Į viršų

Mūsų tualetas be durų

Teksto autorė Augustė Čebelytė
Iliustracija Gabija Zavadskė

Kažkada perskaičiau interviu, kuriame ką tik vaikelio susilaukusi moteris pasakojo, kaip džiaugiasi ir didžiuojasi savo sprendimu gimdymo metu neprisileisti šalia vyro ir palikti jį laukti už durų, klausantis, bet, gink dieve, nematant: „Man atrodo, kad vyras neturėtų matyti savo moters tokioje būklėje. Juk viskas ten taip negražu…“

Žodžiu, moteris – tai sterilumo įsikūnijimas, kuriai pažastyse neauga plaukai ir kurios nagai patys laiku patrumpėja.

Tąkart tai perskaičiusi pasibaisėjau taip, kaip kartais pasibaisi žmonės, skaitydami vulgarius dalykus arba išsamų ir konkretų anatomijos vadovėlį. Atsiriboti nuo tamsiosios savo kūno pusės ir stengtis gyventi amžinai romantiškame pasaulyje, mano galva, reiškia mąstyti tik viena galvos puse ir žiūrėti tik viena akimi.

Mano tėvų namuose tualetas ir vonia visada buvo atskirti stora siena, užimančia be galo daug vietos, ir, svarbiausia, atskiriančia vienokių kvapų pasaulį nuo kitokių. Tėvas teisindavosi, bet iš tiesų buvo kompleksuotas ir ten, kur eina tam, kad taptų švarus, nenorėdavo įsileisti nė kruopelytės to priešingybės. Taip daro mergaitė, ką tik pradėjusi draugauti su vaikinu: makiažas slepia rytines traiškanas, kvepalai slepia netyčinį pirstelėjimą, o kojinės – nekarpytus kojų nagus.

Kai mudu su vyru įsirengėme savo butą ir įsikėlėme gyventi kartu, norėjome vientisos erdvės, neatskiriančios mūsų vienas nuo kito ir nesuteikiančios pagundų susipykus užtrenkti durų, pasislėpti savo kambary ir kartoti: „Čia mano erdvė, man reikia mano erdvės, man reikia nuo tavęs pailsėti, man reikia pabūti su savimi.“ Su savimi aš būnu kiekvieną savo gyvenimo minutę – aš neatskiriu savo realaus kūno nuo idealizuoto jo įsivaizdavimo. Mano antroji pusė jį mato ir juo kvėpuoja, nes atimti iš jo tą dalį manęs reikštų rodyti jam blizgantį paveiksliuką ir galvoti, kad mano vyras tiek ir tesugeba mylėti – grožį ir perlinius dantis. Norėdami to pasisemti, mes nueiname į meno galeriją ir nusiperkame dantų pastos. Norėdami gyventi kartu, mes esame mes.

Mūsų tualetas ir vonia ne tik neatskirti garsą sugeriančiu tinko sluoksniu, bet ir palikti be durų.
Galvojome: „Hmm, o jeigu norėsime pasikviesti draugų?“ Taigi, mielų draugų labui svarstėme variantą savo namus padalinti į dvi erdves, tačiau aš niekaip nesiryžau aukoti savo principo.

Tai, jog mūsų tualetas neturi durų, reiškia, jog mano vyras viską girdi ir, kai nori, gali viską ir pamatyti. Įsivaizduojate, mergaitės iš pasimatymo? Mano vyras žino, kad aš nekakoju drugeliais.
Prieš daugiau nei dešimt metų, mudvi su drauge labai įtemptai diskutavome, kaip čia reikės gyventi ir ką čia reikės daryti, kaip žiūrėti vyrui į akis ir su juo kalbėtis ryte, vos tik atsikėlus, susivėlusiais plaukais ir smirdančia burna:
–Gal reikia visada atsikelti pirmai ir, stengiantis jo nepažadinti, nueiti į vonią pasidažyti?
–Aš tai manau, jog visąlaik ant naktinio stalelio turėsiu stiklinę vandens ir dažnai gersiu, kad nesmirdėtų iš burnos.
–Sugalvojau!
–Na? Sakyk!
–Reikia į pagalvę įsisiūti kramtomos gumos pakelį, kad ryte iš karto būtų galima kramtyti.

Tada tai atrodė kaip geniali idėja, leidžianti pasislėpti, užsimaskuoti ir išsaugoti dirbtinį savo tobulumą. Bet dabar aš labai mėgstu legendą apie Babelio bokštą. Yra baisu, kai žmogus nenori būti žmogumi ir, tokiu būdu, neleidžia to ir kitam.

Kuo sakinys „Ei, tik nepamiršk papurkšti gaiviklio!“ skiriasi nuo „Nepamiršk užsirišti šaliko!“, „Nepamiršk išgerti vaistų!“, „Nepamiršk patikrinti pašto dėžutės!“, „Nepamiršk nupirkti pieno kavai!“? Ar tai – tabu, apie kuriuos tarpusavy nevalia kalbėti porai, neminėtini dalykai, kurių egzistavimą ignoruojame, užsimerkiame, užsikemšame ausis ir nosį, kad tik nesugriautumėme žvakių švieselių ir iki blizgėjimo indaplovėje išplautų vyno taurių sukurtos jaudinančios atmosferos?

Man kūnas – tai nedalomas vienetas, kuriame daili pudra ant skruostų ir žandai apačioje yra lygiaverčiai partneriai. Jis turi tokią pačią teisę apsivalyti ir paskui vėl prisipildyti, kaip ir siela, ir jei verkiame vyrui ant peties, jei kalbamės su juo apie perskaitytas knygas ir kartu vaikštome į teatrą, galime neslėpti ir to, jog mums lengviau ir geriau pasidarė visomis prasmėmis.

Jei mokame mylėti kūno grožį, mokėkime mylėti ir jo purvą, kitaip tariant, tamsiąją pusę, antrąjį sluoksnį. Yra begalė dalykų, to antrojo sluoksnio neturinčių, ir jie dėl to nepasidaro gražesni, – pasidaro tik nuobodesni. Yra begalė dalykų, kuriems užtenka tik paviršinio mano dėmesio, tik paviršinio mano žvilgsnio, tik paviršinės mano meilės, bet mano antroji pusė iš manęs reikalauja kur kas daugiau. Jo ir mano kūnai – taip pat.

Draugės ir draugai visgi bijos pas mus užsukti, baimindamiesi, jog negalės pasinaudoti tualetu, mat ten nėra durų. Bet tegul jie gėdijasi. Man svarbiausia, kad savo namuose aš – visiškai laisva ir neapribota jokiais medienos lakštais, ir čia – paskutinė vieta, kur aš noriu kažką nuo kažko slėpti.

Nebegėda.lt- viskas apie kūną, seksą ir santykius.

Komentarai (13)

  • Ieva

    Pats principas, kad kartu gyvenantys žmonės atviri ir neprisikuria tabu ir tobulumo iliuzijų, yra puikus. Aš už. Bet tualetas be sienų man tiek pat nepatiktų tiek gyvenant dviese, tiek vienai. Dievaži, drugeliais nekakoju, ir tikrai noriu blogus kvapus palikti už durų. Gaivikliai ne išeitis – jų kvapo nemėgstu panašiai tiek pat kiek šūdo kvapo prie kavos 😀 o išėję iš tualeto vienas kitą kartais perspėjam, kad geriau ten 10 minučių neiti. Nemanau, kad tai sumažina meilę.

    reply
  • Lilė

    Na, ką darote jūsų namuose yra jūsų reikalas. Tačiau stebėtis ar netgi kreivai žiūrėti į savo draugus, kurie nenori pas jus lankytis, nes žino, jog nebus galima privačiai pasinaudoti tuoletu, yra kvaila. Žmonėms reikalingas privatumas ir tai, kad jie nenori naudotis tuoletu girdint kitiems nebūtinai yra dėl kažkokios baimės ar gėdos jausmo. Skirtingiems žmonėms reikia skirtingo privatumo. Ir tai normalu.

    reply
  • Sandra

    Gyvenu su vaikinu antrus metus, ir tik dabar kelis mėnesius, jau gyvaname visiškai atskirai mažame butuke, be kaimynų tame pačiame name. Ir nors mes turime tualeto duris, jas reitokai naudojame! Tas realybės pajutimas, iš tiesų suartino, bei pagerino santykius. Ir apie menesines jis viską žino, gal dar prisibijo jis jų, bet jau pilnai supranta.

    reply
  • Privatumas

    Dar XX a. pr. daugelis lietuvių baisėjosi, kaip galima turėti tualetą namuose – ta prasme, išvietę namuose, kuriuose valgai, miegi, meldiesi??? Dabar atrodo juokinga, bet tada buvo kitoks požiūris. Tačiau jiems nebuvo jokios gėdos nubėgti už tvarto ar į miškelį atlikti savo reikalų. Sovietmečiu mano mamos mokykloje tualetai vieni nuo kitų tebuvo atskirti lentomis (ir tai prestižinėje mokykloje, ne kaime), o durų nebuvo, praeidami visi galėjo tave matyti. Tai man šis atvejis labiau „kvepia“ (pardon the pun) sovietmečiu, kur buvo ryškus individualios erdvės ir privatumo trūkumas.

    reply
  • Sima

    Panašu, kad XXIa nieko nebelieka privataus. Net ‘nusišikt’, atsiprašau už užsireiškimą, ramiai vienatvėj negali. Ir pasiskelbti dar būtinai apie viską reikia visiems iš eilės.

    reply
  • Laura

    Gal nebenueikime į tokius kraštutinumus. Ką reiškia nebegėda, kad smirda išmatos? O kam tada maskuoti oro gaivikliu? Juk viskas turi būti natūralu, tikra. Be to, purškiami oro gaivikliai kenkia aplinkai.
    Ir kojinės tikrai tam, kad paslėpti nekirptus kojų nagus? Tikrai? O kvepalai perdalus maskuoti? Tikrai liūdesys skaityti tokias rašliavas.

    reply
  • Armina

    Absuuurdaas…
    Miela straipsnio autore,
    Jūs imatės absoliučių kraštutinumų… niekas nesako, kad poroje esant reikia kiekvieną dieną būt prieš vaikiną pasidažius ar ryte kvepiančia burna…. pati santykiuose matau „purviną“ pusę tiek vaikino, tiek jis mano.. vienas kitą ir ši*ančius matėm ir matom, ir tt..ir aš manau , kad dauguma taip porų… jūs čia kalbat apie paaugliis pirmą.kart susitikusius ir tai yra normalu.. pati nešiktumėt or nekarpytumėt nagų 15-likos per pirmą pasimatymą savo simpatijai…
    Bet tualete nedėt durų yra visiška nesąmonė, gyvensit tvarte..(tik dėl kvapo) būna, gi vidurius susuka, o jei jūsų svečiui susuks?? O malonu bus, kai vaikinas tavo draugę tualete apsinuoginusią matys?
    Dar vienas dalykas, viena patalpa… jei vienam.iš jūsų reiks rašyt ilgą darbą prie pc, o kitam koks svarbus remginys, anksti ryte keltis, reikia išsimoegor, o.šviesa įjungta pernakt?
    Man rodos čia jum reiktų antrą proto pusę įjumgt..:)

    reply
  • Eglė

    svarbu priimti tiek savo, tiek kitų ne paradines puses, bet, kaip ir visur, taip ir čia, yra reikalingas balansas. neslėpti, tai nereiškia demonstruoti ar netgi brukti. todėl šiuo atveju manau, kad per daug nueita kraštutinumus. tačiau vis tiek norėčiau padėkoti autoriai už šį tekstą. buvo įdomu susipažinti su tokiu bendro gyvenimo konceptu.

    reply
  • V

    Bandau įsivaizduoti, kai sėdi visi prie stalo, užkandžiauja, gurkšnoja ir kažkam prireikia į tuoletą rimto reikalo ir nesant durų visiems ateina kvapelis iš ten. Tikrai ne drugeliai aplink nosį pradeda skraidyt. Kiek smagumo tada visiems kažin lieka, kad ir pripurkši tų kvapiklių? Yra žmonių, kurie tiesiog jautrūs tokiems kvapams ir reiktų supratimo vien dėl to. Tad tikrai tos durys ne tik privatumui skirtos, bet ir šiaip higienos sumetimais. O teksto pradžioje buvo aprašyta, apie tai, kad vyras neitų žiūrėt kaip jų moteris gimdo. Neįsivaizduojate kai kuriems vyrams kokią traumą tai sukelia. Esu girdėjusi laidoje pasakojo kiek daug po dalyvavimo gimdyme ateina vyrų paskuj ir pas psichologų ir pas urologa avo bėdų spręsti. Nors prieš tai ir jiems patiems atrodė kss čia tokio. Ne visi vyrai yra karo vyrai, kad viską iškęstų.

    reply
  • Fea

    Is didelio rasto isejot is krasto

    reply
  • Cactusas

    As jau biski pasimeciau visame sitame laisves parade. Nebeskutam plauku, nebesikarpom nagu, nebesivalom dantu, sikam ten kur valgom. Laisve yra laisve, nu bet dar yra etika, estetika, tokios savokos irgi egzistuoja. Nu bet taip, kiekvienam savo..

    reply
  • Makaronu kose

    Mes su draugu šikam užsidarę tualeto duris, šikam ir atsidarę jas. Kartais diskutuojam kažką labai svarbaus kol vienas ant tualeto sėdi. Who cares?! Abiem vienodai, viską matėm ir girdėjom, ką buvo galima matyt ir girdėt. Yra svarbesnių dalykų ir problemų gyvenime nei slėpti kažkokius kvapus nuo partnerio.

    Dėl tualeto be durų teksto autorei nepritariu ne tik dėl to, kad draugai negali tualetu pasinaudot, bet ir dėl to, jog žiemą vėsiau praustis ir per daug triukšmo jei vienas iš partnerių miega.

    reply
  • Indrė

    Mūsų nuomuojam bute tualetas miegamajame, tai nepasakyčiau, kad labai geras sprendimas, visų pirma dėl svečių, kuriems pas mus nakvojant tenka naktį brautis į tualetą per mūsų miegamąjį (dažniausiai kenčia :D), tiek dėl triukšmo prausiantis, kol antra pusė miega… Ir šiaip garsų kakojant kai aš, pavyzdžiui, tuo metu skaitau knygą. Man kakojant norisi privatumo nors kitiems jis galbūt nereikalingas. Tai jie tegul daro kaip nori ir įsirenginėja tualetus be durų… Kažkada juk ir virtuvė be durų su visais kvapais svetainėje buvo inovatoriškas sprendimas. Bet tai nereiškia, kad visos virtuvės šiais laikais turi būti be durų.

    reply

Komentuok

Paremk Nebegėdą →