Į viršų

Nevaisingumas: tik etapas ar diagnozė?

Iliustracijos autorė: Meda Dargytė

Kartu su 3 pašnekovėm: psichologe, konsultuojančia žmones, susiduriančius su nevaisingumu, Romena Kačiniene, Mergaičių ir moterų akademijos nare ir Santaros vaisingumo centro gydytoja Raminta Baušyte bei Monika, kuri šiuo metu susiduria su nevaisingumu savo asmeninėje patirtyje, pasikalbėjome apie vaisingumo sutrikimus.

Ko šiukštu nesakyti su nevaisingumu susiduriančiai porai? Ar nėštumo nutraukimas gali būti vaisingumo sutrikimų priežastimi? Kaip padėti sau, kai negali susilaukti vaikų?

Šis pokalbis balandžio 11 d. įvyko Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje ir mes džiaugiamės, galėdami pasidalinti jo įrašu su jumis. Nevenkite šios temos net jeigu ji jums šiuo metu asmeniškai neaktuali – ji gali vaikščioti visai šalia jūsų ir tam, kad jums širdies sopulius atvėrusiam žmogui nepultumėte tuščiai patarinėti tiesiog „atsipalaiduoti“ arba valgyti mažiau miltų, ir tada jis susilauks vaikų, kviečiame pasiklausyti ir suprasti, kas tai yra per reikalas.

Mūsų, nebegėdos komandoje, pavyzdžiui, yra žmonių, kurie svajoja apie vaikus ir didžiulę šeimą, yra tų, kurie netrukus jau laikys savo vaiko delniukus, yra tų, kurie apie vaikus nėra nė pamąstę, o yra ir tokių, kurie pasiutusiai kovoja su aplinka už teisę negalvoti apie vaikus. Mes visi tokie skirtingi ir kaip smagu, kai tai priimame ir ištempiame savo ausis bei atlapojame širdis tam, kad įsileistume istorijas, kurios visiškai neprimena mūsiškių.

Dėkojame Nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai
Renginio vedėja Beata Tiškevič
Montavo Beata Tiškevič
Epizodo pašnekovės: psichologė, konsultuojanti žmones, susiduriančius su nevaisingumu, Romena Kačinienė, Mergaičių ir moterų akademijos narė ir Santaros vaisingumo centro gydytoja Raminta Baušytė bei Monika, kuri šiuo metu susiduria su nevaisingumu savo asmeninėje patirtyje
Renginio temą pasiūlė Mergaičių ir moterų akademijos narė ir Santaros vaisingumo centro gydytoja Raminta Baušytė
Vedėjai klausimus paruošti padėjo Monika, kuri šiuo metu susiduria su nevaisingumu savo asmeninėje patirtyje
Taip pat daug klausimų surinkti iš mūsų sekėjų
Montažas Beata Tiškevič
Garso inžinierė Kata Bitowt
Muzikos autorius Martynas Gailius
Iliustracijos autorė Meda Dargytė
Prie epizodo taip pat dirbo Kotryna Bass, Greta Venckūnaitė

Vedu radijo laidą „Pasimatymai” per Žinių radiją, vaidinu O.Koršunovo spektaklyje „Kankinys”, visai neseniai išleidau savo pirmąją knygą „Vyvenimas”. O dabar visa galva panėriau į kūno, sekso ir santykių temas – šiuo metu man tai užvis įdomiausia.

Komentarai (6)

  • Avatar

    Lina

    Sveiki,
    Perklausiau pokalbį su viltimi išgirsti kažką naujo, paguodžiančio, suteikiančio vilčių…Deja, viskas girdėta, išjausta, išgyventa ir toliau išgyvenama, išbandyta – procedūros, dirbtiniai apvaisinimai, žolininkai, homeopatai, būrėjai…Kaip ir sakė psichologė, kiekvieną mėnesį būna „laidotuvės“: dar vienos numirusios vilties, dar vienos savęs – tokios „nevertos“, „nevaisingos“, nesugebančios pastoti… Taip, visi sako: reikia nustoti save „tarkuoti“. Tačiau kaip tai įsakyti savo galvai, mintims??? Tas užburtas ratas sukasi, sukasi, sukasi…ir nematau tos „šviesos tunelio gale“- kada nustosiu tikėtis, kada nustosiu save graužti, kad ir vėl nepavyko… Tiesiog nuleidau rankas…

    reply
  • Avatar

    Aistė

    Tikrai verta paklausyti visiems žmonėms.
    Aš neseniai pastojau. Visiškai neplanuotai. Ir visiškai neįsivaizduoju, kaip jaučiasi žmonės negalintys turėti vaikų. Ši laida labai padėjo suprasti, kaip gyvena nevaisingos poros ir kokia laiminga esu aš, kad taip nutiko.
    Stiprybės, kantrybės ir viltiems bandant susilaukti vaikučių.

    reply
  • Avatar

    Monika

    Ačiū, kad suorganizavote tokį susitikimą. Norėtųsi, kad būtų tokių daugiau, nes žmonės vis atviriau dalinasi šia patirtimi, kas anksčiau buvo tabu.
    Kuo daugiau tokios informacijos, bendravimo, tuo lengviau bus ateities – negalinčioms susilaukti vaikų – poroms gyventi ir kalbėti.

    reply
  • Avatar

    Birute

    Mane labiausiai nustebino, kad ne tik kokios tetules per Velykas uzklausiau, kada vaikai, bet jauni zmones. Kuomet po draugu nuotrauka su dukterecia paskaiciau ju draugu komentarus, kad kaip jum tinka, jau ir jum laikais ir t.t. Zmonem virs 30m, pora jau ilga laika, tai nereikia daug proto suvokti, arba jie vaiku nenori, arba didesne tikimybe, kad negali. Kam tokie komentarai…

    reply
  • Avatar

    Silvija

    Puiki laida! Ačiū!
    Bet man kilo klausimas, kurio tikėjausi, bet nesulaukiau. O kodėl nevaisingų porų procentai taip greitai ir žymiai pasaulyje didėja? Ar yra kažkokie tyrimai šiuo klausimu atlikti?

    reply
    • Avatar

      Psichologė Romena

      Priežastys pirmiausia demografinės. Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2017m vidutinis pirmą kartą susituokusių moterų amžius 27.8m. (2011m 26.6m) Nuo 2011 ženkliai sumažėjo moterų, gimdančių 20-29m amžiaus ir išaugo skaičius moterų, gimdančių 30-44m amžiaus. Vaisingiausi moters metai maždaug 12-14 m nuo pirmųjų mėnesinių pradžios, t.y. apie 22-26m. Vėliau keičiasi ir lytinių ląstelių kokybė, ir bendra organizmo sveikata, todėl siekiant pastoti vis dažniau prireikia gydytojų pagalbos.
      Tuoktis ir gimdyti vėliau ne visada yra moterų/vyrų pasirinkimas – visuomenėje keičiasi socialiniai lūkesčiai. Tarkim, jei mokslas aukštojoje mokykloje užtrunka 6 metus, vėliau spaudimas susirasti ‘tobulą vyrą’, ‘tobulą darbą’, užsitikrinti finansinį gerbūvį, eilė gimdyti vaikus ateina apie trisdešimtuosius gyvenimo metus, bet mūsų fizinį kūna gamta surėdė veikti šiek tiek kitaip.
      Pastebima, kad sparčiai prastėja vyrų spermos kokybė, atliktas ne vienas tyrimas pasaulyje. Keičiasi normos ribos: kas dabar yra vadinama „sveika“, 1970 taisiais būtų buvę ženkliai žemiau normos ribos.
      Ir vyriškų, ir moteriškų lytinių ląstelių kokybei įtakos turi gyvenimo būdas: mažai judesio, vyrams tarpkojo šutinimas (sėdimas darbas, aptemptos kelnės, laptopas ant kelių ir kt.) Taip pat mitybos įpročiai, per didelis/per mažas svoris, žalingi įpročiai, toksiška aplinka.
      Mano asmenine nuomone, skaičius auga ir dėl to, kad žmonės tapo drąsesni kreiptis pagalbos, vaisingumo sutrikimai nebėra toks didelis tabu, nors oficialios statistikos Lietuvoje deja neturime.

      reply

Komentuok

Paremk Nebegėdą →