Į viršų

Seksas be įsipareigojimų – vis dar gėda

Nuotraukų autorius Donatas Zazirskas
Tekstą atsiuntė mūsų skaitytoja.

Negalėčiau pasakyti, kad augau pernelyg griežtoje šeimoje. Man niekada nebuvo aiškinama, kad nekaltybė yra kažkokia nežemiška vertybė, o jos „netekimas“ mane kažkaip sumenkins ar pakeis. Ir niekuomet neteko girdėti kokių nors baisių stereotipų apie seksualiai aktyvias moteris. Vis dėlto, jau nuo mažų dienų man buvo ganėtinai suprantamai paaiškinta, kad per greitai į lovą gultis nereikia ne dėl to, kad galėtum prarasti nekaltybę, dorumą ar savigarbą, o tiesiog dėl to, kad gali būti palikta. Palikta ir, žinoma, tokiu būdu pažeminta. Išnaudota.

Žinojau, kad visos, man tą sakančios, norėjo tik gero. Tikriausiai po visu tuo retu priminimu slėpėsi baimė, kad man bus sudaužyta širdis, kad iš vaikino tikėsiuosi daugiau nei jis man gali (ar nori) duoti, seksui suteiksiu per didelę reikšmę, o mano ir partnerio požiūriai į tą patį aktą gali nesutapti. O galbūt netgi baimė, kad tiesiog besimėgaudama seksu pastosiu nuo to, kuris vaiko su manimi tikrai nenorės auginti. Ir vis dėlto, metams bėgant ir atrandant savo pačios seksualumą ėmiau suprasti, kad nesugebu mėgautis seksu (ir, tiesą sakant, netgi jo bijau), jeigu juo užsiimu ne ilgalaikiuose ir daugiau mažiau patikimuose santykiuose.

Kiekvieną kartą, užsimaniusi sekso (kurio nemenkas poreikis ir taip visuomet kėlė nemažą diskomfortą), ėmiau bandyti sau įrodinėti, kad jo be jokių įsipareigojimų būti negali. Gi kaipgi reikės suvokti faktą, kad pasimylėję daugiau nebesusitiksime? Nebandysime vienas kito pažinti? Į sau patrauklius vaikinus negalėjau žiūrėti kaip į vienos nakties objektus, vis tiek juose ieškojau savybių, kurios galėtų nuvesti į santykius. Pateisindama savo pačios geismą, ėmiau veltis į man ne visuomet malonius, dažnai nedžiuginančius, toksiškus ir mano (tikiu – jų taip pat) psichinei sveikatai atsiliepiančius santykius su man netinkamais, ne visuomet maloniais, kartais netgi emociškai smurtaujančiais žmonėmis, nes jie ėmė atrodyti patraukliau nei tiesiog paprasčiausias seksas be įsipareigojimų. Kai suprasdavau, kad toli gražu santykiuose nesu laiminga, paaiškėjus, kad nebūtinai esame suderinami ir kad nebūtinai noriu santykius tęsti, bandydavau juose likti bene per prievartą, taip bandydama save įtikinti, kad jie nebuvo pradėti iš paprasčiausios baimės, kad vienos nakties nuotykis ar nereikšminga, vienkartinė geismo išraiška pavers mane pasileidėle. Seksą ėmiau demonizuoti, o savo geismo bijoti, bandydama sau paaiškinti, kad geriau jau kankinsiuosi bloguose santykiuose, kuriuose galėsiu patenkinti bent jau savo poreikį reguliariai mylėtis, nei tiesiog surasiu žmogų ar žmones, kuriems tiktų tokie patys susitikimai be įsipareigojimų.

Kai bent šiek tiek susivokiau, kad pati priimu destruktyvius sprendimus, padariau didelę pertrauką tiek nuo santykių, tiek nuo sekso, bandydama tiesiog susidėlioti jausmus ir mintis, bandydama rasti būdą tiek savęs, tiek kitų nebeskaudinti netikusiais santykiais su netinkamais žmonėmis. Galiausiai vis tiek ėmiau jausti kuriam laikui sąmoningai nuslopintą, bet niekur nedingusį poreikį mylėtis. Stebėdama priešingos lyties atstovus ir suvokdama, kad savo pačios gijimo ir susivokimo proceso metu iš man patrauklaus vaikino nenoriu nieko daugiau nei paprasčiausio kūniško malonumo, kažkoks balselis pasąmonėje ėmė busti ir pradėjau bijoti to, kad vaikinas, iš kurio nenoriu nei santykių, nei vaikų, nei vestuvių (nes kurgi daugiau, jei ne tuo keliu seksas turėtų nuvesti?), nei apskritai ko nors daugiau nei sekso, vis tiek kažkokiu būdu gali manimi pasinaudoti. Palikti. Išduoti. O gal tiesiog pasijuokti ir kitiems papasakoti apie mano palaidą būdą. Nes tikriausiai tik tokia ir galima vadinti moterį, kuri nori sekso (o šiuo atveju dar ir, o dangau!, tik sekso), tiesa? Pasileidusia. Ir, kai galiausiai drįsau žengti žingsnį, kai priėmiau savo seksualumą ir norą mylėtis kaip paprasčiausią poreikį, galbūt net kaip būdą išsikrauti ir atsipalaiduoti su man patraukliu žmogumi, situacija pasikeitė.

Norėčiau pasakyti, kad staiga supratau, jog sekse be įsipareigojimų nėra nieko ypatingo ir kad staiga pasijaučiau laisva ir laiminga, galėdama nei savęs, nei jo nevaržyti netinkamuose santykiuose. Vis dėlto, jau važiuodama namo ėmiau jausti anksčiau nepatirtą gėdą, kad aš buvau ta, kuri pasinaudojo. Ėmiau galvoti apie visas drauges, kurios verkė man ant peties ir kurioms pyliau vieną taurę vyno po kitos, kai jos perpasakojo kiekvieną žingsnį ir kiekvieną reikšmingesnį pokalbį su tuometine simpatija, bandydamos aiškintis, kodėl jis po tos stebuklingosios pirmosios nakties nebeskambina, nebe(at)rašo? Bandžiau, savo pačios baimei, galvoti, kuo aš esu geresnė už tuos, kurie jas įskaudino. Pati ėmiau galvoje perkratyti kiekvieną žingsnį, kiekvieną reikšmingesnį pokalbį. Ar išankstiniu, kurį laiką trukusiu bendravimu, leidau jam patikėti, kad tai, kas tarp mūsų įvyko, buvo kažkas daugiau nei tiesiog sueitis, kurios nereikėtų sureikšminti? Ar siunčiau jam signalus, kuriuos jis galėjo perskaityti ne taip? Ar pasakiau kažką, ką jis galėjo interpretuoti netinkamai, kas galėjo sukelti jo viltis? Ar tai, kad buvau draugiška ir maloni, o ir vos susitikusi nėjau tiesiai „prie reikalo“, galėjo būti suprasta kitaip, nei planavau? Ar gali būti, kad man nebenorint susitikti ir apskritai nenorint tęsti bet kokio bendravimo, jis bus tas, kuris pasijaus išnaudotas? Galiausiai ėmiau jausti ir baimę. Apie tai, kam jis, įskaudintas ir piktas, gali papasakoti. Apie tai, kaip galiu paveikti jo psichologinę būklę. Situacijoje, kurioje tikriausiai turėjau jaustis pagaliau įgalinta klausyti savo poreikių, vis tiek nesugebėjau iš formulės išmesti kito žmogaus, o ir savo pačios jausmų ir emocijų.

Pati save guodžiu, kad tai, kaip pasielgiau aš, tiek vaikinai, tiek merginos daro kasdien. Ir vis dėlto, iš vaikystės atsineštas stereotipas, kad nerūpestingu ir su santykiais nesusijusiu seksu gali mėgautis nebent vaikinai (ir tai, ne patys tinkamiausi tokiai save gerbiančiai merginai ir tikrai ne tie, su kuriais pagal mamų ir močiučių gero linkinčius pamokymus nori turėti ką nors bendro) iki šiol neleidžia man ramiai priimti savęs tokios, kokia esu. Norėčiau pasakyti, kad man nebegėda. Dėl savo norų, dėl poreikių, dėl geismo. Norėčiau žinoti, kaip sugrįžti iš ten, kur stereotipai, baimė, pasimetimas ir aplinkos spaudimas mane nuvedė. Kol kas vis dar negaliu. Vis dar gėda.

Nebegėda.lt- viskas apie kūną, seksą ir santykius.

Komentarai (21)

  • Migle

    Skaiciau ir nesupratau nieko. Negeda dulkintis, cia tokia esme? Sita ispazintis ne apie seksa. Manau mergina dar jauna, iki 25 ir truko ne sekso, o apkabinimo.
    Esu labai liberali, bet tikiuosi vienos nakties seksas netaps norma. Kartais geda yra butina, kai saviverte maza, tada geda yra paskutine styga laikanti nuo beprotybes.

    reply
    • Salomėja

      Atleisk, bet tavo liberalumas ir baigiasi ties žodžiu „bet“. Yra labai smagu visažiniškai supaprastinti situaciją, sakyti, „oi, mergina dar labai jauna ir nieko nesupranta“ ir taip „pasismaukyti“ savivertę, nes tu žinai, kaip viskas pasaulyje sudėta ir ko reikia gėdytis, o ko ne. Manau, kad šios išpažinties tikslas ir yra leisti sau bei skaitytojams išsilaisvinti iš tokių gėdos demonų ir stereotipų, kuriuos, deja, toliau skatini šiuo komentaru.

      reply
  • Ieva

    Sveika, labai ačiū už tekstą! Nešiojuosi daug panašių minčių, ypač – apie išnaudojimą, kurį mini teksto pabaigoje. Nesakau, kad tuos klausimus išsprendžiau, ar bent jau tobulai, bet paskutiniu metu esu didelė šalininkė radikalaus atvirumo ir pokalbio, ko vienas iš kito norime – nenoriu palikti jokių palaidų (heh) galų ir pasakau tiesiai, bet gražiai, kaip tą sueitį mačiau, jei nieko daugiau nenoriu ir manau, kad gali nebūti 100% aišku. Dar turbūt nepriėjau prie brandos lygio, kur šis pokalbis įvyktų prieš santykius, bet tai tikslas 🙂 kol kas net po visko pasišnekėjus pasidaro daug lengviau. Šiaip, manau, čia consent – sutikimo seksui – niuansas, tik iš emocinės pusės. Sėkmės tau, ir smagių pažinčių, kai jų norisi 🙂

    reply
  • Adelė

    Kažkaip paskaičius tekstą prisiminiau filmą „Nimfomanė“…
    Perskaičiau ir… Labiausiai norėtųsi palinkėti teksto autorei atrasti MEILĘ SAU! Nes taip save „dalinti“ kiekvienam pirmam pasitaikusiam žmogui, mano nuomone, jau yra ženklas, kad žmogus savęs nemyli ir prie darnaus bei harmoningo santykio su savimi tikrai neprives. Toks savęs dalinimas ir nuveda prie destruktyvių sprendimų (kaip pati autorė ir minėjo), savęs smerkimo, teisimo ir gedos jausmo.
    Kai atrandi meilę sau, tu nesmerki ir neteisi savęs, tu tiesiog priimi save koks esi ir tampi laimingas, kad būtent toks- savitas ir išskirtinis esi, nes visi mes skirtingi, bet MEILĖS reikia visiems. O kaip tave gali kas nors mylėti, jei tu pats savęs nemyli???
    Ir pabaigai, labai norėtųsi visiems (-oms) palinkėti užsiimti MYLĖJIMUSI, o ne SEKSU. Tai du LABAI skirtingi dalykai dvasine ir net fizine prasme!

    P.S. Norėtųsi paskatinti visus (-as), dažnai partnerius (-es) keičiančias merginas ir vaikinus, nepamiršti į metus bent kartą ar du apsilankyti pas ginekologus apžiūrai. Rūpinkimės SAVO ir KITŲ sveikata bei gerove. AČIŪ!

    reply
    • Beata Tiškevič

      Hmm, ką aš žinau, ar verta vieniems kitus „auklėti“. Žmonės gyvena, kaip jie mato gyvenimą, o jeigu dar išdrįsta tuo pasidalinti, tai yra labai puiku, sveikintina. Visi juk esame procese.

      reply
      • Gintare

        Nematau kur čia rašančioji dalina save „kiekvienam pirmam pasitaikiusiajam“. Ir apskritai Adelės komentare matau prieštaras – jei myli ir priimi save, priimi ir savo tą geismo pusę, ir jei ji tau sako, kad nori pasimylėt su tau patinkančiu žmogumi be tolimesnių įsipareigojimų, kame problema, kur čia nemeilė sau? Ir puikiai suprantu tuos kylančius jausmus dėl to, kaip būsi priimta po to, baimę, kokį įvaizdį paliksi jam ir gal kitiems, tačiau manau kad čia dalis kainos, kurią mokame dėl seksualinio išsilaisvinimo, ir noris tikėti kad su laiku ta kaina darysis natūraliau priimama ir nebe tokia badanti į pašonius.
        Kas liečia pasitikrinimą pas ginekologą, labai pritariu, čia visiems sveika ir patartina!

        reply
  • Guste

    Idomus tekstas, tinkantis mano dabartinei situacijai ir priverte susimastyti, kaip jauciasi zmones sitoje pozicijoje. As esu priesingoje barikadu puseje – vaikinas nori tiktais sekso, o as pradedu jausti prisirisima ir simpatija. Ne pirmas kartas kai lieku iskaudinta, jog neva pati kalta, kad isimylejau bica, kuris tik „nori manimi naudotis“ (pasak draugiu). Taip, jis man pasake is pat pradziu, kad nesitikeciau santykiu ir as zinojau, kad bus blogai jei prasidesiu su juo. Bet kartais imi ir nepaisai logikos, draugu patarimu, praeities isgyvenimu, ir manai, o gal sikart bus kitaip.

    Nezinau kaip elgtis man toliau…jis ziauriai fainas kaip draugas ir matau, kad nori ir jis bendraut toliau. Bet vakar sake, jog nori siek tiek prilaikyt atstuma ir neprisirist per daug. Palaikau minti, kad seksas be isipareigojimu yra gerai ir kazkas kitokio nei su ilgalaikiu partneriu. Is pradziu bijojau ir as, jog zmones kreivai ziures, bet supratau, kad labiau pati apsikraunu bereikalinga kritika. Jeigu man smagu ir gerai, kodel turetu rupet ka mano kiti? Svarbiausia nekaltinti saves ir nekalt sau i galva, jog darai kazka „ne doro“. Kol sirdies neskauda, tol dziaukites! Man jau pradejo skaudeti ja, tai nezinau kaip cia bus 😀

    reply
  • Liuka

    Kai buvau paauglė mane siaubingai žavėjo vienos nakties nuotykiai, maniau kaip nuobodu turėtų būti praliesti visą gyvenimą su vienu žmogum, būtent seksualine prasme man tas buvo nesuprantama. Norėjau matyti įvairius kūnus, sužinoti kokie vieno ar kito žmogaus seksualiniai įpročiai, manieros, norėjau išbandyti viską, bet… labai ilgai buvau nekalta. O kai pagaliau praradau nekaltybę, praradau ją su labai svarbiu žmogumi, apie kurį svajojau kelis metus iki tai padarant ir dabar mes jau tris metus užsiimam nuostabiausiu seksu pasauly, kuris visada baigiasi mano orgazmu, tiesą sakant net nebematau kitų žmonių kaip seksualinių objektų, nebegalėčiau įsivaizduoti jų nuogų, įsivaizduoti jų mylintis (apie tai anksčiau fantazuodavau, tiek apie merginas, tiek apie vaikinus). Bet vis dėlto, suprantu kad ne visų istorija ir poreikiai kaip mano ir visiškai to nesmerkiu, man tik kyla klausimas kodėl kaskart tai daryti vis su kitu žmogumi jei galima susirasti tiesiog vieną partnerį vien dėl sekso. Susitarti dėl neįsipareigojančių santykių, kuriuos bet kada galima nutraukti. Tai būtų žymiai saugiau dėl lytiškai plintančių ligų ir taip pat su tokiu žmogum, nors ir be meilės, tačiau galėtų vykti vienas kito kūnų pažinimas, kas veda prie geresnio sekso, juk tam reikia laiko, bendravimo.

    reply
  • Ieva

    Dėkui už tekstą! Norėtųsi daugiau tokių tekstų, kalbančių skaitytojų lūpomis ar netgi sutelkiančių kelis autorius-skaitytojus. Kreipiuosi į Nebegėdą su prašymu pasidalinti vertingais patarimais ir žiniomis tarpusiavio santykių temomis. Ypač laukiu teksto apie santykius per atstumą! Manau, kad ši tema ypatingai aktuali šioje judančioje, bėgančioje visuomenėje, kurios neberiboja sienos.

    reply
  • Karolina

    aciu uz teksta! tikrai zinoma patirtis : ) as, manau, irgi vis dar esu procese siuo klausimu – tarsi tarp savo isitikinimu, kazkada girderu moralu, uzsispyrimo “as darysiu taip ar kitaip”, pamastymu apie savo ir kito zmogaus teises (teise i kuniskus malonumus, taip pat jo teise i sazininguma)… tai labai kompleksinis dalykas, imanoma vertinti tik tam tikru aspektu, bet ne bendra sprendima pateikti. hmm… man yra sake “prisimink, lad vienintelis brangiausias zmogus siam pasauly sau esi tu pati, nes pirmiausiai tau reikes buti su savimi ir laimeje ir nelaimeje”. Gal savanaudiska, bet siuo aspektu vertinti pasirinkima myletis ne su vienu partneriu vertinti lengviau. Tai sekdama, visuomet nuosirdziai stengiuosi buti sazininga su asmenimis, kuriais leidziu laika. Del to siulau pabuti “su savimi”, atsakyti klausimus sau, – kas tau yra svarbu, o kas tik aplinkiniu primestas tikejimas. Gal abejoniu sumazes… To ir linkiu!!!

    reply
  • E...

    Kai mums visoms dar yra tabu vienos nakties nuotykiai. O man jie nebuvo tabu visai, o kaip viskas įsisuko tai noras mylėtis su kitu žmogumi. Pirmiausia buvo keista ir nejauku ir bandymas suprasti kodėl aš taip elgiuosi, tačiau buvau studentė ir sakiau kad tai metas man. Turėjau ne vieną nakties nuotykį ir man jų buvo įvairių, tačiau tos patirtis man atskleidė detales apie bernus, ko jie siekia kad tave įsiverstų į lovą, o jie moka manipuliuoti mūsų emocijomis. O aš bent kelis kartus pasinaudojau jais, nes kodėl gi ne, nes man patinka seksas. Aš savęs nelaikau žemos savivertės mergina, aš norėjau tyrinėti, kad rasčiau ir atrąsčiau. Tai kai kitos merginos smerkia tas kurios tai daro, manau viduje bent šiek tiek pavydi. Kažkada viena draugė pasakė, kad pati turėjo tą vienos nakties nuotykį ir paklausė kaip aš sugebu. O aš sugebėjau, nes buvo fun, o dabar kai mokslai baigti tai ir vienos nakties nuotykiai baigti. Tad nesmerkim vieni kitų, nes kodėl vaikinai gali o mes ne?

    reply
  • Gabrielė

    Be galo stipriai apkabinu ir gerbiu autorę už savo išsakytą nuomonę. Ačiū tau.
    O dėl pačio straipsnio.. Viena komentatorė rašė, jog, atsiet, tekstas nėra į temą ar kokia čia tema yra “negėda dulkintis“. Gėda ar negėda, tačiau dulkintis norim visi. Ir visiškai nesvarbu kokio esam amžiaus ir kokios lyties. Norėti lytinių santykių reiškia parodyti, jog esu sveikas ir noriu daugintis. Tokia mūsų fiziologija. Tačiau, kartais, po savo kažkokiais tai fiziniais poelgiais slepiama savo emocines nuoskaudas, neišspręstas problemas, svajones ar nuoskaudas. Siūlyčiau apie tai pamąstyti.

    reply
  • Giedrė

    Puikiai suprantu ne kartą šiame tekste minėtą sekso poreikį, bet tuomet gelbsti (bent iš dalies) puikioji masturbacija.. Nes, deja, bet vaikinai po vienos nakties nuotykio neturi jokių pasėkmių (dažniausiai), o štai panelėm, laimei ar nelaimei, ne viskas taip paprasta ir bent jau manęs netraukia galimybė pastoti nuo menkai pažįstamo vaikino, nors, kaip jau ir minėjau, sekso poreikis akivaizdus.. Bet kol kas jį malšinu masturbacija.

    reply
  • S Vic

    jeigu tvirtai zinai, kaip jautiesi ir kas esi, tada ok, bet ar tikrai zinai. todel geriau nepropaguoti vienos nakties iki kol atsakai sau, nes paprastai po islenda destrukcija, geda ir kiti nemalonus dalykai. nera nei geriau, nei blogiau tol – kol tau paciai nera. tik reiktu nepamirst STD ir HIV.

    reply
  • Agota

    Ačiū už tekstą. Pati esu turėjusi keletą „one night stand’ų“. Ir aš suprantu, tą gėdos jausmą, kai galvoji, kad tiesiog pasinaudoja kažkuo, nes aš jau jaučiau jį. Pati nelaikiau nekaltybės kažkokia didžiulė vertybė, ar garbe. Apskritai, nesijaučiau kažkokia kalta po pirmo karto, nes nepadariau jokio nusikaltimo, o tiesiog mylėjausi su vaikinu (plius jau net ne straipsnis buvau). Pridėkime prie to, jog pirmas kartas taip pat buvo vienos nakties nuotykis. Dabar rašydama galvoju, jog turiu jaust gėdą ar sąžinės graužatį dėl to, bet, tiesą sakant, neturiu jokių priekaištų sau, nes tai buvo patirtis, kurią smagu atsiminti. Juk galų gale abu likom patenkinti po to, nors nesakau, kad tai buvo įspūdingiausia seksualinė patirtis, kokią esu turėjusi. Nesiūlau visoms pasaulio moterims eiti, čia ir dabar, ir su bet kuo permiegot. Nes visos ir negalėtų, kadangi pas mus, moteris, viršų visada paima jausmai. Ir jei nejauti tą akimirką, jokios simpatijos, jokios kibirkštėlės, aistros ar kokio kito jausmo kitam asmeniui abejoju ar išeis, koks nors malonus dalykas. Kalbu visiškai sava patirtimi. Visus kartus norėjau, visus kartus vaikinai man patiko, kad ir tą akimirką. Apie kitą rytą nesvarbu, nes visi turim savus gyvenimus. Ir nėra blogo, nusikalstamo čia. Tiesiog smagus laiko praleidimas. Žinoma, nereikia pamest galvos ir visada pagalvot apie saugumą. Galiausiai, gal nuskambės tai ir nelabai gerai, bet jeigu mes kalbame apie lygybę tarp moterų ir vyrų visur ir visada, tai kodėl yra atlaidžiau/palankiau žvelgiama į vyrus, kai kalbama apie seksą? Juk, jei vyras per vieną naktį sugeba per miegot su dviem skirtingoms moterimis, tai jis tikras ‘mačo’, bet jei moteris per miega per vieną naktį su dviem vyrais (skirtingų metu), tai jau ji šliundra? Nežinau, kažkaip nelygu: galbūt dėl gėdos..

    reply
  • Negėda.

    Esu turėjus tarnybinį romaną (su bendradarbiu abu puikiai žinojom, kad tai tik pokalbiai ir seksas, daugiau nieko nebus) ir “one night stand”. Abiem pasibaigus nejaučiau jokios gėdos. Tarnybinis romanas truko pusę metų, buvo karštas, bet ir tuo pačiu gydantis sielą pokalbiais (bet čia jau atskirą ilgą istoriją galima parašyt). O antras variantas buvo paprasčiausias noras sekso, abiem buvo gera ir… tuo ir baigėsi. Daugiau nei matėmės, nei bendravom. Tas asmuo tiesiog nereikšmingas įvykis gyvenime. Moterys linkusios labiau prisirišti, todėl gali kankinti kaltės jausmas po nuotykių. Vaikinams tai kur kas paprasčiau – permiegojau ir bye! Galbūt reiktų iš jų išmokt to legvabūdiškumo, nesureikšminimo…

    reply
    • Beata Tiškevič

      Manau, kad moterys nėra linkusios labiau prisirišti, bet mus tiesiog nuo mažens socializuoja, kad seksas mus pažemina, nes mumis „pasinaudoja“, „išnaudoja“, tai mums „atima nekaltybę“ ir mus vadina paskui „šliundrom“, tai ir pradedam bijot, saugotis. Paskaitykit vien kiek čia moralizuojančių ir teisiančių komentarų, linkinčių „nešvaistyti savęs“.

      reply
  • Laura

    Ar tikrai linkėjimas „nešvaistyk savęs“ yra teisingas? Asmeniškai aš mėgstu seksą. Taip, man tikrai patinka mylėtis ir man to reikia. Ir nemanau, kad aš „švaistau save“ tai darydama ne su vienu pastoviu partnerių. Paskaitų literatūros teksto pavadinimą „seksas be įsipareigojimų“. Nemanau, kad tai reiškia tik vienos nakties nuotykius su pirmu pasitaikiusiu. Pas mane seksas be įsipareigojimų – turiu tai vieną, tai kitą partnerį, kuris man tuo metu būna reikalingas tik tam. Jokių romantiškų pasivaikščiojimų, jokių planų apie bendrą ateitį, tiesiog pokalbiai su draugu ir seksas. Viskas. Kelis mėnesius vienas, kelis nei vienos, kelis kitas, ar net pakaitom tai vienas tai kitas. Žiūrint koks tuo metu norisi. Ir kodėl gi ne?

    reply
  • Liepa

    IR MOTERYS MEGSTA SEKSA. Zmones, kurie bando ikisti moterims i galva, kad jos, del kazkokiu neaiskiu priezasciu, turi slopinti savo seksualini potrauki, apsiginkluoja frazemis “isdalinsi save”, “liksi isnaudota”.
    Bet klasusimas yra, ka tiksliai as “isdalinsiu” tiems vyrams, su kuriais permiegosiu? Ir kaip as liksiu isnaudota, jeigu pati gausiu, ko noriu?

    reply
  • Rasa

    Sveiki, labai ilgą laiką neturėjau pastovių santykių. “One night stand’ai” buvo nerealu! Iš pradžių kilo mintis, kad gal nepadoru, bet nerandau nei vieno argumento kodėl 🙂 nes tai mano kūnas ir gyvenimas, nes prieš nieką man nereikia aiškintis, nes aš “grown ass women”. Apie išnaudojimą nekilo mintis, nes dažniausiai tie bičai būdavo patyrę “one night stand’eriai”, o jie yra dažniausiai gražūs ir puikiai žino, ką daro ir nekildavo nei vienai pusei klausimų: o kas toliau? O gi nieko, atsipalaidavom, gerai praleidom laiką, išsiskyrėm gražiai minėdami vienas kitą. Turbūt tomis akimirkomis jausdavausi laisviausiai ir stipriausiai, nes tai būdavo mano sprendimas. Tai buvo nuostabi patirtis. Bet jei jums šlykštu, nuo vienos nakties nuotykiu, tai tikrai nesivelkit :). O dabar aš laimingai ištekėjusi ir rašau šią žinutę migdydama savo dukrytę, kuri tikiuosi bus seksualiai laisva. Taika.

    reply
  • A.

    Sveikos ir sveiki. Įdomu skaityti kiekvieno žmogaus asmeninę patirtį, apie kelionę į save. Tačiau norėtųsi išklausyti ir seksologo-psichoterapeuto nuomonę, kaip specialisto. Galėtume pažvelgti ir iš mokslinės pusės. Tuomet ,, teisėjai“ nebeteistų, o,, kaltinamiesiems“ nebereikėtų gintis 🙂

    reply

Komentuok

Paremk Nebegėdą →