Partneris (-ė) nekalba apie santykius. Ką daryti?

Nuotrauka: Cottonbro

Ne paslaptis, kad raktas į laimingus santykius yra komunikacija. Pokalbių vengimas užkerta kelią santykiams vystytis sveikai bei augti. Nepaisant to, yra žmonių, kuriems kalbėtis apie santykių problemas sunku, nesinori arba apskritai atrodo nereikalinga. Ką daryti tokiu atveju, jei partneris (-ė) nekalba apie santykius?

Kodėl mums reikia kalbėtis apie santykių problemas?

Pirmiausia apie santykius nekalbantis (-i) partneris (-ė) turėtų suprasti, kad normalu, jog kuriant santykius su mylimuoju (-ąja) būna nesutarimų ir konfliktų. Tačiau jei pasiliekame savo jausmus ir mintis sau, problemos poroje tik bręsta ir auga. Nenustebkite, jei vieną dieną jos išsiverš netikėtu sprogimu. Konstruktyvus santykių sprendimas visada yra tinkamas, tačiau ne visada lengvas kelias. Nepaisant to, sugebėjimas iškomunikuoti savo jausmus partneriui (-ei) tik pagerins tarpusavio santykius.

Kodėl partneris (-ė) nesikalba?

Nepamiršk, partneris (-ė) gali nekalbėti dėl įvairių priežasčių. Tai gali būti pasyvaus agresyvumo, vengimo ar noro parodyti galią ženklas. Tačiau nekalbėjimas nebūtinai blogas dalykas – gal partneriui (-ei) reikalingas laikas apmąstymams, refleksijai, o gal žmogus tiesiog mėgaujasi tyla.

Neigiamos priežastys:

  1. Pasyvi agresija. „Kartais partnerio nenoras kalbėtis gali būti nebylaus priešiškumo išraiška“, – sako terapeutas Dave Ortis. Tačiau, nors ir tylėdamas, žmogus padarys viską, kad sugadintų situaciją. Pavyzdžiui, vienas iš partnerių gali sutikti savaitgalį aplankyti uošvius, tačiau tuo metu visą laiką pratylės.
  2. Saugumas. Kai žmogus bijo bet kokios smurto išraiškos – žodinio, socialinio, emocinio, fizinio, seksualinio ar ekonominio – tyla gali būti naudojama kaip gynyba. „Tyla tampa saugi, – teigia Ortis. – Todėl auka mano, kad geriau jau patylėti nei pasakyti kažką, kas gali sukelti pyktį.“
  3. Vengimas. Tai gali būti susiję su pasyvia agresija, tačiau be priešiškumo jausmo. Tai – būdas pasakyti, kad tau nepatogu kalbėti šia tema bei nenori įžeisti partnerio (-ės) jausmų, todėl apskritai vengiate apie tai kalbėti. „Visos poros šoka šį šokį, – sako Ortis. – Vyresnės poros jau žino, ką galima išsakyti ir ko vengti. Tai būdas sumažinti konfliktų skaičių.“ Jis priduria, kad nors toks tylus vengimas paprastai nėra sveika bendravimo forma, kartais jis gali būti naudojamas siekiant išvengti pykčių dėl niekniekių, dėl kurių nėra prasmės pyktis.
  4. Taika bet kokia kaina. Ortis tai apibūdina kaip kopriklausomybę ir priduria, kad paprastai ši situacija atsiranda, kai vienas partneris suvokia, kad kitas turi žalingą, destruktyvų įprotį, tačiau nežino, kaip apie šią problemą prabilti. „Nekaltasis“ partneris neužsimena apie sunkumą ir taip įgalina kitą partnerį toliau elgtis nederamai.
  5. Galia. Tai yra emocinės prievartos forma, manipuliuojant auka, kad ši jaustųsi padariusi kažką blogo. Pavyzdžiui, tylusis partneris kitą ignoruoja ar elgiasi šaltai ir laukia, kol partneris ateis ir gražiuoju įkalbės pralinksmėti.
  6. Susimąstymas. Ortis įspėja, kad užsidarius su savo pykčiu, dėmesys bus sutelktas tik į tai, kas negerai tavo gyvenime. Kai užsisklendžiame savame pyktyje, priverčiame išorinį pasaulį suktis aplink mus ir tikimės, kad jis turi kažką padaryti, jog mus pradžiugintų. Užuot ieškoję teigiamo sprendimo kartu su partneriu (-e), marinuojamės savo kančioje. Tai gali sukelti stiprų kartėlį.  

Teigiamos priežastys:

  1. Apsvarstymas. Užuot karštai reagavus į situaciją, Ortis pataria tyliai viską apgalvoti, kad į aplinkybes galėtum žvelgti kuo objektyviau. „Kartais dėl savo impulsyvumo galime pridaryti dar daugiau bėdų.“
  2. Refleksija ir empatija. „Kai susieina du žmonės, dažniausiai susiduria ir dvi kultūros“, – primena Ortis. Kartais tylos reikia bandant suprasti partnerio (-ės) šeimą, iš kurios jis (-i) atėjo. Galbūt partneris (-ė) augo disfunkcinėje šeimoje, tad tam tikras elgesys ar žodžiai gali būti nesuvokiami ar nesuprantami. Tylos gali prireikti ir partneriui (-ei) stebėti savo elgesį ir kantriai stengtis jo vengti.
  3. Vienatvė. Ortis pastebi, kad kiekvienuose santykiuose yra trys žmonės: aš, tu ir mes. Jei neskiriame laiko pabūti vienatvėje ir neinvestuojame į savo emocinę sveikatą, rizikuojame perdegti. O tai gali pridaryti žalos ir santykiams. Jei atskirai nesame sveiki, kartu taip pat tokiais nebūsime.
  4. Meditacija. Tyla gali būti naudojama kaip būdas dvasinei ir emocinei brandai pasiekti.
  5. Mėgavimasis. Atmink, kad buvimas dviese su partneriu (-e) nebūtinai reiškia, jog turite kalbėtis. „Kartais gera yra tiesiog pabūti tyloje“, – aiškina Ortis.

Kodėl santykiuose svarbu spręsti konfliktus?

„Pokalbiai apie santykių problemas ir konfliktų sprendimas – vienas geriausių dalykų, kuriuos galite padaryti, kad užmegztumėte tvirtesnius santykius“, – mums sako terapeutė Kristin Rosenthal.

Jums nereikia būti tobuliems (-oms), kad būtumėte laimingi (-os). Tereikia geranoriškumo ir troškimo ištaisyti padarytas klaidas.

Pasak Rosenthal, daugelį laimingų porų nuo nelaimingų skiria gebėjimas ir noras spręsti sunkumus. Laikui bėgant tai padeda geriau suprasti vienas kito poreikius bei į juos reaguoti.

Susitaikymas – tai bet koks gestas: frazė, apkabinimas, atsiprašymas, draugiškas žvilgsnis – bet kas, kas palengvina tarp jūsų tvyrančią įtampą.

Daug kas priklauso nuo to, ar susitaikę matote vienas kitą kaip draugus. Net jei bandymas taisyti problemas yra nemalonus ar ne toks, kokio tikėjotės, tikėjimas jūsų santykiais padės gyti po konflikto.

Tavo gerumas ir tavo partnerio (-ės) sugebėjimas jį priimti padeda jums tapti sprendimo dalimi, o ne problema.

Ką daryti, kad kalbėtis su partneriu būtų lengviau?

Palengvinti pokalbį su partneriu (-e) galima įvairiais būdais. Svarbiausia viena – kalbėtis santykiuose būtina. Štai nuo ko gali pradėti:

Pirmiausia, apsvarstyk savo jausmus

„Prieš bandydamas kalbėtis su partneriu apie rūpimą problemą, išnagrinėk savo jausmus šia tema ir, svarbiausia, nusiramink“, – mums pataria psichologė Shelley Sommerfeldt.

Pasak psichologės, jei pradedame pokalbį jausdamiesi (-osi) labai pikti (-os), nusiminę (-usios) ar emocionalūs (-ios), pokalbis per daug įkaista ir sprendimą rasti yra gerokai sunkiau.

Prieš pokalbį su partneriu (-e) pasiklausyk ramios muzikos arba išeik pasivaikščioti. Tada bus lengviau ne tik kontroliuoti savo emocijas, bet ir pasikalbėti apie tai, ką jauti.

Ieškok tinkamo laiko

„Jei pasirinksi tinkamą laiką kalbėtis su partneriu, viskas gali stipriai pasikeisti“, – pažymi Sommerfeldt. Jei kažkas slegia mintis, iš anksto pasakyk, kad norėsi prisėsti ir šiek tiek pasikalbėti.

Jei partneris (-ė) žinos, kad nori pasikalbėti, jį (-ą) tai gali nuraminti, nes nesijaus užkluptas (-a) ar apakintas (-a) karštų diskusijų.

Komunikaciją paverskite žaidimu

Santykių kortos „Dviese“

Atviriems pokalbiams gali labai padėti žaidimų formatas. Apie santykius kalbėti nėra lengva, tačiau žaidžiant kortų žaidimą viskas daug paprasčiau: ištrauki kortą su klausimu ir atsakinėji – juk tokios žaidimo taisyklės! Tad jeigu jūsų porai reikia šiokio tokio postūmio atviresnių pokalbių link, „Nebegėda“ sukūrė tam skirtas kortas „Dviese“.

Kortose „Dviese“ pateikti klausimai tiks ir tiems, kurie skaičiuoja ne pirmą dešimtmetį kartu, ir tiems, kurie dar tik susipažįsta. Čia bus ir lengvesnių temų, ir sudėtingesnių. Visi klausimai tik sustiprins jūsų tarpusavio ryšį, tad galėsite mėgautis geresniais santykiais ne tik kasdienėse situacijose, bet ir už miegamojo durų.

Pradėk nuo „aš“ teiginių ir jausmų išreiškimo

„Tai, kaip kalbi su partneriu (-e), taip pat gali daug ką pakeisti, – pabrėžia Sommerfeldt. – Dažnai poros pokalbį pradeda rodydamos pirštu į kitą asmenį ir kaltindamos.“

Ji rekomenduoja pokalbius pradėti nuo to, kaip jautiesi tu, formuoti sakinį, kuris prasideda įvardžiu „aš“.

Pavyzdžiui, užuot kaltinę (-usios) partnerį (-ę), kad šis (-i) per daug susitelkia į darbą, galėtume pasakyti: „Aš jaučiuosi įskaudintas (-a), kai visą dėmesį sutelki į darbą“. Pasakymas „tu visada susitelki tik į darbą“ gali sukelti atvirkštinę reakciją ir skambėti kaip tikras kaltinimas, todėl žmogų tai tik paskatintų gintis.

Susitelk į tai, kad būtum išgirstas (-a), ir klausykis kito

„Daugelis porų pokalbius pradeda taip, lyg tai būtų debatai ar ginčai, kuriuos žūtbūt reikia laimėti“, – sako Sommerfeldt.

Gali nesutikti su savo partnerio (-ės) požiūriu, tačiau vis tiek svarbu išklausyti, kodėl jis (-i) jaučiasi taip, kaip jaučiasi.

Kai diskutuoji, nedaryk iš to konkurso stebėdamas (-a), kas laimės. Verčiau aktyviai klausykis ir stenkis suprasti jo (-os) požiūrį.

Kompromisą ir sprendimą paversk pokalbio tikslu

Psichologė S. Sommerfeldt primena, kad pokalbyje dėmesys turėtų būti sutelktas į vienas kito supratimą.

Nesvarbu, ar kalbate apie įskaudintus jausmus ar ateities planus, po visko abu turėtumėte jaustis lyg tam yra sprendimas. Dažniausiai sprendimas remiasi kompromisu.

„Tai padeda žmonėms atleisti ir judėti pirmyn. Taip pat padeda sustiprinti tarpusavio ryšį.“

Nustatyk aiškias ribas

Ribų nustatymas padės išvengti tarpusavio nesusikalbėjimo. Jei, pavyzdžiui, jautri tema poroje yra pinigai, nutarkite, nuo kokios sumos, išleidžiamos pirkiniui, reikėtų pasitarti su partneriu (-e).

Komentuok

Nebegėda pateikiama informacija ir prekės yra skirtos asmenims vyresniems nei 18 metų.

Jei esate vyresni nei 18 metų, spauskite TAIP tuo pačiu patvirtindami, kad informacija bus skirta tik jūsų asmeniniam naudojimui ir bus saugoma nuo nepilnamečių.

Svetainėje yra naudojami slapukai ("cookies"). Plačiau apie slapukų naudojimą sužinokite čia.