Iliustracija: Greta Cibulskaitė

–Neturiu nuotaikos, – pasakome besiglaustančiam partneriui ir apsiverčiame ant kito šono. Žinoma, čia nėra nieko blogo, bet jei kartojasi savaitėmis, mėnesiais, metais? Kur gali slypėti problema? „Nuotaika seksui priklauso nuo nuotaikos gyvenimui“ – sako seksologė Julia Lepiochina ir šiandien atsako į klausimus, kodėl gali dingti noras mylėtis, su kuo tai susiję ir ką daryti.

Kartais jaučiame, kad visai „nėra nuotaikos“ seksui. Ar tai normalu?

Ir taip, ir ne. Normalumas yra įdomus žodis. Tai, kas normalu, yra labai individualu. Kiekvienas turi labai skirtingą seksualinį gyvenimą. Ar normalu, jei nėra nuotaikos seksui? Priklauso nuo to, su kokiomis priežastimis tai susiję. Gali būti ir visiškai normalu, juk visi einame per įvairius emocinius, dvasinius, ekonominius pokyčius ir tikrai nėra taip, kad privalome norėti sekso kažkokį minimalų skaičių kartų per savaitę ar mėnesį. Pavyzdžiui, jeigu aš tiek ar tiek laiko esu santykiuose, tai turiu tiek ir tiek mylėtis. Tai yra labai individualu ir kiekvienai porai (ar tai būtų kitoks santykių tipas) nėra jokios „sekso kvotos“.

Kokios gali būti nuotaikos seksui nebuvimo priežastys?

Tų priežasčių gali būti labai daug. Gal tai fizinės, emocinės, dvasinės, ekonominės priežastys:

Fizinės priežastys

Kalbant apie fizines priežastis svarbu atkreipti dėmesį į tokius dalykus: ar mes rūpinamės savimi? Kokį maistą valgome? Ar sportuojame? Kiek valandų miegame?

Dažnai moterys (mano praktikoje) būna tiek susifokusavusios į savo kūną ir tai, kaip jis atrodo, turi tiek daug su juo susijusių kompleksų, kad praranda norą turėti lytinį gyvenimą. Tai bene atvirkščias rezultatas – atstūmimas. Nors jos fokusuojasi į kūną kaip tik dėl to, kad nori turėti santykius, viskas išeina atvirkščiai.

Svarbu žiūrėti į tai, kaip mes apskritai gyvename savo gyvenimą. Kartais atrodo, kad seksas yra kažkokia praktika, nesusijusi su mūsų gyvenimo būdu. Vėlgi, kadangi tiek metų seksualinis gyvenimas buvo tabu, jis atrodė egzistuojantis kažkur toli nuo mūsų.

Su tuo susiduriu labai dažnai, žmonėms atrodo, kad atversiu miegamojo duris ir viskas magiškai įvyks. Tarsi seksas nebūtų susijęs su tuo, kuo aš buvau dienos metu.

O dabar labai mokomės suprasti, kad seksas yra mūsų gyvenimo dalis ir viskas, ką mes darome, ką mes valgome, ką dedame į savo kūną, yra su juo susiję.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kada paskutinį kartą lankėmės pas gydytoją. Yra labai daug skirtingų ligų, kurios paveikia mūsų seksualinį gyvenimą. Nors dažnai apie tai net nepagalvojame, tai mus paveikia.

Dažnai priežastimi gali tapti skausmas, ypač moterims. Jos neretai patiria skausmą lytinių santykių metu, apie kurį nešneka su partneriais. Galbūt gėda apie tai prabilti, o gal santykiai dar nepasiekė to lygio, trūksta pasitikėjimo apie tai kalbėtis, tad gali atsirasti nenoras seksui.

Emocinės priežastys

Dažnai pasitaikanti emocinė priežastis yra stresas. Neretai mano klientėmis tampa visiškai nuvargusios moterys.

Jos pervargsta nuo darbo, keliančio daug streso, o grįžusios namo jau visiškai nieko nebenori, gali tik išlieti pyktį ant savo partnerių. Todėl svarbu, ar mes esame stresuoti.

Nepamirškime, kad didelį vaidmenį vaidina ir psichinė sveikata. Pavyzdžiui, depresija yra viena didžiausių lytinių santykių žudikių.

Emocionalumą galima skirti į dvi dalis: tai, kur mes patys esame emocionalūs ir kur emocionalūs esame santykiuose. Ar turime emocinį ryšį su savo partneriu? Ar yra intymumas santykiuose? Ar yra pasitikėjimas? Apie ką mes šnekamės? Apie orą ar tai, kas mums iš tiesų rūpi?

Ekonominės, buitinės priežastys

Ekonominės ir buitinės priežastys labai dažnai veikia vyrus. Jie pradeda galvoti apie finansines problemas ir jiems nebesinori turėti lytinių santykių. Jie susitelkia į šeimos išlaikymą – net jei šiuo metu dažnai vyrai nebėra tie „duonos nešėjai“ – jie vis tiek apie tai mąsto. Čia turime grįžti prie emocinio santykių lygio. Ar šnekamasi su partneriu? Labai dažnai vyrai (nors dažnai ir moterys) turi baimę išsikalbėti. Tada santykiai nebe tokie ir nebenorime sekso.

Vėlgi, žiūrime ne tik į save, bet ir į savo partnerį. Galbūt tas žmogus vartoja alkoholį ir mums lytinių santykių su juo nebesinori, galbūt jis pasikeitė kaip žmogus. Labai dažnai mes telkiamės į buitines problemas: grindų neišplovė, indų neišplovė. Žinoma, nenoriu sakyti, kad tokie dalykai nesvarbūs, tai yra svarbu. Tačiau kartais mes leidžiame tiems mažiems dalykams susikaupti, o tada viskas sprogsta ir „aš nieko nebenoriu, nes tu jau tris mėnesius grindų neplovei, o aš tau nieko nesakiau, nes norėjau, kad pats(-i) suprastum.

Atkreipkime dėmesį, kad mes galime dėl kažko nerimauti, gal mūsų gyvenime yra baimių, gal vyksta pasikeitimai ekonominiame gyvenime ar įvyko praradimų. Mes to automatiškai nesiejame su seksu. Pas mane ateina poros ir sako, kad vienas iš jų neteko artimo žmogaus ar patiria nesėkmės darbe. Jie man pasakoja, kad turi problemų su seksu ir to nesusieja. Nes kaip čia – jo tėvas mirė, o jis mylėtis nenori. Gi prieš porą mėnesių, jau turėtų užsimanyti. Bet iš tiesų tokie momentai neturi nustatyto laiko.

Kitos priežastys

Žinoma, labai svarbus faktorius yra medikamentai. Jeigu mes vartojame kažkokius vaistus, jie gali turėti poveikį, tai gali būti antidepresantai ar hormoniniai kontraceptikai.

Dažniausiai nebūna taip, kad mes tiesiog nenorime sekso. Tai ateina iš gerokai giliau. Seksas nėra kažkokia nuo mūsų atskirta praktika, tai yra dalis mūsų gyvenimo, mūsų dvasios, širdies, jausmų.

Ar galima sakyti, kad nuotaikos seksui dažniau neturi moterys arba vyrai?

Sakyčiau, kad dažniau nuotaikos neturi moterys. Tam yra skirtingos priežastys. Viena jų ta, kad moterys yra labai pavargusios. Ypač, jei šeimoje yra vaikų, jos daro daug daugiau ir skundžiasi, kad vyrai joms nepadeda. Aišku, kartais norą lemia hormonai, tačiau tai tikrai ne visada yra priežastis.

Vyrai irgi pavargsta. Yra stereotipas, kad vyrai visada nori mylėtis, 24 val. per parą, bet tai – mitas. Yra vyrų, kurie nori daugiau, yra – kurie nori mažiau. Kai kurie vyrai labiau emociškai atsiduoda seksui ir žino, kad bet kuris lytinis suartėjimas reikalauja daugiau energijos, todėl jie mylėsis mažiau. Tada jie labiau telkia dėmesį į kokybę, ne į kiekybę. Jiems svarbiau, kad būtų geriau nei daug. Tokie vyrai irgi yra labiau veikiami nuotaikų nei tie, kurie tiesiog fiziškai atsiduoda ir jiems tai yra tarsi nueiti į sporto salę.

Kodėl dar moterys dažniau neturi nuotaikos seksui? Nes ne visi deda daug pastangų. Kai kurioms moterims reikia daugiau pastangų, laiko, fokuso.

Ne todėl, kad jos fiziškai sukurtos patirti mažiau malonumo, bet kalbėkime atvirai – todėl, kad seksas yra nekoks. Jos nepatiria tiek malonumo, todėl joms neapsimoka investuoti laiko į seksą. Taigi joms atrodo „kam aš čia kažką darysiu, geriau paskaitysiu knygą ir iš to gausiu daugiau malonumo“.

Įprasta manyti, kad moteris yra labiau dvasiška, intymi, turi geresnį ryšį su savimi. Bet yra ir vyrų, kurie turi gerą dvasinį ryšį su savimi ir savo kūnu. Jiems labai svarbu turėti tikrą, gerą, dvasišką seksą. Tačiau yra ir moterų, ir vyrų, kuriems tai yra labiau fizinis dalykas.

Ar yra kažkas, ką mes arba mūsų partneris tuo metu gali padaryti, kad nuotaika atsirastų?

Taip. Manęs dažnai moterys klausia, ar turėčiau save stumti, jeigu nenoriu? Yra dvipusis atsakymas. Aišku, jeigu mums nesinori, neturėtume savęs stumti, nes nieko nebus. Jei jaučiame stiprų NE ir mums yra šlykštu tiek fiziškai, tiek emociškai, tai tikriausiai niekas nepasikeis.

Kartais būna, kad reikia save pastumti, bet tai yra labai individualu ir linija – spausti save ar ne – yra plonytė.

Juk, pavyzdžiui, būna, kad nenorime sportuoti, bet pasportavę jaučiamės puikiai, atsigauname, nors prieš valandą dvi visai nebuvo noro to daryti.

Tačiau jei jaučiate, kad bene prievartaujate save, žudote save iš vidaus – tikrai nereikia versti.

Svarbu, kur esame santykiuose. Ar tos nuotaikos nėra mėnesį, ar kelerius metus. Į mane kreipiasi žmonės, neturėję nuotaikos po 6 metus, tačiau vis tiek verta pabandyti ir padirbėti. Labai svarbu yra pažinoti save, partnerį, kur mes esame gyvenime.

Visų pirma, paklausčiau, kas yra tas seksas? Ką jis mums reiškia? Jei kalbame apie heteroseksualius santykius, mes pripratę, kad seksas yra penis vaginos viduje. Bet taip yra ne visada ir ne visiems. Tai galbūt mes šiandien to nedarysime, bet padarysime kažką kita. Gal pašoksime striptizą, darysime masažą ar užsiimsime oraliniu seksu. Gal pasiglamonėsime su drabužiais arba pasibučiuosime. Gal mums nebūtina eiti iki konkretaus fizinio akto? Todėl labai svarbu, ką mums dabar, šią akimirką, reiškia seksas, ko mums reikia, kiek kartų reikia kiekvienam individualiai, ką galime padaryti, kad mūsų norai išsipildytų.

Visgi dažnai nenoras mylėtis mums patiems netrukdo, tai labiau kelia problemą partneriui. Ką daryti, jei tokiu atveju partneris turi visiškai kitokių poreikių?

Būna, kad netrukdo, bet nepasakyčiau, kad tai visiškai netrukdo mums patiems. Tačiau sutinku, kad dažnai atrodo, jog man taip gerai. Jei pradedame nuo savęs, labai dažnai atrodo, kad tai mums netrukdo, nes mes esame atsijungę nuo savo kūnų, tampame darboholikais, alkoholikais, neturime ryšio su intymumu. Mūsų seksualinė energija yra kažkur taip giliai viduje, kad jos net nejaučiame. Labai dažnai moterys dėl skirtingų priežasčių yra atitrūkusios nuo savo kūnų. Ką daryti, jei partneris turi kitokių poreikių? Kalbėtis. Visą laiką komunikacija yra pirmas medikamentas.

Kortos poroms „Mudu“, 24.95 Eur

Mes šnekamės apie tai, kokie yra poreikiai. Gal ne visada partneriui reikia turėti tą penį viduj vaginos arba nebūtina pajausti orgazmą. Kartais mums paprasčiausiai trūksta ryšio, intymumo ir dvasinės meilės, o mes galvojame, kad trūksta sekso. Kartais mes esame taip nesusipažinę su savo norais ir kūnais, kad net nežinome, kokie yra tikrieji mūsų poreikiai. Taigi, per šnekėjimą, savęs pažinimą, santykių pažinimą, mes ir išmoksime suprasti savo poreikius.

Ar tai gali padaryti didelę įtaką mūsų santykiams su antrąja puse?

Labai individualu. Kai kurios poros seksui skiria daugiau svarbos, kai kurios – mažiau. Dažnai būna, kad vienam partneriui tai svarbiau nei kitam, ir tai visiškai nepriklauso nuo lyties. Į mane kreipiasi daug porų, kuriose moterims seksas turi daugiau reikšmės nei vyrams.

Taigi, grįžtame prie komunikacijos, nes reikia išsiaiškinti, kiek tai yra svarbu. Kai kurie žmonės yra pasiruošę skirtis dėl tokių dalykų. Gali atrodyti, kad „va, man 30 metų aš pačiam savo sulčių etape, o jis manęs nenori, kaip aš čia taip švaistau savo gyvenimą“. Todėl svarbu žinoti, kokios yra mūsų vertybės, mūsų santykių vertybės.

Kuo geresnį ryšį santykiuose kursime, tuo mažesnė tikimybė, kad tai turės super didelę įtaką.

Ar yra taškas, kada tai nebėra normalu ir turėtume susirūpinti, kodėl mylėtis norime retai? Kur turėtume kreiptis?

Tas taškas yra labai individualus. Kažkur reikėtų kreiptis, jei santykiai visiškai smunka žemyn, jei jauti, kad visą gyvenimą buvai labai seksualus(-i) ir dabar kažkas kitaip, jautiesi blogai. Tai, kad neturime lytinių santykių, gali ir sustiprinti depresiją.

Tas taškas visų yra skirtingas, bet žmonės jaučia. Mes turime gerą intuiciją ir nujaučiame, kada jau reikėtų kažką dėl tokios problemos daryti.

Žinoma, turime skirtingas baimes, jaudinamės, kas ką pagalvos. Kaip man dabar reikės atverti savo dūšią ir pasakyti tiesą? Baisoka. Mes įprantame prie komforto – televizorius, čipsai, sofa. Kam čia reikia kažkur kreiptis? Turėsim nusirenginėti, šnekėti, kažką bandyti… Ai nereikia. Žmonės yra tinginiai ir nenori dėl santykių dirbti. O santykiai yra darbas. Tik mūsų to niekas nemokė, kai buvome jauni. Išmokstame to būdami 30-ies, 40-ies metų ir tada nustembame: „Na, nieko sau, tai ir čia dar turiu dėti kažkokias pastangas?! Čia dabar…“

Tačiau, jei mes norime būti laimingi, viskas yra darbas. Laimė yra darbas.

Taigi, mes dažniausiai žinome, bet tempiame gumą. Į mane nesikreipia žmonės, neturintys sekso mėnesį ar du, jie ateina neturėję sekso METAIS. Apie ketverius-šešerius metus, toks yra vidurkis. Mes žinome, bet nenorime išeiti iš komforto zonos, juk patogiau kažkur šią problemą paslėpti ir tikėti, kad tai magiškai išsispręs. Tačiau niekas magiškai neišsisprendžia.

Jums taip pat bus įdomu: Karolina Gurskienė. Gal pasimylim?