas, be to, didesnė rizika nesinaudoti ar netinkamai naudotis prezervatyvais arba kaip nors kitaip neplanuotai ar nesaugiai elgtis – pavyzdžiui, spermuotomis rankomis liesti vulvą ir vaginą, dėl ko galima pastoti, atlikti seksualinius veiksmus, kurių blaivioje būklėje nebūtumėte sutikusi daryti ir t.t. Girtoje būklėje galima neįvertinti ir kitų aplinkybių – pavyzdžiui, pasirinkti netinkamą vietą ir būti pastebėtiems kitų žmonių. Galiausiai, apsvaigusio kūno jautrumas iškreiptas.

Taigi, jei tai dar neįvyko, aš siūlyčiau per išleistuves užsiimti išleistuvėmis – atsisveikinti su bendraklasiais ir su mokytojais, pasidalinti prisiminimais, atsisveikinti su mokykla. Praleisti pusę išleistuvių besidulkinant su kažkuo iš paralelinės klasės gali būti linksma, bet iš esmės tai gali palaukti ir rytojaus, kitos savaitės ir t.t. Tačiau sprendimą galite priimti tik jūs patys. Tai jūsų teisė, jūsų kūnai, jūsų laikas, jūsų šventė.

Bet gyvenime visko pasitaiko ir jei jau taip nutinka ir tai netampa linksmu prisiminimu, tai neverta savęs graužti iki negalėjimo ir visaip bausti. Jei ir vėliau tai netaps linksmu prisiminimu, bus galima pasimokyti kaip iš klaidos: ko kitą kartą nedaryti girtoje būklėje ir kokių saugiklių imtis, jog tikrai taip neįvyktų. Tada šis nutikimas taps naudinga pamoka ateičiai.

Taip pat skaitykite:
„Ką verta žinoti apie pirmąjį kartą?“