Kelios rekomendacijos pavargusiems nuo „tikrojo vyriškumo“

Iliustracija: Rugilė Merkevičiūtė

Feminisčių nuolat linksniuojama „patriarchalinė visuomenė“ ir tai, ką ji su mumis padarė, prisidėjo ir prie vyrų emocinės negerovės. Patriarchalinėje visuomenėje yra dvi lytys, kurios turi savo labai aiškias vietas ir pozicijas. Kadangi žmogus yra gerokai daugiau negu jo lytiniai organai – tikriausiai visi pasaulyje gyvenantys žmonės į tuos patriarchalinės visuomenės rėmus netelpa. Kuo labiau žmogus netelpa – tuo daugiau kančios jam gali sukelti konservatyviai nusiteikusi visuomenė.

Lietuvos visuomenė yra vis dar konservatyvi, turinti aiškių lūkesčių ir apibrėžimų, kaip turi elgtis ir atrodyti moteris, bei kaip turi gyventi vyras. Apklausose paaiškėjo, jog mūsų šalies gyventojai mano, kad vyras turi uždirbti daugiau negu jo partnerė, taip pat vyrai turėtų būti labiau vyriški, dauguma apklaustųjų tikino, kad vyrai turi būti raumeningi.

Šie ir kiti lūkesčiai, taikomi vyrams, siejami su prastesne vyrų emocine sveikata. Nes atviras savo jausmų komunikavimas, ieškojimas pagalbos, ištikus krizei, vis dar neįtelpa į „tikro vyro“ rėmą. Tai yra labai pavojinga, nes statistika rodo, kad į priklausomybes daug dažniau linkę vyrai. Jie žudosi, griebiasi fizinio smurto, patenka į įkalinimo įstaigas dažniau nei moterys. Jie trumpiau gyvena, dažniau renkasi rizikingą elgesį ir rečiau siekia aukštojo išsilavinimo.

Labai svarbu, kad dėl šių aspektų Lietuvoje daugėja iniciatyvų ir kūrinių, perkuriančių tradicinį vyriškumą. Šiandien pristatome kelis jų.

Donato Paulausko knyga „KAM REIKALINGI VERKIANTYS VYRAI“

Kam reikalingi verkiantys vyrai – lyčių studijų dėstytojo, rašytojo, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos eksperto Donato Paulausko esė rinkinys apie tai, ką reiškia būti vyriškos lyties atstovu mūsų visuomenėje ir stebėti kitų šios lyties atstovų elgesį. Donato pateikiamos situacijos – puikiai atpažįstamos, mano draugai dalinosi su manimi, kad skaitant šią knygą jiems atrodė, kad tai – jų istorija, – dėl to labai lengva suprasti tai, ką nori pasakyti Donatas. Autorius kelia klausimą kiekvienai situacijai: kodėl taip yra? kodėl mes taip elgiamės? Jis jus pakvies paanalizuoti falus, paišomus sąsiuviniuose ir ant sienų, kodėl vienu metu paauglystėje artimos berniukų draugystės nutrūksta, nes tai laikoma „gėjiška“ ir, kodėl tiek daug moterų gyvena su visiškai niekam tikusiais vyrais.

Mariaus Repšio knyga „HERAKLIS“

Marius Repšys – talentingas ir vienas žinomiausių Lietuvos aktorių, pelnęs visuotinį pripažinimą, atlikęs Vandalo vaidmenį Oskaro Koršunovo spektaklyje „Išvarymas“. Marius yra puikiai įvaldęs kovos menus, jam nebaisu, esant reikalui, riebiai nusikeikti, jo kūnas – raumeningas, išpuoštas tatuiruotėmis, o galva periodiškai būna skusta. Aktorių garbina ne tik elitiniai teatro mylėtojai, bet ir paprasti kiemo bernai, šnekamojoje kalboje vadinami „marozais“. Jiems įtikti nėra lengva. Jų žvilgsnis yra kaip „tikrojo vyriškumo“ matas – labai griežtas, į jį taip lengvai nepataikysi, tačiau Marius visiškai pataiko.

Ir tuomet Marius parašo tokią knygą, kurioje atveria savo vidinį pasaulį, kančias, abejones, psichikos ligą, bandymus nusižudyti. Rašytojas daug pasakoja ir apie savo vaikystę, dideles svajones, pastangas. Ši knyga yra didelės drąsos ir stiprybės įrodymas bei didelis žingsnis į lietuviško tradicinio vyriškumo perrašymą.

Alen Chicco

Per LRT, kurios publika taip jautriai reaguoja į bet kokias į normas netelpančias apraiškas, vieną šeštadienio vakarą ant scenos užlipa Alen Chicco. Makiažą pasidarė pats, scenoje stovi tvirtas, su ilgu sijonu ir dainuoja angelišku balsu. Kiekvieną kartą, rengdamas pasirodymą atrankoje į Euroviziją, jis sužibėdavo vis kitokiu stiliumi. Talentingas, kūrybingas ir nesislepiantis už nieko. Atlikęs savo kūrinį, jį kalbinusiai Ievai Zasimauskaitei ir tūkstančiams LRT žiūrovų papasakoja, kas yra drag kultūra ir kaip ji skleidžiasi Lietuvoje. Aš sau pagalvoju: „Pagaliau tas laikas atėjo,“ – kartais laikui ateiti tereikia vieno drąsaus ir talentingo žmogaus. Pagarba Tomui Alenčikui.

Levan Akin filmas „O tada mes šokome“

(Filmą galite pažiūrėti čia: žmonėscinema.lt )

Fantastiškai geras filmas, pasakojantis istoriją apie Merabą, šokantį Sakartvelo nacionaliniame ansamblyje ir svajojantį apie didžiąją sceną. Merabo charakteryje atsiskleidžia laukinė aistra šokiui, stiprybė, veržlumas ir didžiulis jautrumas, švelnumas. Jo nesutalpinsi į jokios lyties rėmą.

O kas jums padeda kitaip pažvelgti į tradicinį vyriškumą?

Komentuok

Nebegėda pateikiama informacija ir prekės yra skirtos asmenims vyresniems nei 18 metų.

Jei esate vyresni nei 18 metų, spauskite TAIP tuo pačiu patvirtindami, kad informacija bus skirta tik jūsų asmeniniam naudojimui ir bus saugoma nuo nepilnamečių.

Svetainėje yra naudojami slapukai ("cookies"). Plačiau apie slapukų naudojimą sužinokite čia.